5-oji kelionės po Lietuvą diena.

Liepoja-Kretinga-Klaipėda

Vaikai kiek liūdėjo, kad Liepojoje prie jūros tepabuvome vieną dieną. Prisimindami pernykštę kelionę į Lenkiją, kuomet prie jūros ilsėjomės tris dienas, bandė kiek zirsti, kad labai jau trumpai šįsyk čia pabuvome. Ką darysi – juk ir kelionė mūsų šį kartą trumpesnė – ilgiau ištrūkti nebuvo galimybių... 

Visgi nuo jūros dar neketinome trauktis – pajūriu keliavome Klaipėdos link. Pirma stotelė – Kretinga. Suvilioti Kretingos rūmų ir jų žiemos sodo, stabtelime čia.

Rūmai iš tiesų labai gražiai sutvarkyti, malonu po juos pasivaikščioti. Botanikos sodas, nors ir nėra labai didelis, išties jaukus. Vaikams, ne sykį buvusiems VU botanikos sode, kažkokio labai didelio įspūdžio nepadaro, bet mums labai patiko. 

Visgi Magdė jau po truputį ima zirzuliuoti, kad pavargo nuo kelionės ir jau nori namo...

Na bet, atradusi šiame sode gyvūnijos, trumpam atgyja ir mėgaujasi įvairiaspalvių žuvelių, papūgų bei vėžliukų kompanija...

Smagu, kad į dvaro lankymo bilieto kainą įeina ir kiti Kretingos muziejaus filialai, įsikūrę gretimuose dvaro pastatuose. 

Laikas pietums. Apsilankome kavinėje „Nida“ pačiame Kretingos centre. Meniu nėra platus, bet maistas skanus, porcijos didelės, personalas – draugiškas, kainos – dar draugiškesnės, ko daugiau bereikia?.. :) 

Visi sotūs, laimingi, judame toliau. Pirminiuose planuose buvo Palanga. Ne kartą ieškojau galimybės aplankyti Gintaro muziejų ir kitas vertas dėmesio šio kurorto vietas. Vis tik šeima nubalsuoja į Palangą nevažiuoti. Ir, žinot, aš per daug nesipriešinu – Palangos skruzdėlynas manęs, iš tiesų, niekada nežavėjo. Tad ne per daug liūdėjau, jog ir šįsyk kelias nusuko pro šalį... 

Tai, kad nepasirinkome užsukti į Palangą – kaip parodė tolimesnė kelionės eiga – išėjo į gera. Nutarėme iš rytdienos planų į šią dieną perkelti jūrų muziejų.

Magdė, tik būdama labai maža, buvo kėlusis keltu, tad jai persikėlimas į Smiltynę labai patiko.

Jūrų muziejuje buvome lankęsi prieš... 7 metus... Kaip tik tuomet, kai vyko didžiojo akvariumo renovacija. Todėl važiavome čia daugiausiai būtent dėl jo. Nors ir kai kuriuos kitus eksponatus vaikams norėjosi prisiminti.

Gaila, kad turėjome labai didelių lūkesčių akvariumui, po kurio tuneliu galima praeiti kiaurai. Mudu su Darium esame lankęsi Gatlinburg'o Ripley's akvariume (JAV, Tennessy), kuriame buvo ir ryklių, ir didžiulių vėžlių, ir visokio plauko įvairiaspalvių žuvelių. Todėl mūsiškiame išvydę tik plaukiojančius vienišus eršketus, pradžioje net nesupratome, kad tai ir yra tas didysis muziejaus baseinas... Juk net Kauno „Megoje“ prieš keletą metų matėme plaukiojančius rykliukus ir daugybę kitokių gražių povandeninio pasaulio atstovų, kurie, būdami čia, atrodytų dar įspūdingiau... Muziejaus darbuotoja bandė mus guosti, kad eršketas juk tokia reta žuvis! Bet... mūsų neįtikino... Nusivylėme neišnaudotomis muziejaus galimybėmis.

Aplink akvariumą esanti ekspozicija – nenuneigsi – tikrai gražiai, patraukliai įrengta. Vis tik, kadangi pernai buvome lankęsi Gdynios jūrų muziejuje, jau iš principo kažko naujo čia neradome.

Na bet – vistiek buvo smagu akis paganyti. 

Liutaras nekantriai ieškojo kelių anąsyk jam patikusių eksponatų. Vienas tokių, deja, neveikė. Ech... mūsų lūkesčiai vėl gavo per kepurę... Gerai, kad bent interaktyvus išsigelbėjimo galimybes leidžiantis suvokti žaidimas veikė. Vaikai čia strigo ne vienai minutei...

Kitas eksponatas, kuris anąsyk buvo labai įdomus bei traukė ir šį kartą, buvo laivo vairo simuliatorius, ar kaip jį čia pavadinti. Tiek anąsyk, tiek ir dabar radome prie šio stendo kitus lankytojus, kurie vis bandė įvairuoti laivą į uostą... Tačiau dar nematėme nei vieno, kuriam tai būtų pavykę. Tas neįveiktas iššūkis masino bandyti ir bandyti, deja, kiek pažaidę turėjome užleisti šturvalą ir kitiems lankytojams...

Į delfinų pasirodymą nėjome, tačiau į delfinus pro akvariumo langą paspoksti užsukome...

Diena buvo graži, skubėti niekur nereikėjo, tad nutarėme prasieiti iki jūros. Vos pamatę, kad jūroje yra bangų, vaikai krykštavo it pirmą kartą jūrą apskritai pamatę... :)

Mirkom tąkart jūroje ilgai... :) Paskui Magdė dar prisirinko kriauklyčių (kaip gi be jų), ir po truputį  traukėme link kelto, o paskui – jau ir Klaipėdos centro link.

Apsistojome baveik pačiame Klaipdėdos centre, jaukiame mansardiniame butuke, rastame vėlgi per airbnbn.com. Vaikams dienos įspūdžių užteko, tad vakare jie niekur nebenorėjo eiti, bet mes su Darium po vakarienės dar prasiėjome Danės upės pakrante pamedžioti mažosios architektūros perliukų ir pajusti vakarinės Klaipėdos dvasios...

Taip ir baigėsi penktoji kelionės diena...