2023 m. liepos 16 d., sekmadienis

Kelionė su vaikais į Lenkiją. 6-8 diena. Kolobžegas. Tiesiog poilsis prie jūros.

Anksčiau buvo:


6 DIENA


Šeštoji mūsų kelionės diena buvo sekmadienis. Nusprendėme absoliučiai niekur nevažiuoti, o tiesiog pasibūti/atsibūti prie jūros. Ryte patraukėme į gretimą pliažą kiek atokiau už miestelio, tikėdamiesi ten rasti mažiau žmonių, nes jau vakar, šeštadienį, matėsi daug daugiau žmonių pliaže nei paprastą savaitės dieną. Pavažiuot kelis km tai pavažiavom, bet pasiparkuoti vietos ten neradom. :) Todėl teko grįžti atgal ir ieškoti vietos arčiau namų. Radom. Pasiėmėm visi kartu pasivažinėti paspirtukus – palei visą pajūrį čia įrengti dviračių takai per mišką, labai gera jais važiuoti... Pasivažinėję mažumėlę, nupėdinom iki pliažo. O jis buvo tiesiog TO-BU-LAS...


Žmonių ne per daug, oras fantastiškas, apie 23 laipsnius, jūra – apie 19 laipsnių šilumos, smėliukas švarus, minimalios bangelės – tik būk ir norėk... Tai ta proga ir buvom... :) 



Kokias porą valandų pasimaudėm, pasibuvom, visi įdegėm kaip vėžiai, todėl teko greitai pakuotis viską ir dingti iš čia... :) O ir pietums visai pati ta valanda atėjo... Nukėblinome ieškoti, kur užkąsti.


Toli ieškoti nereikėjo – prisėdome kavinėje „Poseidonas“. Maistas buvo skanus, aplinka jauki, visi pavalgėm ir grįžom namo pailsėti nuo saulės...


Į lauką vėl išlindome tik saulei aprimus. Vėl pasileidome dviračių takais – mes pėstute, vaikai – ant paspirtukų... 


Porą valandėlių pajudėję, užsukome į „Polanki“ kavinukę. Vaikai pasiėmė po taurę ledų su vaisiais, mes mėgavomės graikiškomis salotomis.



Tada patraukėme palydėti saulės ir dar sykį išsimaudyti prieš naktį. Vakaras buvo tobulas. Šilkinis.


Pilnai saulės nenuleidom, bet vakaro vaizdais pasimėgavom...

Taip prabėgo dar viena diena prie jūros...


7 DIENA


Septintosios dienos rytas, tarsi suplanuotas, buvo debesuotas. Tai buvo ideali diena po vakarykščio pabuvimo saulėje. Į pliažą vykti nebesinorėjo, todėl patraukėme vėl į Kolobžego centrą, prie švyturio. Kitaip sakant, – paturistauti.


1945 metais pastatytas švyturys, kuris čia atsirado vietoj prieš tai buvusio XVII a., švyturio, pasirodė visai simpatiškas. 



Turėjau vilties, kad užsuksime į švyturyje įsikūrusį mineralų muziejų, laivų modelių muziejų, piratų muziejų ar greta esantį pelių miestelį – buvau susirašiusi šias atrakcijas, manydama, kad tikrai kas nors iš jų patrauks vaikų dėmesį. Prieš kelionę Magdė labai norėjo užsukti į pelių miestelį, Liutauras – į laivų modelių muziejų, aš – mineralų pasižiūrėti. Deja, realybėje visi buvo pavargę nuo visokio plauko muziejų, ir nei vienoje šių vietų niekas nebenorėjo apsilankyti. Todėl tiesiog pašmirinėjome po miestelį, nusipirkome suvienyrų bei lauktuvių, suvalgėme ledų ir grįžome namo.


Turistų atrakcijai skirtas „piratų laivas“ kursuoja iš šios prieplaukos.
Ne kartą jį būdami pliaže matėm plaukiojant jūra.


Vaikams gi, kaip jau anksčiau buvau rašiusi, geriausia atrakcija buvo paspirtukai, nurungę bet kokius muziejus.  Mes į muziejus irgi per daug nesiveržėme – tikslas nebuvo atsižymėti visose įmanomose vietose, o tiesiog pailsėti... Todėl pasivaikščiojimai pajūrio takais, kol vaikai važinėjosi, buvo ne mažiau smagi pramoga... :)




Taip po truputį atėjo ir vakaras. Saulė, leisdamasi pro debesis, tarsi kaleidoskopas keitė dangaus piešinį. Vaikai mirko jūroje ir bandė sugauti retas nedideles bangeles.




8 DIENA


Aštuntoji diena per daug nesiskyrė nuo prieš tau buvusių dviejų – dominavo jūra, paspirtukai, dar įsiterpė mūsų poilso namuose buvęs stalo futbolas, kurį mielai karts nuo karto žaidė pastarąsias dienas vaikai, bei stalo tenisas, kurio neatsisakėme mes su Darium... :)


Visa likusi rutina sukosi panašiai kaip ir pastarosiomis dienomis: paspirtukai, jūra, pietūs, paspirtukai, jūra, vakarienė, lova... :))

Magdė, jau visai įsidrąsinusi važiuoti elektriniu paspirtuku.

Idealus pliažas...

Pamėgta pietų vieta netoli pliažo, į kurią grįžom dukart.

Galiausiai paskutinis akcentas buvo mūsų pirmą vakarą aplankyta vieta, kurią pasirinkome paskutinei vakarienei Kolobžege...



Rytoj laukė vėl ilgas kelias – buvom numatę važiuoti iki didžiausios Europoje (o pasak įvairių šaltinių – ir pasaulyje) pilies. O kaip mums sekėsi – skaitykite toliau:


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą