Prieš tai buvo:
4 diena. Rumia - Slupskas - Kolobžegas
Naujas rytas prasidėjo štai taip... Niekur nereikėjo skubėti, niekur nereikėjo važiuoti, todėl visi gerai išsimiegojo. Įskaitant Magdės žasytę Gustę.
Na, o jau kai visi gerai išsimiegojom, papusryčiavę patraukėm į patį Kolobžego miestą. Pasistatę automobilį miesto pakraštyje prie stadiono, parkais parkeliais patraukėme jūros molo link. Žavėjomės šimtamečiais, o gal net ir daug senesniais medžiais, kurių čia buvo tikrai ne vienas... Apskritai Lenkijoje matėme labai daug senų, storų medžių, kuriais nesustojom žavėtis...
Galiausiai priėjome jau ir patį senamiestį. Pirmasis mūsų lankytinas objektas – nepatikėsite – buvo vorų paroda. :D Eilinėje senamiesčio patalpėlėje įsikūrusi kelių dešimčių vorų buveinė... :)
Pradžioje atrodė tarsi labai nedidelė, bet paskui Liutauras pasakė, kad tai neturėjo įtakos – vis tiek labai patiko vienoje vietoje pamatyti tiek daug visokiausių didelių vorų...
Kai jau vorų buvo gana, tęsėme savo pasivaikščiojimą Kolobžego senamiesčiu. Aš fiksavau retas leteringo Lenkijoje apraiškas. Jo čia mačiau tikrai labai nedaug... Galima sakyti, kad šie du egzemplioriai ir buvo vieninteliai patekę į mano akiratį... Vienas jų – veganiškos ledainės logotipas, kitas – turkų stiliaus kirpyklos iškaba praktiškai tiesiai prieš vorų parodos duris...
Patraukus miesto parko link, vaikai pamatė elektrinius paspirtukus. Jau vakar buvom atradę, kad čia miestuose yra ne viena elektrinių paspirtukų nuomos kompanija. Bolt'as – greičiausiai brangiausia jų. Ir jie čia nedominuoja. Daugiau yra Lime paspirtukai, kurie patogūs tuo, kad turi įvairius abonementus. Tiesa, jų kainos skirtinguose miestuose irgi skiriasi. Mums pasisekė, nes Kolobžege jų kaina tikrai nėra kosminė. Už 100 minučių sumokėsi 33 zlotus (apie 7,5 Eur). Todėl išpirkę vaikams po tokį abonementą leidome važinėtis į sveikatą. Abonementas galioja 3 dienas, todėl neišnaudojęs viso laiko per vieną dieną, gali toliau mėgautis važiavimu kitomis dienomis. Kaip pamatysite ir vėliau, vaikams tai buvo viena labiausiai patikusių pramogų... Tuo tarpu ši diena tapo tokia kaip ir apšilimo – ypač Magdei, kuri yra labai atsargi, ir vos kokiai kliūčiai priartėjus sustodavo ir nulipdavo nuo paspirtuko.
O dabar pažiūrėkite štai į šią nuotrauką iš Vilniaus Vokiečių gatvės...
Foto - skolinta iš interneto
Tai štai kaip, mielieji... :) Eidavau visą savo vaikystę pro šį fontaną, ir štai dabar pamačiau praktiškai tokį patį tik kiek didesnį Kolobžege... :) Pagūglinus galima rasti ne vieną tokio fontano kopiją pasaulyje... Tai štai – vieną jų aptikome ir Kolobžege. O kas yra tikrasis šio fontano pirmtakas, telieka tik spėlioti... :)
Apskritai Kolobžego senamiestis visai jaukus. Tvarkingas, skoningas. Tol, kol neprieini turginių pakrantės gatvelių, kuriose neišvengiamai karaliauja suvienyrų ir kitokio panašaus gėrio kakofonija...
Galiausiai, nusipirkę keletą suvienyrų, o aš – ir lininę suknelę, randame savo pirmąjį šios dienos lankytiną objektą – 6D iliuzijų muziejų.
Bandome spėlioti, kas per daiktas yra tos 6D iliuzijos. Net tenka laukti 15 minučių, kol iš muziejaus išeis lenkų šeima, ir mums darbuotoja paleis audiogidą angliškai.
Belaukdami dar ir vietinius krišnaistus, keliaujančius miesto gatve ir dainuojančius apžiūrime...
Galiausiai išmuša mūsų valanda – muziejaus darbuotoja įduoda mums taip vadinamus 3D akinius ir mes įlendame į prieblandoje skendinčias nepaprastai spalvingas patalpas. Audiogidas pasakoja apie kokį tai žvejų miestelio gyvenimą... Tiesą pasakius, nelabai suprantame viso to esmės – na taip, tie įduoti akiniai šiek tiek prideda apimties visiems matomiems objektams, tačiau vaizdas nesiskiria taip stipriai nuo vaizdo be akinių, kad galėtum sakyti, jog verta apskritai juos dėtis. Tuo labiau, kad vaikams akiniai labai spaudė, ir nebuvo konfortabilu juos dėvėti...
Perėję nedidelių kambarėlių labirintą per kelias minutes, išėjome taip ir nesupratę, kur čia tos iliuzijos ir tas deklaruojamas 6D efektas. Tai buvo tas variantas, kai jauti, kad veltui tik pinigus išleidai. 60 zlotų šeimai. Na, ok – apie 13 Eurų, gal ir ne karvė, bet juos tikrai būtume išleidę kur nors daug naudingiau, jei tik būtume žinoję, kas tai per muziejus... Deja, atsiliepimų internete buvo labai įvairių – nuo super įvertinimų iki panašių į mūsiškius, tad pats nepamatęs nelabai galėjai įvertinti...
Teko kažkaip kompensuoti nusivylimo jausmą... Ir leisti vaikams bent kartą per vasarą paragauti 100 procentinio cukrinio deserto – cukraus vatos...
Po šaukštelį cukraus, ir diena, žiūrėk, vėl savo vėžėse... :)) Vėl visi laimingi ir kupini jėgų... :) Keliaujame toliau. Pasiekiame pagrindinį promenadą, vedantį molo į jūrą link. Šeštadienio rytas. Žmonių kol kas ne per daugiausiai, bet mums ir tokia jų gausa jau perteklinė... Neįsivaizduoju, kaip žmonės ištveria Palangos ir panašias žmonių grūstis... :)
Skubiai susirandame mums reikalingus laiptus ir lipame į dar vieną vaškinių figūrų muziejų. Šis, skirtingai nuo to, kurį netikėtai aptikome Gdanske, buvo planuotas. Nenuvylė. Labai patiko. Net jei ir kai kurie veikėjai nebuvo idealiai panašūs į savo originalus... :)
Žodžiu, visiems labai patiko. Kompesavo tą nevykusią patirtį 6D muziejuje...
Kadangi paplūdimys buvo visai greta, žvilgterėjome, kas dedasi jame. Nuotraukoje neatrodo jis labai apkrautas, bet mums neatrodė tiek patrauklus, kad susigundytume čia išsimaudyti... Kaip ir turėjome progą prasieiti molu į jūrą, bet kepti saulėkaitoje neatrodė labai patraukli mintis, todėl sukomės atgal... Juo labiau, kad įėjimas į molą mokamas, tad nenorėjome veltui leisti pinigų ten, kur eiti nesinorėjo ir taip...
Po mieste nueitų 10 km Liutauras ir Magdė vos jautė kojas... :D Nebenorėjo nieko – tik sėsti į automobilį ir važiuoti namo pailsėti... :))
Taip ir padarėm. Grįžom namo atsipūsti, papietauti, o tada jau patraukėm prie jūros. Vaikai – vėl su mėgstamais paspirktukais, mes – pėsčiomis. Išsimaudėme, atsigaivinome, saulėje iek padegėme...
Tada, nieko geriau nesugalvodami ir jau nebeturėdami jėgų kur nors ieškotis prašmatnios vakarienės, vėl užsukome į McDonaldą. Pasiėmėm salotų, vaikai – po wrap'ą, užvalgėme ir grįžome griūt miegot. Kadangi mūsų dabartiniuose namuose pasitaikė labai prastas interneto ryšys, dar pasitenkinom vietinės tv programa ir pasižiūrėjom kažkokį filmą... :) Taip ir baigėsi dar viena diena.
Skaitykite toliau:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą