Kelionė su vaikais į Lenkiją. 3 diena. Gdynia ir beveik Sopotas.

Prieš tai buvo:

2 diena. Elblagas - Štuthofas - Krynica Morska - Gdanskas

Trečia diena turėjo atrodyti kupina veiklų ir įspūdžių, tačiau tapo pati prasčiausia visoje kelionėje vertinant pagal tai, kiek lūkesčiai atitiko realybę. :)

Žemėlapyje diena turėjo atrodyti taip: keliaujame iki Gdynios, aplankome keletą objektų, papietaujame, traukiame prie Sopoto tilto pažioplinėti, paskui užsukame į Gdanską pažiūrėti to, ko vakar nespėjome, ir grįžtame namo.

Pradžiai nužiūrėjome Gdynios akvariumą. Iš nuotraukų internete buvau susidariusi įspūdį, kad jis didžiulis. Pasistatėme ne per toliausiai nuo akvariumo automobilį. Stovėjimo aikštelė buvo ant kalvos, nuo kurios leidžiantis laiptais, po truputį atsivėrinėjo labai graži Gdynios prieplaukos panorama...

Vėliau pro medžius pasirodė ir didžiuuuulis pliažas... Buvo ankstyvas rytas, todėl poilsiautojų dar nebuvo daug. Saulė plieskė, todėl buvo sunku įsivaizduoti, koks karštis čia būna vidurdienį, įkaitus visai tai smėlio „dykumai“...

Kirtę pliažą, atsidūrėme prieplaukoje. O čia, pasirodo, vyksta Europos taurės burlaivių regata... Daugybė varžybų dalyvių ruošia savo laivelius, leidžia juos į vandenį, tvarkosi... Toks neblogas skruzdėlynas... Tačiau takas praėjimui paliktas, nesunkiai praėjome.

Internete buvau prisižiūrėjusi įvairių nuotraukų, iš kurių susidariau įspūdį, kad viduje rasime didžiulius akvariumus, po kuriais bus galima praeiti... Deja, tik grįžusi namo ir dabar dar kartą pasigūglinusi, supratau, kad tai, ką aš mačiau, buvo visai ne Gdynios akvariumas, o Gdanske planuojamo statyti akvariumo... planai... :D Nors turėjo jis atsidaryti jau 2022 metų pabaigoje, tačiau, jei teisingai suprantu iš informacijos, randamos internete, jis dar nėra atidarytas. Mes gi tuo tarpu atsitrenkėm į senos statybos statinį, kuris iš išorės tikrai nebuvo panašus į tokį, kurio tikėjomės... Supratome, kad lūkesčiai gerokai prasilenkė su realybe, bet kad jau buvome vietoje, užsukome aplankyti. 

Negaliu sakyti, kad pats akvariumas iš savęs nieko vertas. Ne, taip tikrai nėra. Patys akvariumai tvarkingi, žuvų ir kitokių vandens gyvūnų įvairovė visai neprasta. Tiesiog mes tikėjomės kai ko kito... :D

Kaip ten bebūtų, mėgavomės ir šiais vaizdais.

Magdė, atradusi čia net medūzas, labai džiaugėsi jomis. Nors jos buvo nedidukės, bet tikrai traukė akį savo meditaciniais judesiais judėdamos po apvalų, sienoje įtaisytą akvariumą... :)

Liutaurui ir man labai patiko jūros ežys, kurį galėjai apžiūrėti iš labai arti...

Buvo ir vienas kitas interaktyvus ekspozicijos elementas.

Radom čia ir didžiulę moreną.

Galiausiai viršutiniame aukšte išvydome Baltijos jūros dugno maketą – Liutauras tądien kaip tik buvo klausęs, kaip atrodytų planetos reljefas, jei staiga dingtų visas vanduo. Todėl šis maketas buvo labai laiku ir vietoj.

O tada vaikai paklausė: tai ką, čia jau ir viskas?.. Taip, taip – kaip jau sakiau, mes tikėjomės daugiau. Kompensacijai nusipirkom po desertą aukštutinio akvariumo aukšto terasoje su vaizdu į Gdynios įlanką.

Vaflis su braškėmis ir plakta grietinėle – turbūt vienintelis dalykas, tądien pranokęs lūkesčius. :) Buvo tikrai skanus.

Magdė pasitenkino ledais. Dar užsukome į suvienyrinę akvariumo parduotuvę, kur Magdė nusipirko savo pirmąjį suvienyrą, apie kurį – truputį vėliau, na, o mes tuo tarpu traukėme automobilio link. Vėl pro tą pačią burlaivių regatą. Didžioji dalis dalyvių jau buvo beplaukią pro prieplaukos vartus – įdomu buvo stebėti tokią gausą šių mažų laivelių iš įvairių šalių.

Kita mūsų lankytina vieta buvo Gdynios eksperimentinio mokslo centras. Netoliese vėl radome vietos automobiliui ir nužingsniavome šio centro link. Radome modernų, erdvų pastatą, kurio viduje įsikūrusi ekspozicija kiek panaši į lietuviškojo „Curiocity“ bei Energetikos ir technikos muziejaus hibridą.

Veiklų čia iš tiesų buvo daug. Ypač jos patiko Liutaurui. Magdė gana greit pavargo nuo čia klegėjusių įvairaus amžiaus lankytojų. Iš tiesų – patalpa didžiulė, viskas vienoje erdvėje, didelis aidas, daug dirgiklių... Nenuostabu, kad vaikai pavargo. O juk prieš tai dar ėjom iki akvariumo ir atgal, vaikštinėjome po patį akvariumą, dar ir čia šmirinėjom nuo eksponato prie eksponato – mažos kojelės nebeatlaikė... Visa paguoda buvo akvariume Magdės įsigytas pliušinis žąsiukas – tokių pilnos Lenkijos turgavietės ir suvienyrų parduotuvės... Beliko savąjį apsikabinti ir laukti, kol Liutauras taip pat pasisotins įspūdžiais...

Žmogaus gaivinimo defibriliatorium pratybos...

Išcentrinės ir dar gal kokios tai jėgos veikimas...

Archimedo sraigtas.
Labai smagu buvo jį pamatyti iš arti ir pagaliau iki galo išsiaiškinti,
kaip tas kylantis vanduo nenubėga žemyn...

Sumažintas vandenyno bangų modelis.

Puikus stendas, demonstrauojantis, kas vyksta rūkančio žmogaus plaučiuose.
Apačioje yra pedalai, kuriuos mindamas gali pajusti, koks jausmas yra bėgant,
kuomet plaučiai sveiki, ir kuomet jie yra užteršti. 

Kitas panašus prevencinis simuliatorius – pojūčiai už vairo.
Kaip jauti aplinką važiuodamas blaivus ir kaip viskas atrodo važiuojant apsvaigus
nuo alkoholio ar kitų svaigalų. Padarė vaikams didžiulį įspūdį...

Prie šio eksponato buvo sunku prieiti – jis nuolat buvo apspistas vaikų.
Bet išlaukėm, ištaikėm. Pažaidėm ir mes :))

Prie mikroskopų...

„Žiurkių ratas“. Taip pavadinau šį įrenginį, kurį vaikai turėjo išsukti savo jėgomis.
Ten kiek toliau nuotraukoje matosi ir aikštelė,
kuroje gali išmėginti judėjimą neįgaliojo vežimėliu 

ir įvairių gatvėje pasitaikančių kliūčių įveikimą.

Žmogaus kūno sandara. Aiškinamės, kaip ir kur telpa mūsų organai.

Pojūčiai.
Pro skylutes išlendantys laibi metaliniai strypeliai leidžia pasijusti jogu... :) 

Na, o čia galėjai pasitikrinti, koks tu pats esi – kartus, saldus ar rūgštus... :))
Juokauju. Tiesiog smagus eksponatas fotosesijai. :)

Po šio eksperimentų centro, kuriame iš tiesų dar buvo ką žiūrėti, bet jau buvome pavargę ir alkani, traukėme ieškoti, kur užkąsi. Į Gdynios centrą nebenorėjome lįsti, todėl nusprendėme pavažiuoti Sopoto link. Susiradome per googlemaps'us rekomenduotiną kavinukę visai prie Gdansko įlankos kranto. Deja, prie pat jos neprivažiuosi, todėl pasistatę automobilį, pėdinome įlankos link dar kiek daugiau nei puskilometrį. Kavinėje, kurią buvome nusižūrėję, buvo labai daug žmonių, bet vietos radome. Tačiau iškilo kita bėda – niekaip negalėjome iš meniu išsirinkti, ką valgyti – meniu buvo nepaprastai platus, visokios įmantrios jūros gerybės ir jų patiekalai audrino vaizduotę, tačiau viskas buvo taip painiai surašyta ir sudėliota (o dar, aišku, tik lenkiškai), kad mes visi suirzę nusprendėme tiesiog išeiti ir eiti kur nors kitur... Kadangi čia buvo gausu įvairių kavinukių, pasirinkome tiesiog pirmą pasitaikiusią – tiesog žvilgterėjome į meniu, kad ir čia nebūtų nesusipratimo, ir prisėdome.  

Aš užsisakiau skanių naminių koldūnų su žuvimi ir špinatais, Darius ragavo žuvies, bet štai vaikų patiekalai buvo neskanūs, bulvytės perkeptos aliejuje, ko pasekoje Liutauras suvalgė dalį mano porcijos, o saviškį maistą paliko... Padavėjos užmiršdavo tai įrankius atnešti, tai ilgai teko jų laukti, atrodė, kad viskas ima į dienos antrą pusę byrėti, ir mums nebesinori nieko – tik grįžti namo, užsidaryti savame kiaute... Todėl net nesulaukę savo užsakytos kavos, padėkojome, atsiprašėme, užmokėjome ir išėjome. Dar iš tolo žvilgterėjome į Sopoto tiltą, pasidėjome „pliusiuką“ ir tuo mūsų turistavimas tądien baigėsi.

Mums, kaip introvertiškoms asmenybėms, matomai, visų tų masių žmonių, triukšmo ir įspūdžių buvo per daug – norėjosi tiesiog dingti ir pasislėpti nuo visų. Todėl spjovėm ranka į visus buvusius ketinimus dar grįžti į Gdanską ir pamatyti tai, ko vakar nepamatėme, ir patraukėme namo...

Grįžom ne per vėlai, todėl buvo laiko atsipūsti, nueiti iki vietinės parduotuvėlės, suvalgyti ledų, pažiūrėti filmą ir taip užbaigti šią ne visai lūkesčius atitikusią, nors iš principo ne tokią jau ir prastą dieną...

Skaitykite toliau:

4 diena. Rumia - Slupskas - Kolobžegas