Mokslo metai nuotraukose. Pabaiga.

Kaip ir žadėjau. Ateinu su paskutiniu įrašu. Visko gali būti, kad visiškai paskutiniu apie mokslus šiame tinklaraštyje. Bent jau šiandien taip manau. Nors, kaip sakoma, niekada nesakyk niekada... Visgi manau, kad tinklaraštis savo formatu kiek paseno. Šiaip ar taip buvau šiuose „namuose“ lygiai septynerius metus... 2016-ųjų birželį įkėliau čia koją, o štai dabar ir vėl birželis... Nemažai nueita, nemažai išmokta, nemažai suvokta. Kas bus toliau – laikas parodys. Tad dar nebraukite ašarų – kažkur vis tiek matysite, kaip mums sekasi „homeschoolinti“ – Youtube ar Instagrame... :)

Na, o dabar – žadėtoji metų apžvalga.

Metai iš tiesų buvo labai nelengvi. Tiek dėl mano pačios gyvenime atsiradusių papildomų įsipareigojimų (kurie nuolat skaidė dienos ritmą mažomis porcijomis, neleisdami vienur ar kitur įsitraukti ilgiau, pailsėti nuo griežto ritmo), tiek dėl pastebėtų Magdės raidos ypatumų (ADHD spektro), tiek dėl vis aštriau artėjančios Liutauro paauglystės. Kita vertus, būtent šie sunkumai padovanojo naujų įžvalgų, naujų patirčių, naujų galvosūkių, kuriuos buvo įdomu spręsti, ieškoti naujų sprendimų. Liutauras toliau tęsė smuiko pamokas Suzuki akademijoje pas mokytoją Rimą, Magdė išdrįso pasukti savo keliu ir džiaugėsi atradusi save tapyboje. Na, o daugiausiai naujų patirčių, manau, dovanojo 4 šeimų, su kuriomis susijungėme bendriems projektams, bendrystė – tiek vaikams, tiek ir man. Taigi sumoje, galima sakyti, metai buvo labai harmoningi, nenusvėrę svarstyklių lėkščių nei į vieną, nei į kitą pusę.

 

Projektinė veikla | Išvykos, susitikimai

Kad jau taip, tai nuo tų projektinių veiklų bei nuo visų draugysčių ir pradėkime...

Nepaisant to, kad Magdė taip ir nepabaigė „oficialiai“ nei vieno iš trijų savo projektų („Ką dailininkai piešė anksčiau ir dabar“, „3D plastiko miestelis“ ir „Mano gražiausių darbų aplankas“), visgi galiu pasakyti, kad „neoficialiai“ ji pridarė per metus tiek „projektų“, kad rankų pirštų turbūt neužtektų. Ir dabar, mokslo metams pasibaigus, užgulusi stalą piešia, ruošia „spalvinimo knygelę“, kurią ir pati ketina spalvinti. Taip, taip – jos pasaulis sukasi aplink meną ir įvairias jo formas. Tiesa, jei į tą pasaulį kas įlenda su sava nuomone, gali beveik būti tikras, kad tuo vienas ar kitas projektas ir pasibaigs. Todėl mokausi ir aš nekišti savo nosies, kur nereikia, ir ją mokyti pasakyti, kai jaučia, kad kas nors kėsinasi į jos erdvę.

Džiugu tai, kad tiek Magdė, tiek Liutauras turėjo erdvės pasireikšti, lavinti viešo kalbėjimo įgūdžius, ugdytis kantrybę ir gebėjimą išklausyti kitus...

Visgi, nors labai smagu pabūti būryje draugų, tačiau smagiausia visada susitikti su geriausia drauge Barbora. Nesvarbu, kad merginas skiria šimtas kilometrų, draugystė ir toliau lieka tvirta...

Liutauras, sukūręs 4 video ciklų projektą apie senus ir naujus logotipus, taip pat padarė pastebimą pažangą – pradėjęs nedrąsiai nuo įrašo apie įvairių naršyklių, programinės įrangos logotipus, kituose įrašuose jau drąsiau reiškė savo nuomonę, sklandžiau dėstė mintis. Drąsos, panašu, netrūko ir dalijantis su draugais proceso iššūkiais bei rezultatu.

Pasaulio pažinimas

Pasaulis vis gi nesibaigia draugų ratu... Ir nors šiemet nebetęsėm savo tradicinio pasaulio pažinimo temų nagrinėjimo formato, kuomet imdavome vieną temą ir ją iš visų pusių išnarpliodavome, vis tiek turėjome progų tą pasaulį pažinti ir jame pabūti, jį pačiupinėti... Keletas aplankytų pilių, keletas muziejų, viena kita edukacija, eksperimentai, teminių aplankų ruošimas, filmai ir pokalbiai – kažkaip viskas pynėsi apsipynė gyvenimu ir tuo pasauliu... Aplankėm Biržų ir Medininkų pilis bei juose įsikūrusius muziejus, Kernavės archeologijos, Technikos ir energetikos, Rygos automobilių muziejus, Pabuvojome Rygos zoologijos sode, įvairios draugų sodybose-ūkiuose, dalyvavome edukacijose apie gintarą ir nuodingus augalus, darėme eksperimentus ir tiesiog tyrinėjome muis supantį pasaulį.

Istorija

Kiek daugiau struktūros pavyko išlaikyti mokantis istorijos. Vis tik padėjo tas „Lietuvos istorijos repas“... Paėmę jį kaip pagrindą, visus metus vaikai pildė istorijos laiko linijos aplanką. Tiesa, Magdė ties viduriu supasavo, supratusi, kad jai tai istorija gi neprivaloma dar trečioje klasėje... :)) Visgi iki Didžiosios Kunigaikštystės laikų prisikasė ir ji...

Paskutiniuosius atvartus supildyti Liutauras vos spėjo. Realiai gelbėjo tik tai, kad buvo nei šiaip nei taip kelti nepabaigtą „projektą“ į metinę ataskaitą, tai teko vaikį kiek paspausti, kad pabaigtų. Juo labiau, kad turėdami pernai darytą bendrą pasaulio istorijos laiko liniją, kitąmet greičiausiai bandysime šias dvi juostas apvienyti ir geriau suprasti istorijos tarpsnių sąsajas...

Biblija

Ne taip gerai, kaip tikėjausi, sekėsi mums su Biblijos citatų mokymusi. Deja, bet mano lūkesčiai šį kartą prasilenkė su realybe. Tikrai tikėjau, kad 250 citatų įmanoma išmokti per 9 mėnesius. Patys suprantate, kad laaaaabai klydau... :D Išmokome tik... 30. Grubiai – po vieną į savaitę. Nes gi aš nebūčiau aš – reikėjo ir daineles sukurti kiekvienai, ir jas įrašyti, ir su vaikais pasimokyti, ir dar pabandyti įsiminimo technikas pritaikyti, jei pamenate, jog kada tai apie jas rašiau... 

Žodžiu, guodžiuosi vienu – kad 30 yra daug geriau nei nieko. O ir kitiems metams nereikės sukti galvos, ką daryti – mokysimės toliau. :)

  

Lietuvių kalba ir Literatūra

Dar kebliau viskas ėjosi su lietuvių kalba ir literatūra. Tiesa, Liutauras jau kaip ir prasilaužė su skaitymu (nors vis dar sunkiai randa patinkančias jam knygas). Teksto analizei buvome pasitelkę įvairias pagalbines schemas, kurios tikrai labai padėjo. Bandydamas suvokti bendrą kalbos struktūrą, piešė minčių žemėlapį, vaizduojantį, kas sudaro fonetiką, kas leksiką, kas morfologiją ir kt. Tuomet žymėjome, kokias temas praėjome, kokių ne. Strigom, aišku, ties rašiniais... Bėda bėda. Turiu vilties, kad kitąmet ir šis traukinys pajudės iš vietos. Nes šiaip intuityviai jis rašo visai neblogai. Tačiau struktūros tekste dar labai labai stinga...

Su Magde tuo tarpu viduryje mokslo metų teko visai stabdyti skaitymo traukinį ir nerti į trijų mėnesių kognityvių įgūdžių lavinimo kursą, kuomet pasimatė, kad mergaičiukė visai nesupranta, ką skaitanti. Labai sunkiai nulaikydama dėmesį ties tekstu ir jau po kelių sekundžių pamiršdama, kokį žodį perskaitė, turėjo iš tiesų didelę bėdą su skaitymu. Po kurso kaip ir prasilaužė, lyg ir pamilo K. Kasparavičiaus knygeles tam kartui, todėl turiu vilties, kad viskas judės tik į priekį. :)

Matematika

Matematikos traukinys šiemet judėjo visai neblogai. Liutaurui ji pradėjo visai patikti, spėjome peržiūrėti praktiškai visas kurso temas. Mano akimis žiūrint, jam labai neblogai sekasi. Jei va, dar daugiau pastangų įdėtų... tai mano perfekcionistiniai lūkesčiai iš viso būtų patenkinti. :))

Su Magde šioje vietoje, kaip ir su lietuvių, – buvo sunkiau. Jos nuolatinis blaškymasis ir troškimas piešti bei viską iliustruoti, kiša koją ir net ne vieną... Dažnai, vos perskaičiusi kokį uždavinį, tuoj puola jį apipiešinėti balionėliais, širdelėmis ir visu kuo kitu, kuo tik netingi, per tą laiką, savaime suprantama, jau pamiršta, ką čia apskritai veikianti, todėl kiekvieno uždavinio sprendimas su ja visuomet yra iššūkis... Ne išimtis buvo ir mokslo metų pabaigos testai – visi lapai buvo apipiešti balionėliais, vaivorykštėm ir širdelėm... :) Laikas parodys, ar ši mergužėlė prisijaukins matematiką... :)

Informacinės technologijos

Informacinės technologijos – ta sfera, kurioje vaikų raginti nereikia. Tiesa, privalomos išmokti programos Liutaurui kėlė šiokį tokį norą prieštarauti, visgi tiek pusmečio, tiek metiniai įvertinimai parodė, kad Liutauras tikrai nepražus. Mokslo metų pradžioje pats su draugų ir jų tėčių pagalba susikomplektavęs kompiuterį ir reikalingus priedus bei susiinstaliavęs reikalingas programas, toliau savaraniškai mokėsi jam reilaingų programų video siužetų kūrimui. Tad aš ten nosies per daug nekišau ir leidau viskam klostytis sava vaga... :) Dovanų po Kalėdų gavęs dar ir naują stalą, iš viso kaifavo...

Anglų kalba

Anglų kalba pas mus šiemet buvo tam tikras eksperimentų laukas... Kadangi tai ne pirmoji vaikų užsienio kalba, kiek vargstam su ja, nes suprasti ją abu vaikai pakankamai supranta, bet gerais kalbėjimo ir rašymo įgūdžiais tikrai dar negali pasigirti... Todėl čiupome šiemet bandyti ir Kolibrio sistemą, ir pasinėrimo į kalbą metodą. Rezultatus kol kas sunkiai galiu patikrinti, nors progresas, be abejo, yra... 

 

Dailė | Technologijos

Už tai turime kuo pasidžiaugti, kai kalba pasisuka apie dailę. Nežinau, kiek dažų, flomasterių ir kitų dailės reikmenų suėjo per mokslo metus. Magdė galėtų visą dieną sėdėti ir piešti. Liutauras gi daugiau su taikomąja daile ir technologijom draugavo, mugėj su savo suktom žvakėm ir muiliukais prekiavo.

Žvakių, sušių, masito gamyba, medžio tekinimo edukacija.

Dirbinių iš gintaro gamyba, atvirutės iš sausų gėlių, parodų lankymas 

Magdės tapybos darbai

Dekoracijos, atvirutės ir kiti švenčių atributai...

Dirbiniai iš plastiko gijų ir kiti mažmožiai

Namų mados studija

Kulinarija

Parodos, dailės kūrinių vertinimas

Popieriaus, kartono ir plastilino dirbiniai

 
Muzika

Muzikos taip pat netrūko mūsų namuose. Nors Magdė šiemet negrojo smuiku, tačiau turėjo progų paainuoti, kartais ukulėlę pagriebti ar prie pianino prisėsti. Liutauras tuo tarpu toliau tęsė smuiko ir solfedžio pamokas, prisirinko solfedžio mokytojo pagyrų, tad bent šioje vietoje turime kuo pasidžiaugti. :) 

Liutauras, mokslo metų pabaigoje įveikęs 2-ąjį Suzuki smuiko sąsiuvinį, išaugo ir savo pusinį smuiką, tad ieškojome naujo. Radome patinkantį, meistro darbo, labai gražaus tembro, tada namuose vėl grojimo smuiku azartas apėmęs visus – ir Liutaurą, ir Magdę, ir net kaimynų berniukus. :) Magdė, pamačiusi, kad lieka laisvas Liutauro išaugtas smuikas, pareiškė, kad gal ir ji visai norėtų vėl groti nuo rudens... Ech, keičiasi čia tie mūsų norai ne dienom, o valandom... :) Rugsėjis parodys, kaip čia kas bus ir ar tas noras išliks... Mano vietoje gal kiti spaustų tuos vaikus, kad nori nenori privalo tęsti, visgi šoje vietoje leidžiu spręsti Magdei – ji ne iš tų, kurios pastumsi ir įkalbėsi... :)

Fizinis lavinimas

Taip, kaip prieš gerus metus pasiteisino lipimo virvių pakabinimas vaikų kambaryje, taip šiemet nepasigailėjome įtaisę vaikams didžiulį batutą. Tai mirksniu išsprendė „o tai ką mums lauke veikti?“ problemą. Nes bepasišokinėjant visokių minčių kyla, susikaupusi energija išsilieja, vitamino C besijuokiant prisigamina, o ir šiaip labai sveika prasijudinti...

Štai taip. Neriam dabar į vasarą, kurioje laukia viena stovykla, viena kelionė ir, tikiu, daug paprastų, bet neprastų dienų. :) Gražios ir jums visiems vasaros! Кeliai vis tiek vienur ar kitur susikirs. ;)