Vasara vasarėlė ėjo praėjo, sužavėjo, apkerėjo... Tai čia taip jei lyriškai. O jei rimtai, tai ji buvo ypatingai įtempta ir įvairiausių rūpesčių kupina. Todėl sukomės kaip išgalėjom...
Kol visi mokslai ir būreliai mokslo metų pabaigoje pasibaigė, atėjo ir birželio pabaiga, o su ja ir savaitės trukmės smuiko stovykla. Ilgai jai vaikai nusiteikinėjo, ilgai jai nusiteikinėjau ir aš. Tai – pirmieji metai, kai įkalbėjau vaikus apskritai vykti į stovyklą. Pavyko tai padaryti iš dalies todėl, kad į ją vyko ir keli kiti smuiko pamokų draugai. Stovykla buvo rengiama pakankamai netoli mūsų namų, todėl nakvoti joje neketinome – rytais vaikus nuveždavome, vakare pasiimdavome.
Kuomet galvojau, kaip gi ten vaikams seksis, mąsčiau, kad Magdei neturėtų kilti problemų – ji greitai susidraugauja su kitais vaikais, o ir mergaičių pažįstamų ten bus. Labiau nerimavau dėl Liutauro, kurį ne visada gali sudominti kokia nors veikla.
Ir štai mano nuostabai viskas buvo atvirkščiai... Liutauras maudėsi visose veiklose tarsi žuvis vandenyje, tuo tarpu Magdė antrą dieną nuvažiavusi jau po poros valandų verkdama skambino man, guosdamasi, kad jaučiasi blogai, nenori ten būti, ir... nuo to nenoro ar nuo ko kito ėmė ir apsirgo... Tad teko važiuoti, pasiimti savo mergaičiukę ir dvi dienas namie prasirguliuoti... Ilgai teko mums derėtis dėl paskutinių dviejų stovyklos dienų – sutiko nuvažiuoti tik tuomet, kai pažadėjau, kad ir aš pabūsiu kartu. Pasirodo, pamačiusi, kad kitų draugių mamos ten būna, ji labai liūdėjo, kad ten nėra manęs. Taigi – kompromisą radomе, ir kartu paskutines dvi dienas stovykloje smagiai praleidome.
Tuo tarpu Liutauras, kuris – galvojau – neis į jokius ten choro ar miuziklo užsiėmimus, dalyvavo visur, kur tik galėjo – ir su didesniais, ir su mažesniais... :)
Stovyklos pabaigoje pareiškė, kad jam labai patiko dainuoti. Ir kad apskritai ši stovykla – geriausia, kas galėjo nutikti šią vasarą...
Stovykla su savo finaline koncertine diena iš tiesų buvo nuostabi. Nepaisant to, kad Magdei ji kėlė dvejopus prisiminimus, abu vaikai nusprendė: darys ir jie dabar stovyklas savo draugams.
Liutauras tuoj puolė planuoti: ką kvies, kokia bus dienotvarkė, kokia stovyklos kaina ir pan. Puolė skambinti draugams, derinti datas, dienos meniu ir kitas smulkmenas. O galiausiai pareiškė, kad jam laaabai patinka tokius dalykus organizuoti.
Deja, finale nenumatytos aplinkybės (tai vienas, tai kitas apsirgęs ar atostogauti išvažiavęs draugas) kišo ratus į pagalius, ir svajonių stovykla tokia, kokią ją įsivaizdavo Liutauras, neįvyko. Visgi pirmoji ir paskutinioji savaitės dienos buvo puikios – berniukai bandė ruošti medieną ir gaminti plaustą, mirko kūdroje, bendravo, juokavo, traukė virvę, laužė rankas, kūrė laužą, gaminosi ant jo maistą, džiaugėsi vienas kito kompanija. Kitos gi trys dienos nebuvo tokios vykę, tačiau irgi suteikė naudingos patirties.
Magdės mergaičių stovykla, deja, irgi subyrėjo į šipuliukus, tačiau vietoj to jai pavyko kelioms dienoms išvažiuoti pasisvečiuoti pas draugę Barborą į Anykščių rajoną, paskui gi Barbora kelioms dienoms atvažiavo paviešėti pas mus. Todėl mergaitės, gavę progą pabūti kartu, per daug neliūdėjo, kad kitoms jų draugėms prisijungti nepavyko.
Liutauras puikiai įsiliejo į mergaičių kompaniją, ir jie trise labai smagiai leido laiką: draugavo su mūsų naujuoju augintiniu „Marguliu“...
Juokavo ir dainavo...
Iškylavo...
Po rugių laukus braidė...
Ir pozavo...
Tuomet atėjo laikas važiuoti į vieną po kito pabirusius draugų gimtadienius... Į Simono, Stepono ir Barboros gimtadienį Anykščių rajone...
Į Roko gimtadienį Skypark'e...
Į Alisos gimtadienį prie Žaliųjų ežerų...
Ir jos sesers Alisos gimtadienį žirgyne...
Kol galiausiai atėjo laikas ir savus gimtadienius švęsti. Iki šiol visada Liutauro ir Magdės gimtadienius švęsdavome kartu – vasaros pabaigoje, abiejų vaikų gimtadienių viduryje, tačiau šiemet vaikai panoro švęsti savo gimtadienius atskirai. Todėl Liutauras savajį atšventė – kaip ir jam priklauso – rugpjūčio pabaigoje, Magdė gi liko laukti savojo, kuris bus ateinančią savaitę.
Liutauro šventė buvo tikrai įspūdinga – visas kiemas klegėjo nuo 17 čia susirinkusių draugų ir dar pusės tiek juos atlydėjusių tėvų... :) Rūpesčio buvo nemažai, tačiau lygiai taip pat buvo smagu, kad Liutauras turi tiek draugų, su kuriais mezga draugystes ir noriai leidžia laiką...
Visa kita kažkur išsibarstė eilinėse dienose. Vaikai žaidė...
Šiek tiek priešokiais kartojosi akademinius dalykus...
Daugybos lentelė su Tablefables.net
Skaitinėjo-vartinėjo knygas...
Stebėjo, kaip gimsta rūsys kalno šlaite...
Mėgavosi vasaros spalvomis...
...ir formomis
Na ir, žinoma, buvo daug daug veiksmo ant supynių... :))
Galiausiai paskutinį vasaros akordą uždėjo 4 dienų pabėgimas į Latviją. Visą vasarą įvairūs rūpesčiai neleido niekur išlėkti visai šeimai kartu, todėl rugsėjo 1-ąją pasinaudojome galimybe ištrūkti atsipūsti nuo rutinos. Bet apie ją gal parašysiu atskirai...
Tam kartui gi vasaros fragmentus galite pamatyti šiame 17 minučių filmuke, kur ir tą pačią Latviją jau įmontavau – galėsite akies krašteliu žvilgterėti... :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą