Ugdant vaikus šeimoje, planavimas vyksta nuolat. Tačiau didysis metų planavimas bent jau mūsų šeimoje vyksa vasarą. Kai neblaško jokio mokykliniai reikalai ir reikalavimai... Ir nors šis procesas man patinka, šiemet jis buvo vienas sunkesnių. Tačiau tuo pačiu – kai jau pasiekiau norimą rezultatą – ir pats saldžiausias.
Vis tik užtrukau ilgai. Ilgiau nei įprastai. Jei ankstesniais metais man pakakdavo tokių gerų dviejų savaičių visų programų persižiūrėjimui, išsinagrinėjimui ir planų susidėliojimui, tai šiemet, galiu sakyti, man neužteko ir mėnesio... Žinoma, planavimas nevyksta 24/7, ir šiemet tų valandų kiekvienoje dienoje ramiam darbui dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių turėdavau tikrai mažiau nei įprastai, todėl realiai gal laike viskas susidėliotų panašiai. Visgi – man tai atrodė amžinybė. Nešiojausi daug minčių galvoje vienu metu, kurias visas išguldyti reikėjo nemažai jėgų...
Kodėl taip yra?..
Kuo toliau klausydamasi įvairių seminarų ir skaitydama įvairias knygas bei straipsnius vis labiau įsisąmoninu, kodėl mokyklinės sistemos sąranga tokia, kokia yra, ir kodėl vieni ar kiti elementai yra ten, kur yra. Ir tai man primena, kad nereikia skubėti spjauti į šulinį, iš kurio gali tekti vėliau gerti. Vis tik matydama, kad didžiausias mokyklos trūkumas – fragmentinis mokymas, noriu savo vaikams suteikti kuo daugiau to BENDRO pasaulio vaizdo, to supratimo, kad VISKAS tarpusavyje susiję... O mokymosi procesas neišvengiamai prasideda nuo klausimo KODĖL?.. Nes tik žinodamas, kodėl mokaisi, ir žinodamas, kaip tai padaryti, galėsi priversti savo smegenis mąstyti ir pereiti į tą platųjį visa ko supratimą, kas gali būti padaryta...
Todėl planavimą šiemet pradėjau nuo mūsų jau ne kartą kelto klausimo: kodėl mes mokomės?.. Kam mus reikalingos žinios, įgūdžiai, gebėjimai?
Kažkada bandėme su vaikais atsakyti į ši klausimą, tačiau šiandien matau, kad užsimiršo tai, ką prieš porą metų buvome sudėję į stalo žaidimo kūrimą. Todėl šį kartą, pasitelkdama principą „kartojimas – mokslų motina“, pabandžiau prieiti prie planavimo iš kitos pusės.
Viskas prasidėjo nuo to, kad kuomet pradėjome mokytis Biblijos citatų naudodamiesi kortelių dėžute, po kelių savaičių man pritrūko vieno elemento – bendro vaizdo. Užrašytos citatų nuorodos (t.y. kuri citata yra iš kurios Biblijos vietos) mano galvoje „neskambėjo“ ir toliau sau pasimesdavo. Todėl labai norėjau rasti raktą į tą ilgalaikės atminties skrynią, kur kiekviena citata turėtų savo vietą erdvėje. Taip gimė Gyvenimo prasmės paveikslo idėja, kurią vaikams labiau pristatyčiau kaip atsakymą į klausimą „kodėl mes mokomės“. Kodėl mokomės matematikos, pasaulio pažinimo, gerų manierų ir daugelio kitų dalykų. Bemąstant viskas susivedė į 1Tim 2:4 eilutę, kur rašoma, jog Dievas nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir ateitų į tiesos pažinimą. Ant šių dviejų banginių – išgelbėjimo ir pažinimo man susikabino viskas, apie ką bandžiau galvoti, susivėrė visos citatos, kurios dabar turi savo vietą, tikslą ir prasmę...
O kad tai nebūtų tik plikas ant sienos kabantis plakatas su daug žodžių, plakatą atspausdinau nespalvotą, o pačias citatas – ant lipdukų popieriaus. Iškirpau jas ir laikinai priklijavau nedideliu gabalėliu dvipusės lipnios juostos prie tų pačių kortelių, nukeliavusių į citatų dėžutę...
Taigi dabar sistema veiks taip: kaip ir anksčiau tęsime citatų mokymąsi pagal Leitnerio įsiminimo sistemą, tik dabar jos bus pririštos prie konkrečios vietos plakate, o tuo pačiu ir prie konkrečios srities – Dievo pažinimo, atlygio, kūrinijos pažinimo, tarnystės ar kt...
Dėliojantis mokymosi planus TIKYBAI, dar labiau tai sustruktūrinau, nors tikrai neabejoju, kad eigoj atskirų blokų eiliškumas keisis. Vis tik į savaites viską susidėlioju tam, kad pamatyčiau visų metų apimtį ir tai, koks krūvis tenka savaitei, kiek laiko lieka pasikartojimams, kokie yra teminiai blokai (juos išskiriu kita spalva).
Istorija
Ilgai sukau galvą, ką daryti su Liutaurui penktoje klasėje atsiradusiais naujais dalykais, kuriuos kažkaip reikės derinti su Magdės trečios klasės programa. Didžiausiu klaustuku man raitėsi istorijos programa. Ne kartą minėjau, kad man istorija kaip disciplina – didžiulis iššūkis. Varčiau tas bendrąsias ugdymo programas (taip vadinamą BUP'ą) ir vienaip, ir kitaip, negalėdama apsispręsti, ar imti bendrai 5-6 klasės kursą ir per dvejus metus keliauti gretinant Lietuvos istoriją su pasaulio (nes tai atrodė labai viliojanti mintis), ar šiemet imti tik Lietuvos istoriją ir keliauti tik per ją, o kitiems metams pasilikti visuotinę istoriją.
Atsakymą man padiktavo pats Liutauras, grįžęs iš smuiko stovyklos (apie ją kada nors vėliau) ir pareiškęs, kad jo draugas Dominykas išmoko Lietuvos istorijos repą, todėl ir jis norėtų jį išmokti.
Pradžioje ne per daugiausiai kreipiau dėmesį į tokį pareiškimą, nes panašių jų būta ir anksčiau, tačiau iki rezultato taip ir nebūdavo nueinama. Visgi šįsyk kažkas susivedė Liutauro viduje, ir jiedu su Magde per keletą dienų tą repą ėmė ir išmoko... Na, Magdė, tiesa, šiek tiek kliuvinėdama už žodžių, o štai Liutauras – idealiai. Su visais ritminiais niuansais, pauzėmis ir pastabomis sesei arba man, jei katra uždainuodavome netiksliai.
Tai mane iš karto užvedė ant kelio, kad šiemet pasikapstysime po Lietuvos istoriją kaip pagrindą ir, imdami tą vaikų išmoktą repą, ant jo versime viską, kas iš to rutuliosis.
Turiu pasakyti, kad pavarčiusi istorijos vadovėlius, negalėjau apsispręsti, kuriuo iš jų seksime, todėl iš mokyklos pasiėmiau bibliotekininkės man mielai iš anksto įduotus „Kelio“ vadovėlius, pati dar neatsispyriau nusipirkti „TAIP“ serijos medžiagą. Visgi dairydamasi kitų šaltinių, įsigijau ne-re-a-lią draugės rekomenduotą Igno Kaplerio „Iliustruotą Lietuvos istoriją“ ir supratau, kad tai greičiausiai bus mūsų pagrindinis „vadovėlis“, kurį bandysime papildyti muziejais, edukacijomis, įvairia video medžiaga ir kuo nors kitu, kas pasipainios mums po ranka pakeliui. :)
Vis tik pagrindinį planą ir visą temų eiliškumą sudėliojau pagal „TAIP“ vadovėlį, nors faktas, kad į kai kuriuos dalykus įsigilinsime labiau, kitus prabėgsime labiau paviršiumi – priklausomai nuo vaikų įsitraukimo, jų intereso vienai ar kitai temai.
Kaip ir tikybos, taip is istorijos temas susidėliojau į savo mėgstamą kvadratėlių formatą ekselyje. Man taip aiškiau vizualiai, kur kas. Tačiau jums siūlau pasiieškoti būtent JUMS tinkamo formato, kuris jums labiausiai pasiteisina.
Na, o padėjus į šalį planus – ką gi darysime realybėje su ta istorija? Kol kas planuose yra imti ir visų metų eigoje daryti Lietuvos istorijos laiko liniją – panašią į tą, kurią darėme pernai su vaikais apžvelgdami viso pasaulio istoriją. Žiūrėsime, kaip visa tai guls šiemet – derinsimės dar kartu su vaikais.
Lietuvių kalba / Literatūra / Matematika
Dailė / Technologijos / Muzika
Bandysime kooperuotis su keliomis kitomis šeimomis ir žiūrėti, kas iš to gausis. Taigi pasaulio pažinimo temas nors ir taip pat susidėjau į savo planus, juos vis tik turiu sau kaip gaires, nes kurlink viskas suksis ir kokiu eiliškumu dėliosis, man visai neaišku... :)
Na, o tam kartui skubame dar baigti atostogauti, kad kupini naujų minčių ir idėjų galėtume nerti į naujus mokslo metus!