2022 m. rugpjūčio 21 d., sekmadienis

Metų planavimas gyvenant nuo rugsėjo iki rugsėjo

Ugdant vaikus šeimoje, planavimas vyksta nuolat. Tačiau didysis metų planavimas bent jau mūsų šeimoje vyksa vasarą. Kai neblaško jokio mokykliniai reikalai ir reikalavimai... Ir nors šis procesas man patinka, šiemet jis buvo vienas sunkesnių. Tačiau tuo pačiu – kai jau pasiekiau norimą rezultatą – ir pats saldžiausias. 

Vis tik užtrukau ilgai. Ilgiau nei įprastai. Jei ankstesniais metais man pakakdavo tokių gerų dviejų savaičių visų programų persižiūrėjimui, išsinagrinėjimui ir planų susidėliojimui, tai šiemet, galiu sakyti, man neužteko ir mėnesio... Žinoma, planavimas nevyksta 24/7, ir šiemet tų valandų kiekvienoje dienoje ramiam darbui dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių turėdavau tikrai mažiau nei įprastai, todėl realiai gal laike viskas susidėliotų panašiai. Visgi – man tai atrodė amžinybė. Nešiojausi daug minčių galvoje vienu metu, kurias visas išguldyti reikėjo nemažai jėgų...

Kodėl taip yra?..

Kuo toliau klausydamasi įvairių seminarų ir skaitydama įvairias knygas bei straipsnius vis labiau įsisąmoninu, kodėl mokyklinės sistemos sąranga tokia, kokia yra, ir kodėl vieni ar kiti elementai yra ten, kur yra. Ir tai man primena, kad nereikia skubėti spjauti į šulinį, iš kurio gali tekti vėliau gerti. Vis tik matydama, kad didžiausias mokyklos trūkumas – fragmentinis mokymas, noriu savo vaikams suteikti kuo daugiau to BENDRO pasaulio vaizdo, to supratimo, kad VISKAS tarpusavyje susiję... O mokymosi procesas neišvengiamai prasideda nuo klausimo KODĖL?.. Nes tik žinodamas, kodėl mokaisi, ir žinodamas, kaip tai padaryti, galėsi priversti savo smegenis mąstyti ir pereiti į tą platųjį visa ko supratimą, kas gali būti padaryta...




Todėl planavimą šiemet pradėjau nuo mūsų jau ne kartą kelto klausimo: kodėl mes mokomės?.. Kam mus reikalingos žinios, įgūdžiai, gebėjimai?

Kažkada bandėme su vaikais atsakyti į ši klausimą, tačiau šiandien matau, kad užsimiršo tai, ką prieš porą metų buvome sudėję į stalo žaidimo kūrimą. Todėl šį kartą, pasitelkdama principą „kartojimas – mokslų motina“, pabandžiau prieiti prie planavimo iš kitos pusės.



 
Tikyba / Etika

Viskas prasidėjo nuo to, kad kuomet pradėjome mokytis Biblijos citatų naudodamiesi kortelių dėžute, po kelių savaičių man pritrūko vieno elemento – bendro vaizdo. Užrašytos citatų nuorodos (t.y. kuri citata yra iš kurios Biblijos vietos) mano galvoje „neskambėjo“ ir toliau sau pasimesdavo. Todėl labai norėjau rasti raktą į tą ilgalaikės atminties skrynią, kur kiekviena citata turėtų savo vietą erdvėje. Taip gimė Gyvenimo prasmės paveikslo idėja, kurią vaikams labiau pristatyčiau kaip atsakymą į klausimą „kodėl mes mokomės“. Kodėl mokomės matematikos, pasaulio pažinimo, gerų manierų ir daugelio kitų dalykų. Bemąstant viskas susivedė į 1Tim 2:4 eilutę, kur rašoma, jog Dievas nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir ateitų į tiesos pažinimą. Ant šių dviejų banginių – išgelbėjimo ir pažinimo man susikabino viskas, apie ką bandžiau galvoti, susivėrė visos citatos, kurios dabar turi savo vietą, tikslą ir prasmę... 


O kad tai nebūtų tik plikas ant sienos kabantis plakatas su daug žodžių, plakatą atspausdinau nespalvotą, o pačias citatas – ant lipdukų popieriaus. Iškirpau jas ir laikinai priklijavau nedideliu gabalėliu dvipusės lipnios juostos prie tų pačių kortelių, nukeliavusių į citatų dėžutę... 

 

Magdė priklijuoja tas citatas, kurias jau esame anksčiau išmokę.


Taigi dabar sistema veiks taip: kaip ir anksčiau tęsime citatų mokymąsi pagal Leitnerio įsiminimo sistemą, tik dabar jos bus pririštos prie konkrečios vietos plakate, o tuo pačiu ir prie konkrečios srities – Dievo pažinimo, atlygio, kūrinijos pažinimo, tarnystės ar kt...

Dėliojantis mokymosi planus TIKYBAI, dar labiau tai sustruktūrinau, nors tikrai neabejoju, kad eigoj atskirų blokų eiliškumas keisis.  Vis tik į savaites viską susidėlioju tam, kad pamatyčiau visų metų apimtį ir tai, koks krūvis tenka savaitei, kiek laiko lieka pasikartojimams, kokie yra teminiai blokai (juos išskiriu kita spalva).

 

Tikybos planas 1-18 savaitėms. Analogiškai susiplanavau ir antrą pusę mokslo metų.

Labai tikiuosi, kad šis visas bendras paveikslas ir jame esančios tiesos išjudins ir kitus dalykus. O jų šiemet nusimato naujų ir įdomių...



Istorija

Ilgai sukau galvą, ką daryti su Liutaurui penktoje klasėje atsiradusiais naujais dalykais, kuriuos kažkaip reikės derinti su Magdės trečios klasės programa. Didžiausiu klaustuku man raitėsi istorijos programa. Ne kartą minėjau, kad man istorija kaip disciplina – didžiulis iššūkis. Varčiau tas bendrąsias ugdymo programas (taip vadinamą BUP'ą) ir vienaip, ir kitaip, negalėdama apsispręsti, ar imti bendrai 5-6 klasės kursą ir per dvejus metus keliauti gretinant Lietuvos istoriją su pasaulio (nes tai atrodė labai viliojanti mintis), ar šiemet imti tik Lietuvos istoriją ir keliauti tik per ją, o kitiems metams pasilikti visuotinę istoriją. 

Atsakymą man padiktavo pats Liutauras, grįžęs iš smuiko stovyklos (apie ją kada nors vėliau) ir pareiškęs, kad jo draugas Dominykas išmoko Lietuvos istorijos repą, todėl ir jis norėtų jį išmokti. 

Pradžioje ne per daugiausiai kreipiau dėmesį į tokį pareiškimą, nes panašių jų būta ir anksčiau, tačiau iki rezultato taip ir nebūdavo nueinama. Visgi šįsyk kažkas susivedė Liutauro viduje, ir jiedu su Magde per keletą dienų tą repą ėmė ir išmoko... Na, Magdė, tiesa, šiek tiek kliuvinėdama už žodžių, o štai Liutauras – idealiai. Su visais ritminiais niuansais, pauzėmis ir pastabomis sesei arba man, jei katra uždainuodavome netiksliai. 

Tai mane iš karto užvedė ant kelio, kad šiemet pasikapstysime po Lietuvos istoriją kaip pagrindą ir, imdami tą vaikų išmoktą repą, ant jo versime viską, kas iš to rutuliosis. 

Turiu pasakyti, kad pavarčiusi istorijos vadovėlius, negalėjau apsispręsti, kuriuo iš jų seksime, todėl iš mokyklos pasiėmiau bibliotekininkės man mielai iš anksto įduotus „Kelio“ vadovėlius, pati dar neatsispyriau nusipirkti „TAIP“ serijos medžiagą. Visgi dairydamasi kitų šaltinių, įsigijau ne-re-a-lią draugės rekomenduotą Igno Kaplerio „Iliustruotą Lietuvos istoriją“ ir supratau, kad tai greičiausiai bus mūsų pagrindinis „vadovėlis“, kurį bandysime papildyti muziejais, edukacijomis, įvairia video medžiaga ir kuo nors kitu, kas pasipainios mums po ranka pakeliui. :)

Vis tik pagrindinį planą ir visą temų eiliškumą sudėliojau pagal „TAIP“ vadovėlį, nors faktas, kad į kai kuriuos dalykus įsigilinsime labiau, kitus prabėgsime labiau paviršiumi – priklausomai nuo vaikų įsitraukimo, jų intereso vienai ar kitai temai. 

Kaip ir tikybos, taip is istorijos temas susidėliojau į savo mėgstamą kvadratėlių formatą ekselyje. Man taip aiškiau vizualiai, kur kas. Tačiau jums siūlau pasiieškoti būtent JUMS tinkamo formato, kuris jums labiausiai pasiteisina.

Na, o padėjus į šalį planus – ką gi darysime realybėje su ta istorija? Kol kas planuose yra imti ir visų metų eigoje daryti Lietuvos istorijos laiko liniją – panašią į tą, kurią darėme pernai su vaikais apžvelgdami viso pasaulio istoriją. Žiūrėsime, kaip visa tai guls šiemet – derinsimės dar kartu su vaikais.



  
Lietuvių kalba / Literatūra / Matematika

Kai susidėliojo tikyba ir istorija, padariau šiokią tokią pertrauką ir paprastuoju būdu susimėčiau lietuvių, literatūrą ir matematiką. Šiuos dalykus jau treti metai nesukdama per daug galvos imu iš „TAIP“ serijos vadovėlių. Man jie patinka, vaikams patinka, viskas lakoniška ten, aišku, neperkrauta, taigi. Susidėlioju jau atskirai kiekvienam vaikui lygiai tokiu pat principu:



Tiesa, į Lietuvių literatūrą bandysime pažiūrėti taip pat per visumos prizmę. Kartu su Egle iš Trijų žirnių sumąstėme, kad jau dabar puiku turėti gaires, kurie lietuvių literatūros autoriai yra svarbiausi ir privalomi pagal programą brandos egzaminams. Todėl juosius iš karto jau dabar bandysime įtaukti į „Svarbiausių rašytojų knygą“, kurią, kaip ir turimą „Amžių knygą“, pildysime po truputį iki pat vidurinio mokslo pabaigos.



 
Dailė / Technologijos / Muzika

Bet grįžkime prie planų. Įveikusi lietuvių-literatūros-matematikos trijulę, vėl ėmiausi spręsti likusių dalykų rebuso. Šį kartą mane labai domino muzika ir dailė. Jau pernai susidūriau su šių menų mokyklinėje sistemoje fragmentiškumu, kuomet kažką darydamas nežinai nei kodėl darai, nei ką darai. Kaip ir lietuvių kalba penktoje klasėje atsiskiria nuo literatūros, taip ir man tiek dailėje, tiek muzikoje norėjosi atskirti du dalykus: teoriją nuo praktikos. O jei tiksliau – tai jas atskyrus imti ir vėl apjungti. Taip, kaip pernai bandėme daryti su didžiaisias menininkais, kuomet paėmę jų darbus bandydavome imituoti jų naudotas technikas, taip šiemet norėtųsi pabandyti padaryti su Lietuvos muzikos bei dailės istorija. 

Dailės planams man nepaprastai pasitarnavo nuostabi knyga „Lietuvos dailės istorija“, kurioje viskas labai struktūriškai ir aiškiai sudėliota į „lentynėles“, apžvelgiant visų laikmečių architektūros, grafikos, tapybos, skulptūros, taikomosios dailės ir kitų dailės šakų bruožai ir būdingiausi darbai. Tai man labai susišaukė su Lietuvos istorijos planais, todėl galvoj iš karto ėmė suktis idėja, kad visa tai gražiai dėliosis šalia mūsų istorijos temų.

Su muzika nutiko tas pats. Tik čia jau resursų teko ieškoti internete, ir man labai pasitarnavo virtualus Lietuvos muzikos istorijos vadovėlis, kuriame šalia glaustos istorijos iš karto gali pasiklausyti muzikos kūrinių fragmentų. Taigi dedamės į savo šaltinių skrynelę, glaudžiame prie tos pačios Lietuvos istorijos ir po truputį man jau dėliojasi bendras ateinančių mokslo metų vaizdas, kaip visa tai, ką čia surašiau, suguls į bendrą nėrinį:



Kiek ką radus internete, iš karto turiu kur susidėlioti kilusias idėjas dėl temai tinkamų edukacijų, išvykų, dailės/technologijų pasibandymų ir pan. Šalia dar pridėjau Pasaulio pažinimo temas, kurios nors prie Lietuvos istorijos ir neprilipo, tačiau noriu jas matyti greta tam, kad galvoje sėdėtų – gal ims ir gims pakeliui kokie tarpusavio saitai.



 
Pasaulio pažinimas / Projektais grįstas mokymasis

Kaip suprantate, jei anksčiau viską bandydavau daugiau mažiau nerti ant pasaulio pažinimo temų, šiemet mūsų siūlas yra istorija. Tuo tarpu pasaulio pažinimo temos kaip ir lieka kiek nuošalyje, todėl su jomis pabandysime paeksperimentuoti. Visai šviežiai sudalyvavome su bendraminčiais seminare apie projektais grįstą mokymąsi, kurį mums pravedė lektorė Giedrė K., todėl labai norisi šį metodą išbandyti. 


Bandysime kooperuotis su keliomis kitomis šeimomis ir žiūrėti, kas iš to gausis. Taigi pasaulio pažinimo temas nors ir taip pat susidėjau į savo planus, juos vis tik turiu sau kaip gaires, nes kurlink viskas suksis ir kokiu eiliškumu dėliosis, man visai neaišku... :)



  
Anglų / Fizinis / Informatika

Čia dviračio jokio neišradau. Fizinį susidėliojau pagal BUP'ą, Anglų kalbą toliau tęsime pagal „Family and Friends“ medžiagą, Informatikos programą dar vasaros pradžioje susiderinome su kuruosiančiu mus mokytoju.



Planavimas

Na ir pabaigai. Persilaužiau ir susidėliojau sau ateinančių mokslo metų planuoklį. Kuris skirtas ne kalendoriniams metams, bet mokslo metams – nuo rugsėjo iki rugsėjo. Jei pamenate mano rašytą kovo mėnesio įrašą apie BuJo (Bullett journaling) tipo planuoklį, tąsyk nežinojau, kaip ilgai jis man „gros“.
Šiandien galiiu drąsiai pasakyti, kad labai man pasiteisino šis planuoklis. Tiek mokslo metų eigoje, tiek vasarą, tiek planuojantis ateinančius mokslo metus. 

Kadangi taip nutiko, kad mūsų namuose atsirado vienas slaugomas asmuo, ir į mūsų rutiną įsiterpė dar vienas dėmuo, buvau priversta atidžiai susižiūrėti, kaip dienoje tilps mūsų visų poreikiai ir norai. Turiu pasakyti, kad teoriškai viskas tilpo. Dabar tik teks mokytis visiems disciplinos, kad visi liktų laimingi ir nenuskriausti. :)

Atvažiavusi į svečius draugė užmačiusi mano planuoklį pametėjo mintį, kad ir ji mielai tokį pasidarytų. Todėl paruošiau ir jums planuoklio šabloną, jei norėtumėte atsispausdinti ir naudotis. Pavartyti pavyzdinius puslapius su pildymo gairėmis ir komentarais galite čia.


Galvoje sukasi dar daug minčių, kuriomis noriu su jumis pasidalinti, tačiau nežinau, kaip pavyks įsiterpti su jomis laike. Vis tik turiu viltį, kad rudenį rasiu laiko visu tuo pasidalinti!

Na, o tam kartui skubame dar baigti atostogauti, kad kupini naujų minčių ir idėjų galėtume nerti į naujus mokslo metus!