Molio vaikai: 35-36 savaitės. Ko privalgėme, to ir prilaižėme...

Kol dangumi ritinėjosi lietaus debesys, o saulė šykščiai dalijo savo šilumą, rodės, kad nieko geresnio taip ir nesulauksime. Tačiau danguje pasirodė vaivorykštė...

Pražydusi visomis savo spalvomis buvo nuostabus atlygis už visus mokslo metus, kurie šią savaitę mūsų namuose ir baigiasi... Aš tuo tarpu skubu surankioti visus faktus į metines vaikų individualios pažangos ataskaitas ir pasisotinti tais paskutiniais mokslo trupinėliais, kurių neprivalgėm...

Anglų kalba / Dailė / Projektas / Eksperimentai

Didžiausias jų buvo anglų mokytojai pusmečio pradžioje duotas pažadas padaryti kokį nors projektėlį anglų kalba. Iki pat paskutinės minutės sukau galvą, kaip gi tą pažadą įvykdyti, kol štai vieną dieną visi taškai ant i susidėliojo, ir aš pasiūliau vaikams padaryti mini stalo spektakliuką pagal jau anksčiau mūsų minėtą ir labai pamiltą D. Miles knygelę „Unicorn and Horse“. Vaikams ši idėja patiko, todėl mes iš karto kibome į darbą. Pirmiausia reikėjo nuspręsti, iš ko darysime savo veikėjus. Ilgai galvoti nereikėjo, nes Magdė prieš keletą mėnesių buvo dariusi arkliuką iš tualetinio popieriaus rulonėlio, kuris labai abiems vaikams patiko. Nutarėme tą pačią idėją panaudoti ir šį kartą. Užvirė darbas...

Po kiek laiko mūsų istorijos veikėjai atrodė štai taip:

Veikėjai, taip taikliai atspindintys abiejų vaikų charakterius... Gal todėl abudu pasinėrė visa galva į spektaklio kūrimą, kuriam toliau turėjome sugalvoti likusį „rekvizitą“. Kadangi savaitės pradžioje buvome sulaukę svečiuose auksarankės Liepos ir jos mamos, dovanojusių mums nemenką stirtą nuo paveikslų rėminimo likusių paspartų gabalėlių, šie po akimis gulėdami iš karto pasipraštė būti panaudojami. Per daug tam nesipriešinome ir tuojau juos apipaišėme mums reikalingais kitais veikėjais (o sudėtingesnius susiradome tarp turimų lipdukų), sugaudėme kitas detales, ir taip viskas po truputį pradėjo stotis į savas vietas...

Dabar eilė atėjo garso takeliui. Žinant tai, kad Liutauras na... laaaaaabai nemėgsta kalbėti angliškai, turėjau apsiginkliuoti šūsniu kantrybės. Na bet šiaip ne taip su krūva dublių žodžius ir frazes sugaudėme... :) Magdei gi atvirkščiai – viskas ėjosi labai lengvai, ji noriai kartojo, ieškojo skirtingų intonacijų ir niekaip nesuprato, kas čia sunkaus – įkalbėti tekstą. Taip... Vaikai skirtingi... Lygiai taip, kaip šios mūsų istorijos personažai...

Taigi – paruošiamieji darbai baigti, garso takelis yra, metas pradėti vaidinimą! Kaip anglai pasakytų, „Let the fun begin!“ :) О linksmumo mums šioje vietoje tikrai netrūko! Vaikai taip įsijautė, kad dar ir po spektaklio liko „scenoje“ ir toliau žaidė su savo personažais. Žodžiu, mūsų akimis žiūrint, projektas pavyko! Atiduodame galutinį produktą jūsų teismui. :)

Na, o tęsiant temą apie visokius darbus darbelius, lavinančius vaikų smulkiąją motoriką ir kūrybiškumą, kviečiu užsukti į jaunųjų menininkų vaškinių figūrėlių cechą... :) Čia darbas anądien virė gerą pusdienį. Žvakės žvakelės buvo lydomos, spalvos maišomos, liejamos į formas, dedami knatai...

O štai kitą dieną pas mus karaliavo gigantiškas slaimas (šlykštukas). Magdę ši medžiaga traukia kaip nežinau kas... Vis galvoju, kad va, turi, pažais, entuziazmas dings, ir viskas. Bet ne, mano mergužėlei jis taip patinka, kad dienų dienas minko, maigo, visokius eksperimentus daro. Šį kartą nutiko taip, kad užsukę į parduotuvę nusprendėme nusipirkti ne gatavą produktą, bet jo sudedamąsias dalis ir pasidaryti šykštuką patys. Atsargiai maišydami sudedamąsias dalis (kad tik nepadaugintų aktyvatoriaus, kurio įdėjus per daug slaimas tampa nebesitampančiu gniužulu), abu vaikai eksperimentavo, stebėjo, klykavo iš džiaugsmo ir nuostabos, kai rezultatas pranoko lūkesčius...

Pasaulio pažinimas / gamta

Stebėti, kaip viena virsta kita, galėjome ir tuomet, kai vieną dieną išgirdę keistus garsus netolimoje kaimynystėje bėgome žiūrėti, kas gi ten vyksta. O veiksmas vyko mūsų taip pamėgtoje senoje sodyboje, kurią įsigijo nauji šeimininkai ir dabar griovė seną rąstinę pirkią... Lengva geležine ranka nubraukę medines stogo konstukcijas, iš karto laidojo jas į čia pat iškastą giliausią duobę...

Kaip nugriovė pirmąjį aukštą, jau nebeturėjome laiko žiūrėti, kiti darbai spaudė, tačiau atėję po poros valandėlių, vaizdą radome tokį... Buvo sodyba, nebėra sodybos... Šiais laikais viskas vyksta greitai...

Na, o namuose mūsų laukė kiti darbai: auga mažieji patarškiukai, iš kiaušinių ritasi nauja viščiukų vada, tarpuose tarp lietaus reikia skubėti ir darže šį bei tą nuveikti, o dar, žiūrėk, ir pro mikroskopą įdomu į šį bei tą žvilgterėti...

Šalpusnio sėklos. Panašios į pienės, bet kitokios.

Pienės sėkla – pats „parašiuto“ galiukas.

Varnalėšų sėklų kabliukai.

Išvykos, susitikimai / Judesys

Veiksmo netrūko ir šėlstant su draugais. Kaip sykis pasitaikė Greisės gimtadienis su didžiuliu pripučiamu lauko batutu, buvome susitikę su draugais mieste prie Baltojo tilto (tik aš jau aptingau fotografuoti, todėl tas gėris taip ir liko tik atminty...), paskui gi atvažiavo Saulė, Dovydas ir Kotryna, su kuriais ne tik smagiai praleidome laiką, bet ir varžybas surengėme. Bėgimo rungtis pasirodė paprasčiausia...

Tik užsispyręs Liutauras niekaip nesutiko apsiauti pastogesne avalyne, tad pats kaltas, jog bėgti jam sekėsi sunkiau nei kitiems.

Didžiausias iššūkis vis tik buvo šuoliukai per virvę. Tai daryti reikėtjo ištisą minutę, ir iš šono visiems atrodė, kad tai yra labai paprasta. Tačiau pabandykite patys – pusę minutės taip iššokinėti nėra sudėtinga, tačiau kita pusė minutės yra tikrai neblogas iššūkis... Na, bent jau tiems, kurie tuo neužsiima nuolatos. :) Pati bandžiau, todėl, patikėkite, žinau, ką sakau. :D

Atlikti šuolį į tolį irgi nėra taip paprasta, kaip atrodo...

O štai atsilenkimų rungtyje Magdė buvo nepralenkiama... Net ir pusei minutės pasibaigus, mergina ir toliau norėjo daryti atsilenkimus...

Labai tikimės, kad vasara šiaip ne taip įsisiūbuos, nes planų jai mes turime... Pamažu gimsta mūsų kieme krepšinio aikštelė... Lenta nudažyta, pakabinta, krepšinio lanko tinklelis nupirktas, beliko dabar tik dangos reikalais pasirūpinti ir, turiu vilties, galėsime vaikams pasiūlyti ne vieną žaidimą su kamuoliu. Nežinau, kaip jūs, bet aš vaikystėje turėdama kamuolį ir kokią tinkamą jam mušinėti sieną galėdavau dienų dienas žaisti, prisigalvoti visokių užduočių ir taip ne tik lavintis, bet ir smagiai leisti laiką. Tėvelis tuo tarpu žiūri į visą reikalą rimčiau, ir ketina imtis su Liutauru mažojo krepšinio. :)

Draugams atvažiavus ne tik smagu, bet dar, žiūrėk, ir verslas gimsta... :D Anąsyk dešimt viščiukų pardavėme Liepai su Eligija, šį kartą Agnės šeimyna į savus namus išsivežė dešimt pūkuotų vienadienių viščiukų... :) Jaunoji ūkininkė Saulė kruopščiai apžiūrėjo mažylius, išsirinko (pa)tinkamus, ir visi laimingi išvažiavo namo...

Susitikimų tiradą vainikavo vaikų mokytojos Violetos viešnagė. Į kompaniją pasikvietę ir klasiokių Emilijos bei Sofijos šeimą, smagiai visi praleidome saulėtą sekmadienio popietę lauko terasoje. Čia karaliavo ant laužo keptas šašlykas ir dešrelės, kurie paskui užleido vietą skrudintiems zefyrams, pokalbiai „apie ūkį ir bites“, tuo pačiu visi intensyviai stebėjo čia pat besiritančius vienas po kito viščiukus (Emilijai, kaip būsimai vištų augintojai šis procesas buvo labai įdomus). Taip smagiai simboliškai paminėjome mokslo metų pabaigą...

Rašymas / Skaitymas / Matematika

O pabaigti mokslo metus nusprendėme susižiūrėję, kad viską, ko siekėme šiais metais, daugmaž įvykdėme. Paskutines temas dar sužiūrėjome, pasikartojome, reikalingus testus įvertinimui atlikome, vaikams, jau matau, reikia poilsio, todėl skelbiame porą savaičių atostogų, po kurių patyliukais bandysime sulaižyti tuos paskutinius trupinius, kurių vaikai ar nespėjo, ar dar nėra pribrendę perprasti.

Kada prie progos pasidalinsiu mūsų metine apžvalga, kuri jau sugulė į metines vaiko individualios pažangos ataskaitas, paruoštas mokyklai...