Pavasaris su retsykiais užklumpančiomis šiltomis, saulėtomis dienomis išvertė mus iš klumpių. Pirmiausiai, žinoma, Velykos privertė sustoti. Tuomet vaikai išsireikalavo atostogų. Na... Iš dalies tai tiesiog neturėjome kitos išeities, nes pavasario darbai darbeliai pasipylė kaip iš rago, ir mums nebeliko nieko kito, kaip tik pasiduoti...
Charakteris / Judesys / Susitikimai
Vos žemei pradžiūvus, užklupo mus du sunkvežimiai juodžemio – po rudeninių vandens gręžinio įrengimo darbų pusė kiemo molyne klampyne buvo virtusi – pats laikas susitvarkyti, senąjį gėlyną į naują vietą perkelti, žolę pasėti...
Tuomet, kol medžiai nesužaliavę, puolėme išvirtusią po žiemos drebulę malkomis versti. O čia, žiūrėk, kad ir brolis, miesto pakraštyje gyvenantis, pagalbos šaukiasi – mat ir pas jį per žiemą kieme augęs ąžuolas perpus skilęs ir milžinišką krūvą potencialių malkų palikęs. Siūlo brolis sandėrį: mums malkos, jam – tuščias, tvarkingas kiemas. Suderame. Važiuojame, krauname, vežame, į malkinę krauname...
Paskui, žiūrėk, skubėti reikia, kol laukuose žolė nespėjo užželti ir paslėpti įvairiausių turtų – laukuose akmenų galybė, o jų man kaip sykis labai trūksta gėlynams formuoti! Į kompaniją kaimynų vaikus pasivadinam – kartu darbuotis visuomet smagiau. Ypač, jei pavairuoti kas duoda, ar ne?..
Taip ir susirankiojom iš laukų akmenis, taip trukdančius artojams, tačiau taip reikalingus mums.
Po truputį gimsta naujas gėlynas. Telieka sulaukti, kol viskas ims žydėti.
Visžalių augalų kampelis prie įėjimo į namą.
Išlindę vieną dieną pasivaikščioti iki kaimynystėje esančios apleistos sodybos, randame ten nuo žiemos vėtrų nukentėjusius langus – kur stiklai neatlaikę, kur ir su visais langų rėmais iškritę. Skambiname šeimininkui, kalbamės. Ir suderame tuo pačiu dėl jo sodyboje likusio seno stalo – jau anksčiau esame nužiūrėję, kad labai jis tiktų mums terasoje pastatyti. Suderame, ir kitas mūsų „reisas“ į sodybą – jau su tikslu... Vežamės namo senučiuką stalą, kuriam dar, žinoma, reikės šokio tokio remonto, bet visi kupini įspūdžių, tuo pačiu puoselėdami tvaraus dizaino idėjas... :)
O čia, dar, žiūrėk, ir šiukšlių pamiškėje nuo pernai likę. Dar tas sutvarkyti reikia... Ir darže sėja prasideda. Ir kaimynai jau kruta, vištos kiaušinius deda, kiti kaimynai pasiimti jų atvažiuoja... Šurmulio pilnas kiemas. Nenuostabu, kad kitą dieną Liutauras jau klausia:
– Mama, galima, aš šiandien neisiu su Liudu (kaimynų berniuku) žaisti? Aš labai pavargau nuo bendravimo...
Kamuolio gelbėjimo iš kūdros operacija
Aš jums sakau – introvertams daug nereikia... Vieną dieną pabendravo su keliais draugais, ir jau atsikvėpti, jėgas atgauti reikia... :)
Kalbina mane toliau:
– Žinai, mama, aš pernai vasarą labai pavargau nuo draugų (suprask, nuo kaimynų berniukų, kurie vasarą kasdien pas mus ateidavo kompanijos ieškoti). Man atrodo, reikia šiemet kažkaip mažiau bendrauti, kad nepavargtume.
Klausiu, kaip jis tai ketintų daryti.
– Žinai, gal reikės kokias dvi valandas per dieną pabendrauti, o paskui ilsėtis... – Gaunu atsakymą.
Planas yra planas. Žiūrėsime, kaip pavyks įgyvendinti... :) Juo labiau, kad šiemet vėl matyti ryškėjantis vaidmenų persiskirstymas. Jei pernai septynmetis Liudas Liutaurui buvo geriausias draugas, šiemet labiau Magdė jam į kompaniją siūlosi. Tuo tarpu Liutauras su vyresniuoju Liudo broliu (keleriais metais vyresniu paaugliu) daugiau kalbos randa. Todėl bus labai įdomu stebėti, kaip viskas klostysis ir kokias patirtis visiems mums atneš.
Taigi atostogos... Įsisiūbavo taip, kad kitą savaitę niekaip vaikų (o ir savęs) nesugebėjau atgal į discipliną įgrūsti... Piknikai, palapinės ir visokie kitokie trukdžiai tarsi susitarę tempė mus už rankovių nuo visų kitų mokslų, nors tu ką... :D
Nauja vasaros žaidimų aikštelė... :)
Piknikas vidury kelio...
Žodžiu, kaip suprantate, taip ir nugyvenome – mokslų nei privalgę, nei prilaižę. Kažką truputėlį lyg bandydami užgriebti, bet taip kažkur paviršiumi ir praslydę... Na bet – pasidalinsiu keliais atradimais, kurių vis tiek pasitaikė po kojomis... :)
Projektas / Pasaulio pažinimas / gamta
Kaip buvau praeitą kartą minėjusi, su vaikais pradėjome kapstytis po mus supančias medžiagas. Kad visai nepasimestume tarp tos galybės visų mus supančių dalykų (visų jų tikrai nesugaudėm), bandžiau jau aš pasidaryti šiokią tokią tvarką galvoje. Pradžiai išskaidžiau į tris kategorijas: negyvosios gamtos resursus (metalai, uolienos, kristalai, nafta, anglis ir jos gaminiai), gyvosios gamtos teikiamas mums medžiagas (medis, kailis, oda, kaulas, mevilnė, vilna, šilkas, linai, kanapės, gintaras, aliejai, kaučiukas, kakava) ir žmogaus sukurtas (popierius, stiklas, krištolas, geležis, plienas, betonas, keramika, porcelianas, guma, lateksas, dažai, plastikai, geliai). Gal ne visai tikslus suskaidymas išėjo, bet tam kartui mums taip pasirodė logiškiausia.
Ta proga įveikėme mano anąsyk jau minėtą seną J. Maro knygą „Stebuklai iš medžio“. Ir nors joje, be abejo, yra jau pasenusių žinių, vis tik pati knyga mums labai patiko. Pamatėme medį kaip nuostabų gamtos resursą. Nes čia ne tik apie medieną ir popierių pasakojimų radome, bet ir apie medžio mums teikiamus kitus gėrius – maistą, rūbus, avalynę, vaistus, kaučiuką, lateksą, muzikos instrumentus ir žaislus.
Rašymas / Skaitymas / Matematika
Skaityti, rašyti ir skaičiuoti, kaip suprantate, irgi daug progų neturėjome... Vis tik prisikasėme iki įsidėmėtinos rašybos žodžių. Ir ta proga atradome labai smagią programėlę, nuo kurios vaikai pusdienį neatsitraukė. Išbandykite ir jūs! Vaikai vienas su kitu tokias varžybas surengė, kad gražu buvo žiūrėti!
Tiesa, kai ant lentos pabandė užrašyti viską, ką pažaidę prisiminė, pirmas bandymas nebuvo toks sėkmingas, kokio tikėjausi. :D
Pirma parašė Magdė, tuomet atėjo Liutauras, turėjęs užduotį ištaisyti sesės klaidas. Tuomet jau visi kartu žiūrėjom, kuriuos žodžius dar reikia pasikartoti.
Matematikos uždavinius sprendėme tik praktikoje. Liutaurui iš principo rūpi skaičiai. Jis dažnai manęs klausinėja, kiek, tarkime, reikėtų vienokių ar kitokių dalykų, kad susidarytų vienokia ar kitokia jų suma, kiek reikėtų pinigų, kad išeitų per tam tikrą laiką sutaupyti vienokią ar kitokią pinigų sumą, kaip apskaičiuoti tam tikrą laiko tarpą, kiek pasaulyje iš viso yra gyvūnų ar medžių, arba, pvz., kiek kibirų vandens tilptų į mūsų kūdrą. Imu tuomet kokią po ranka pasitaikiusią popieriaus skiautę ir bandau paaiškinti, kaip galime suskaičiuoti apytiksliai tokį neapibrėžtą tūrį kaip kūdra. Tokiu būdu susiduriame ir su skaičių apvalinimu, ir su vidurkiu, ir su daugyba, ir su dalyba. Magdei skaičiai rūpi lyg ir mažiau...
Muzika / Biblija
Užtat Magdei pastaruoju metu labai rūpi muzika... Tik duokite smuiką ar ukulėlę, tuoj bandys atrinkti kokią mūsų dainuojamų dainelių ar giesmių melodiją, akordus, bandys dainuoti. O kad jau smuiko mokytoja ruošia virtualų koncertą, tai gavome užduotį nufilmuoti vaikų grojamus kūrinius. Repetavome, filmavome, dar kartą filmavome, ir dar kartelį... Tai apšvietimas ne tas, tai pašaliniai garsai, tai vėl kokie trukdžiai... Bet įrašėme, padarėme, judame toliau. :)
Savo kambaryje, susirangiusi kur ant grindų, jau, žiūrėk, groja...
Atšilus orams galima surengti mini koncerą ir lauke...
Po to, kai Liutauras „metė“ Minecraft'ą, kompiuteris liko laisvesnis, todėl Magdė dabar Minecraft'o karalienė mūsų namuose. Ta proga sėdo įrašyti pamokėlės kaimynų berniukui apie tai, kaip Minecraft'e sukurti automobilį. Viskas labai rimta – pasisatė kamerą ant štatyvo ir nuo-iki metodiškai viską išaiškino.
Apskritai Magdė labai mėgsta kurti įvairius video siužetus, todėl prieš kurį laiką atidavėme jai video kamerą, su kuria vaikštinėjančią ir ką nors jau, žiūrėk, įsivaizduojamiems žiūrovams bepasakojančią neretai pamatysi...
Žaidimai
Vakaro žaidimams taip pat visuomet vietos atsiras... Ypač, jei koks naujas, ilgai lauktas į namus atkeliauja... :) O atkeliavo pagaliau iš Anglijos (nes Lietuvoje neberadome, viskas išpirkta) žaidimas „Katan“, kurį draugai rekomendavo. Strateginis, įtraukus, kas kartą vis kitoks. Lavinantis mąstymą, mokantis bendradarbiauti, laimėti ir pralaimėti, o pakeliui – pažaboti godumą ir planuoti savo veiksmus. Taigi dabar jau žinote, ką veikėme ir lietingais vakarais... :)
Taip vat galvas pavasarinis vėjas mums pravėdino... Tikėkimės, gerų naujų vėjų atpūs. ;)
O tam kartui – video fragmentai iš darbų savaitės, kurioje retai pavykdavo telefoną išsitraukti, kad užfiksuočiau kažką, o ir telefonas vienąsyk krito, nesėkmingai dužo, naują pirkti teko, tad techniniai nesklandumai ir filmuko trukmę įtakojo, todėl šįkart trumpai. :)
Bėgame ten, kur akmuo kruta. Susimatysim!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą