Mano įrašas kiek vėluoja, bet negalėdama praleisti to, kas buvo, vis tik sėdu fiksuoti, kad kada nors, atsukus laiką, būtų įdomu prisiminti. Tai buvo tos dvi savaitės, kuomet pasaulis dar gyveno savu ritmu, dar vis kiek atsargiai stebėdamas, kas vyksta Azijoje, prasideda Italijoje ir ateina į Lietuvą... Tačiau viskas dar vyko lyg ir tuo pačiu ritmu: vaikai mokėsi, važinėjo į būrelius, dar net ir kovo 11-ąją žingsniavo Gedimino prospektu.
Tiesa, mes į miestą išlįsti nebeišdrįsome. Nei per vykusią Kaziuko mugę, nei kovo 11-ąją. Mums, kaip introvertų šeimynėlei, pasirodė priimtiniau stebėti viską per tv, laikantis saugaus atstumo nuo pasyvių galimų virusio nešiotojų. O štai likę namuose galėjome sau leisti ką tinkami.
Vaikai kartais ne visai noriai, bet visgi tęsė projektą apie Baltijos šalis. Pasidarėme viršelį, užpildėme informaciją apie kitas tris Lietuvos kaimynes: Lenkiją, Baltarusiją ir Rusiją. Baltarusijos vėliava tapo šiokiu tokiu iššūkiu, bet drauge įveikėm ir ją...
Šviesos lenta – nuostabus daiktas, itin mėgstamas ne tik mano pačios, bet ir vaikų.
Čia buvo vietos ir E. Masytės dainai apie Laisvę, ir „Misija – Sibiras“ laidoms, ir pokalbiams apie šiandieninę ir ankstesnę Lietuvą...
Rašymą įtraukėme į mėnesio temą – domėjomės senaisiais Lietuvos pinigais. Liutauras labai nenoriai pats kurpė pasakojimus, todėl gavo perrašinėti tekstus šia tema. Magdė tuo tarpu, baigusi pirmąjį savo rašymo sąsiuvinį, ėmėsi antrosios jo dalies.
Visgi daug entuziasingiau vaikai norėjo šįkart išmokti rašyti kirilica. Paįvairinimui buvo labai smagu...
Rašinėjo vienas kitam visokias žinutes ir smaginosi, kuomet išeidavo parašyti tai, ko kitas negali perskaityti... :)
Anglų kalbos ir toliau mokėmės padedami ReadingEggs programėlės, nors nujaučiu, kad ilgai su ja vaikai netemps – kuomet kartojasi tas pats per tą patį, darosi kiek nuobodu. Motyvacija krenta, viskas darosi nuspėjama ir visai be intrigos... Todėl galvoju, kad tas nemokamas mėnuo pabandymui tuo ir apsiribos...
Įsivaizduojate? Mėnuo įpusėjo, o mes tik dabar prisėdome prie kovo mėnesio kalendorių. Visgi tradicija yra tradicija, ir taisome padėtį... :) Vaikai užsimano po visko patys nufotografuoti savo darbus – kopijuodami mane, kuomet bandau komponuoti savo darbus, į kadrą įtraukdama ir priemones, kuriomis jie buvo atlikti. Taigi prašome įvertinti.
Magdė tęsia savo katinų seriją...
Liutauras – neatsitraukia nuo Lamborghini automobilių...
Ir dar prideda savo „braižą“ – pavingiavimus po mėnesio pavadinimu...
Ir dar prideda savo „braižą“ – pavingiavimus po mėnesio pavadinimu...
Su matematika, kaip ir su kitais akademiniais dalykais, judam savu ritmu, keliaudami per pratybas. Magdei pirmos klasės pabaigos užduotys vietomis, matau, jau yra kiek per sunkios... Tad per daug neforsuojame. Diagramos mano šešiametei dar kiek per sudėtingas reikalas. Visgi norėdama likti pažangia mokine, mergina bando įveikti ir jas. Tik nežinia, kiek jų toje galvelėje lieka... Žiūrėsime, kaip kitąmet jai norėsis su matematika draugauti... O dabar tiesiog stengiamės išlaikyti nusistovėjusį ritmą ir daryti tiek, kiek jai patinka.
Liutauras tuo tarpu įžengė į antros klasės medžiagos kartojimą. Daugyba ir dalyba iš 5 baigėsi, dabar mūsų laukia lengvesnioji dalis – įvairūs matai, geometrija, su laikrodžiu susiję užduotys. Na ir, kas be ko, sudėties ir atimties kartojimas.
Ar žinote, kad muzika yra stipriai susijusi su matematika? Taip taip, čia be matematikos niekaip – nejučia užkabiname (tik to dar neįvardijame) trupmenas – pusinę, ketvirtinę, aštuntinę ir šešioliktinę natas. O pasitelkę matematines priemones, aiškinamės, kaip atitinkamos trukmės natos susiję su pauzėmis... Taip eksperimentuodami po truputį iriamės į priekį.
Įvairių ekspreimentų iš tiesų šią savaitę netrūko. Kadangi uždarius bibliotekas pas mus liko ketinta grąžinti smagių bandymų knyga, sėmėmės idėjų pirmiausiai iš jos.
Bandėme slaptąjį raštą su citrina (sunkiai mums sekėsi), stebėjome vandens slėgio įtakojamas vandens čiurkšles, galiausiai vaikai eksperimentavo su visu kuo, kas tik jiems šovė į galvą...
Magdė, kurios gyvenimas vis dar neatsiejamas nuo galybės persirengimų per dieną vis kitais rūbais, jų ir aksesuarų derinimo, sugalvojo paeksperimentuoti flomasteriais. Kolekcija buvo pavadinta „slaimine“ (nuo angl. „slime“). Deja, per kraustymusis nesu dar atradusi, kur padėjau tekstilei skirtus flomasterius, tai tenka tenkintis tuo, kas yra.
Na ir, žinoma, šylant orams vaikai vis daugiau laiko praleidžia lauke... Juk čia tiek smagumo: ir laužas, ir dviračiai, ir supynės, ir paprasti pasivaikščiojimai po apylinkes...
O gryno oro prisikvėpavus, beržų sulos atsigėrus, seni, užmiršti žaidimai namie vėl eina į trasą...
Pasakų kūrimas pasitelkus veltinio lentą...
Eksperimentiniai žaidimai su senomis mašinėlėmis ir kurį laiką buvusiu užmirštu Lego Duplo
Laikas Lego iššūkiui – konstruojame užmerktomis akimis,
tik iš vienos spalvos kaladėlių arba iš tam tikro skaičiaus detalių... :)
tik iš vienos spalvos kaladėlių arba iš tam tikro skaičiaus detalių... :)
Galiausiai daug smagumo atneša Džanga bokšto statymas ir griovimas...
Pageidautina – su naujomis taisyklėmis, pasitelkiant mašinėles ar kitus papildomus elementus...
Aplinkui vyksta visko daug. Vaikai žaidžia, eksperimentuoja, mokosi... Didžiausia bėda ta, kad aš jau visko nebespėju sugaudyti ir užfiksuoti – įvairūs rūpesčiai ima viršų, ir daug kas tiesiog praslysta pro akis... Tai suprantu tada, kuomet, montuodama poros savaičių video apžvalgą, telefone randu labai ribotą kiekį filmuotos medžiagos... Tad leidžiame perfekcionizmo kartelę žemyn ir tiesiog džiaugiamės tuo, ką turime. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą