Pakėlę galvas žiūrime į dangų, iš kur girdisi tylus gervių klykavimas. Štai vienas būrys telkiasi, prie jo prisijungia kitas... Tuoj trauks į šiltus kraštus, o mes lauksime pavasario, kad vėl galėtume mėgautis nepakartojamu jų klegesiu pamiškėje. Jų vietoje tik vištos kieme kels triukšmą, karts nuo karto pranešdamos apie bepasirodantį pavojų – vėl atsliūkinusį baltą katiną ar rimtesnį jų priešą – vištvanagį ar suopį. Vaikams gi tik juokas ima, ir jie spendžia spąstus savo augintinėmis, tikėdamiesi, kad jos ims ir sulįs į nedidelę dėželę. Planas dalinai pavyksta, ir vaikai skuba eksperimentuoti su kitais objektais...
Eksperimentai
Nuo eksperimentų pradėjau neatsitiktinai, nes savaitė tikrai buvo kažkokia eksperimentinė. Niežtėjo vaikams rankas daryti įvairiausius bandymus, kuriuos pradėjome nuo per gimtadienį gauto dovanų jaunojo chemiko rinkinio. Jame, šalia įvairiausių mėgintuvėlių, apsauginių akinių ir piltuvėlių buvo įdėtos kelios indikacinės juostelės, kuriomis tuoj suskubome pasinaudoti. Prisipylę į stiklines įvairiausių skysčių žiūrėjome, kurie jų šarminiai, o kurie rūgštiniai. Likome nepaprastai nustebę, kad mūsų šulinio vanduo yra pakankamai šarminis. Apie ~8.5 pH! :)
Skysčių pilstymas, įvairiausių gėrimų iš citrinos, stevijos ir maistinių dažų gaminimas, blynų kepimas – veiklų virtuvėje šią savaitę netrūko... Kaip Liutaurui kažkada buvo užėjusi blynų kepimo banga, taip dabar Magdę sunku atplėšti nuo keptuvės. Kur sukus, apsukus, vėl prašo, kad galėtų iškepti blynų. Ir, neduok Dieve, pasisiūlysi padėti. Greit atskries decibelų nestokojantis „Ne, aš pati!“
Charakteris
Liutauras, pasinaudodamas sesers meistryste, tuoj su ja susišnabžda ir man išėjus į kiemą darbuotis, tuoj atbėgęs raportuoja:
– Mamyte, tu dirbk, neik į namus ilgai, mes tau siurprizą paruošime, gerai?
Kas nesutiktų!.. Darbuojuosi ramiai, po daržą kapstausi, galiausiai vaikai atbėga tekini:
– Mamyte, jau gali ateiti. Mes tuoj ir tėvelį pakviesime!
Nagi, nagi, skubam, einam žiūrėti... O vaikai, pasirodo, namus išsiurbę, išvalę, savo kambarį susitvarkę, vakarienei grikių košės privirę, stalą padengę, gėlių priskynę ir pamerkę... :) Staltiesės, tiesa, nerado, tai patalynę panaudojo... :)) Svarbiausia – geri norai, tiesa? :))
Žodžiu, kol kaimynų šunys nuo tokio vaikų geranoriškumo nenudvėsė, džiaugiamės, didžiuojamės, giriame ir sėdame vakarieniauti... O kad dažniau tokios gerumos bangos vaikams užeitų... Nesupykčiau. :))
Dailė
Eksperimentų netrūko ir dailės srityje. Prisižiūrėję, kokių įdomių pasaulyje esama statinių, vaikai ėmėsi patys kurti. Kas lėlėms namelį surentė, kas toliau savo mėgstamą Titaniko temą plėtojo, kas piešimu siūlais užsiėmė...
Lėlių namelis iš netikėtai kaimyno atneštų dėželių nuo šviestuvų...
Kitas eksperimentinis namelis iš to, kas po ranka...
Liutauro improvizacijos Titaniko tema.
Abstrakčių kompozicijų paišymas su siūlu.
Kolekcija...
Galiausiai šeimos vyrukai sugalvojo išardyti seną nebeveikiantį kompiuterį. Nusičiupęs šiojo dalis, Liutauras susimeistravo sau naują modelį... :)
Juo mama leidžia žaisti nors ir visą dieną... :)
Patobulinimas
Tuomet vaikai prisiminė naminį plastiliną. Pasigaminome... :)) O čia jau fantazija nešė nuo keksiukų iki kūdrų lėlėms ... :)
Tokia štai „laisvoji“ savaitės programa. O dabar neriam į „privalomąją“, kurioje vėl pasitelkėme planavimo įrankius.
Planavimas
Jau antri metai vaikai mėgaujasi sieniniais kalendoriais. Kasdien uoliai nuplėšia po lapelį net ir man primindami, kuri diena. Toks kalendorius vaikams pavartus norint suprasti, kiek laiko liko iki tam tikrų įvykių. Pavasarį skaičiavome dienas iki babytės atvažiavimo. Šįsyk vaikams parūpo, kiek gi liko iki Kalėdų. Tad atvertėme gruodį ir atbuline tvarka surašėme ant kiekvieno lapelio skaičius didėjančia tvarka. Taip sužinojome, kad iki Kalėdų nebeliko nei 90-ties dienų!!!
O kad ne taip ilgu būtų jų laukti, susipažinome su dienoraščio forma. Ji, žinoma, gali būti labai įvairi, tačiau kol vaikai ne itin mėgsta rašyti, paėmėme minimalistinę formą, kurioje galime trumpai surašyti dienos refleksijas. Magdei lyg ir patiko, nors merginai nepasirodė labai svarbu įrašyti refleksijas būtent ten, kur priklausytų. Taigi tobulėjimui vietos per akis – galėsime darbuotis. :) Liutauras gi apskritai neskubėjo savo mintimis dalintis...
Anglų, rusų kalba
Kad Magdė labiau linkusi atvirauti, pasimato ir mums nusprendus imtis užsienio kalbų. Magdė tuoj skuba kloti viską, ką tik žino. Brolis eina jai iš paskos, daugiau spėliodamas, kas prie ko... Tačiau po truputį vis tiek skinamės priekį. Šią savaitę bandėme tiek viena, tiek kita kalba prisiminti ir pasikartoti, kaip vadinami šeimos nariai. Youtube gausu dainelių ir trumpų filmukų šia tema. Jei prireiks, nepatingėkite panaršyti ir pasirinkti, kas jums tinka. ;) Mes šalia to dar ir kiaulaitę Peppą prisiminėm, nors anksčiau vaikai šį filmuką daugiau buvo linkę žiūrėti rusų kalba. Dabar gi persijungėme į anglų.
Išvykos, susitikimai,
O jei aukščiau esančioje nuotraukoje spėjote įžiūrėti žodį POLICIJA, žinokite, kad tai taip pat neatsitiktinumas. Mat antradienį su Magdės klase kartu keliavome į ekskursiją po policijos komisariatą. Labai smagi ekskursija. Patiko ir mažiems, ir dideliems. Tad nenuostabu, jog ekskursijos pabaigoje, kuomet vaikų buvo paklausta, ar kas nori būti užaugęs policininku, vos ne visi vaikai sakėsi pasirinksią šią profesiją... :))
Foje, prie manekeno su tarpukario Lietuvos uniforma.
Gausi policijos ženklelių ir emblemų kolekcija sudomino ne vieną...
Vaikinai varvino seiles matydami įvairaus laikmečio policijos motociklus.
Keturkojis policininkų draugas pademonstravo savo sumanumą.
Apžiūrime ir policijos automobilį.
Pasaulio pažinimas
Galvas pravėdinę kimbam į kitus darbus. Šį kartą prisimename pasaulio žemynus ir vandenynus. Mat turime išmokti rašyti tikrinius daiktavardžius. Tam kartui apsiribojome žemynais ir vandenynais, toliau bandysime susirašyti visų žemynų bent pagrindines šalis, gal ateis kada eilė ir miestams... :)
Visa kita užsipildė rutinine savaitės veikla... Tradiciškai skaitėm, rašėm, skaičiavom, tęsėm kodavimo pamokas su Code Spark.
Veiklos netrūko. Užtat kai smuiko pamokoje mokytoja pasiūlė vaikams pažaisti žaidimą „Šok-miegok“, jie mielai gulėsi ant kilimo ir ilsėjosi... :)
O pailsėję pateikė man dar vieną staigmeną. Mokytojai paklausus, kas norėtų pas ją šeštadienį 8 valandą ryto atvažiuoti pagroti, maniškiai abu vienbalsiu sušuko: „Aš!“
Cha... Norite pasakyti, kad šeštadienio rytą jie bus nusiteikę keltis 7 valandą ryto ir važiuoti groti?.. Maniau, kad tokie jų norai išgaruos dar rytui neatėjus, tačiau klydau. Ankstyvą rytą pažadinti vaikai su didžiuliu entuziazmu kėlėsi, rengėsi, ir 8 valandą kaip čia buvę jau traukėm smuikus muzikos klasėje... Va taip, brangieji... Vaikai gali jus nustebinti tada, kai mažiausiai to tikitės...
O jei dar turite 9 minutes, galite pasižiūrėti, kaip visa tai mums pavyko užfiksuoti video formate.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą