O taip, mielieji, niekur nedingsi – tenka kurti krosnelę, nes už lango darosi visai nebe šilta. Tiesa, nuo rudeniškos žvarbos pasislėpti vaikams nepavyko – ji šmurkštelėjo į jų nosis, gerkles ir paguldė juos ant menčių... Liutauras kiek greičiau atsistojo ant kojų, o štai Magdė tris dienas karščiuodama praslampinėjo-pragulinėjo namuose... Ir lyg tyčia – būtent tuomet, kai buvo suplanuota išvyka pas draugus į Anykščius ir kita išvyka – į gimtadienį. Graudžios ašaros ritosi merginai skruostais suvokus, kad prie geriausių norų niekas jos nei į vieną, nei į kitą pasibuvimą nepaims... Toks jau gyvenimas.
Planuojam
Praeitą savaitę dalinausi mūsų rytinės rutinos planavimo ypatumais, šią savaitę judėjome toliau. Bandėme suvokti mėnesio, savaitės ir dienos tėkmę ir tai, kas telpa į kiekvieną jų. Pirmiausia pasidarėme bendrą planų lentą...
Čia sutalpinome visus savo darbus ir norus, tuomet turėjome atsirinkti, kurie iš užrašytų lapelių galėtų keliauti į šios savaitės atliekamų darbų skiltį. Na, o juos atlikus džiaugėmės, kuomet jie pasiekdavo finišą – persikeldavo į paskutinį langelį.
Pradžioje vaikams sunkiai galvojosi, ką jie galėtų įrašyti į planuojamų darbų skiltį. Tačiau po truputį sugalvojome. Čia gulė rūbų, žaislų tvarkymas, norimos perskaityti knygos, pageidaujami filmai. Mokslų į šią lentą netraukėme.
Tuomet ėmėmės peržiūrėti akademinių savaitės užduočių lentos. Čia jau aš sau įsivedžiau šiokį tokį patobulinimą. Turėdama ugdymo planą, susikarpiau jį atskiromis užduotimis, kurias paspaudžiau po konkrečiais magnetukais. Tokiu būdu man tapo labai paprasta sekti, ką konkrečioje užduotyje turime padaryti – nebereikėjo atskirai žiūrėti kitų planų ir ieškoti, kur čia ką reikėtų nuveikti. Vaikams pasirinkus atitinkamą dalyką, mums tereikėdavo ištraukti po magnetukus esančius lapelius ir atlikti tai, kas ten parašyta. Tokiu būdu ir vaikams tapo labai aiški užduoties apimtis. Tai ypatingai svarbu Liutaurui – jis visada nori žinoti užduoties mastą. Magdė šiuo klausimu lankstesnė, jai nėra keblu padaryti kažką papildomai.
Šiuos du įrankius turėdami pabandėme dar vieną laiko planavimo įrankį – dienos grafiką, kuriame kiekvieną dieną žymėjome, kuo užsiimame. Tiesa, kiekviena diena buvo labai skirtinga, bet vaikams į savaitės pabaigą patiems pasidarė įdomu, kiek kam sugaišome laiko. Buvo įdomu pastebėti, kaip greitai prabėga pora valandų, per kurias jiems leidžiama naudotis planšete, ir kiek užtrunka mokymasis, tvarkymasis, logistika, kitos veiklos. Įvedę atitinkamas spalvas atitinkamoms veikloms, lengvai ir greitai galėjome gaudytis, kam kiek laiko reikėjo skirti.
Teoriškai šie grafikai turėtų kiek persikloti ties rytinėmis ir vakarinėmis valandomis, tačiau mes paėmėme paprastesnį variantą ir tiesiog atmetėme pirmą ir paskutinę dienos valandas, nes jos iš principo nekinta ir nelabai gali būti pakeičiamos – ryto ir vakaro rutinai jau turime praeitą savaitę aprašytą „Operaciją Rytas“, o netolimoje ateityje papildysime kolekciją ir vakaro logaritmu.
Tuo tarpu Kidsletters.club planavimo su vaikais kurse rekomenduojamas dar vienas dienos planavimo instrumentas, kuris ypač pravartus tiems, kurie nesumoja, kur dingsta visas laikas. Tai ypač sveika šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus, nors tinka ir kitiems. Į vieną laiko spiralę, pasirinkus atitinkamas spalvas, sudedama visos šeimos pasirinkta diena. Taip galima nusipaišyti visas dienas ir vizualiai pasižiūrėti, kur dingsta laikas, o ir sekti balansą tarp laiko darbui, šeimai, poilsiui, sau. Pabandykite. Įdomu.
Na, o kaip mums sekėsi visų šių planavimo instrumentų pagalba judėti per savaitę, skaitykite toliau...
Charakteris
Ne paslaptis, kad vaikams ne visada paprasta su motyvacija moksluose. Šią savaitę ši tema buvo labai aktuali, mat vaikai pajuto, jog štai atėjo ruduo ir vasarą galiojęs režimas baigėsi... Mama zirzia iš paskos, reikalaudama atlikti užduotis, o štai motyvacijos trūksta... Kartais visai nėra. Su Magde būtų viskas tvarkoje, bet štai vyresnėlis diktuoja toną, ir mažoji sutinka daryti užduotis tik tuomet, jei kartu darys ir brolis. Tad pagrindiniu uždaviniu tampa vyresnėlio motyvacija. Žinau, yra įvairiausių teorijų šia tema. Tačiau čia, kaip ir visur, manau, galioja pagrindinė taisyklė: turite atsirinkti, kas geriausiai veikia būtent JŪSŲ šeimoje, būtent su JŪSŲ vaikais, būtent JŪSŲ gyvenimo kontekste ir būtent DABAR. Nes nors man gali atrodyti labai teisinga draugės pasirinkta taktika, tačiau jei aš esu visai kitokio charakterio nei mano draugė, o ir mano vaikai – visai kitokie, ar tai veiks man?.. Todėl ir tai, ką pasirinkome mes, tikiu, gal ir nėra iki galo teisinga, gal nėra iki galo veiksminga, bet mes nutarėme pabandyti ir pažiūrėti. Visa tai tuo pačiu yra ir kitų mūsų išsikeltų tikslų dalis, tad apie viską kiek iš toliau...
Galvodami apie vaikų motyvaciją susiejome kelis dalykus:
1. Norą išmokti vaikus valdyti savo laiką.
2. Norą išmokyti vaikus planuoti savo finansus.
3. Norą išmokyti vaikus susidėlioti prioritetus ir siekti užsibrėžtų tikslų.
Kadangi už atliktus buities darbus vaikams neskiriame jokio atlygio, laikydami tai jų pareigomis, norėjome rasti būdą, kaip jie galėtų užsidirbti sau kišenpinigiams. Nes ateina laikas, kai jie pradeda pajusti pinigų vertę, ir patys nori išbandyti, kaip kas šiame pasaulyje veikia. Tad nusprendėme pabandyti padaryti taip: jei per savaitę yra atliekamos visos savaitės užduotys, vaikai gauna maksimaliai jiems nustatytą kišenpinigių sumą. Jei užduotys yra atliekamos ne visos, skaičiuojame, kiek procentaliai jų yra atlikta, ir jei atliktos ne visos, atlygis atitinkamai mažėja. Taip pat, jei vaikai neatlieka jiems paskirtų darbų, ir mes su tėčiu turime teisę neišpildyti jų prašymų. Žodžiu, tokiu būdu bandome mokytis suprasti, kad visi turi savo pareigas, savus darbus, kurie verti ir laiko, ir pinigų. Pavadinkime tai savotišku eksperimentu. Gal jis kiek pasiteisins, gal ne – mes bet kada galime jį atšaukti ar pakeisti... Pradedam.
Žodžiu, eksperimentas prasidėjo pirmadienį. Vaikai, pajutę sprendimo laisvę, nutarė jokių užduočių nedaryti. Tačiau nedarant užduočių negalėjo nei žaisti planšete, nei gauti jokių kitų pramogų, kurioms reikia pagalbinių resursų ar mūsų įsitraukimo. Poros dienų užteko, kad vaikai ateitų ir pradėtų derybas. Deja, buvo pasakyta, kad šios savaitės taisyklės yra tokios, kokios yra, ir jų valia rinktis. Tad derybos buvo pralaimėtos, ir vaikai savo noru sėdo mokytis. Kol kas tik sunku pasakyti – ar kišenpinigiai labiau įtakojo jų apsisprendimą, ar leidimas pažaisti planšete, pažiūrėti filmukus. Kaip bus toliau – laikas parodys. :)
O dabar pasidairykime į tai, ką vis tik mes veikėme šią savaitę...
Projektas
Praeitą savaitę mūsų pradėtas projektas „Mūsų vasaros knyga“ įgauna pagreitį. Visų pirma piešėme viršelį. Piešėme, spalvinome, kirpome raides, jas komponavome, derinome foną, paskui dar gražinome antspaudukais – kol gavome mus tenkinantį rezultatą.
Tuomet ėmėmės atskirų lapų apipavidalinimo. Kas antspaudavo, kas spalvino, kas rašė užrašus...
Padarę trečdalį knygos pavargome, palikome kitam kartui... Juo labiau, kad kūrybinių veiklų dar turėjome ir kitų.
Dailė
Piešti vaikai sėdo patys. Čia tuomet, kai buvo atsisakę daryti rimtesnes užduotis. Tad buvo labai įdomu stebėti, ką atspindės jų piešiniai. Įdomu tai, kad abiejų piešiniai finale buvo vienodo kolorito... :)
Na, o kai jau pareiškė vaikai norą nerti į rimtesnius mokslus, kibome į atlapus rašymui.
Rašom
Magdė toliau tęsia atskirų rašytinių raidžių vedžiojimą, rašymą. Kol kas viskas paprasta. Žiūrėsime, kaip bus toliau.
Tuo tarpu Liutaurui šią savaitę įvyko rašymo lūžis. Atėjo vieną dieną ir sako:
– Mamyte, ar galiu aš aprašyti tą knygelę, kur perskaitėm?..
Va taip. Pasiėmė skaitinių dienoraštį ir vienu ypu parašė tiek, kiek ankstesniais kartais su visokiausiomis derybomis parašydavome per tris dienas...
O kai pabaigė, pasakė:
– Ne taip jau ir sunku rašyti... Dabar galėsiu visada tiek parašyti.
Labai norisi tikėti, kad toks pagirtinas entuziazmas ir toliau neišblės... :)
Skaitom
Smagiai šią savaitę su vaikais žaidėm visokius kalbinius žaidimus. Pirmiausiai aiškinomės, kuo skiriasi lotyniška ir lietuviška abėcėlės. Skaičiavome lietuviškas raides ir tas, kurių lietuviškoje abėcėlėje nėra.
Kol Liutauras sirguliavo, su Magde žaidėme kitus raidžių ir skiemenų žaidimus.
O po viso to – kaip visada – tradicinis kasdienis pasirinktos knygelės skaitymas... Liutauras baigia įveikti visas turimas jo mėgstamo autoriaus Rob Scotton knygeles.
Anglų
Anglų kalbai pasitelkėme savo mėgstamą juodąją lentą ir kreideles. Rašėme praeitos savaitės frazes, piešėme, mokėmės naujų žodžių iš savo mėgiamos „daiktų“ knygelės...
Su rusų kalba atskirai padraugauti šią savaitę nebespėjome, tik keletą filmukų pažiūrėjome... :)
Matematika
Matematikos riešutams gliaudyti taip pat pasitelkėme žaidimus. Vienas jų – be galo paprastas, bet vaikams labai patinkantis. Tai – matematikos kortos, kuriomis galima mokytis ir skaičių poras, ir sudėtį ir atimtį. Tereikia vieną iš skaičių, esančių ant kortos, uždengti pirštu. Ir klausti, koks skaičius paslėptas. Magdei yra ką veikti, o Liutaurui jau paprasta. Tad skuba tuoj sufleruot sesei, o ta pyksta, kad brolis pasakinėja ir jai pačiai galvot neleidžia... :)
Su Liutauru tuo tarpu sprendžiame kitus uždavinius: skaičių porų, vienetų ir dešimčių, kalbame apie įvairius matavimo vienetus.
Žaidžiam
O kad, kaip jau sakiau, vaikai savaitės pradžioje mėgavosi laisve, tad turėjo daug gražaus laiko žaidimams. Į lauką sirguliuodami eiti negalėjo, tad veiksmas sukosi namuose...
Atskiros istorijos yra verti traukinukai. Jei pamenate, pernai Litexpo parodoje „Vaikų šalis“ Liutauras labai susidomėjo Lego traukinuku. Periodiškai vis išreikšdavo norą tokį turėti, tačiau jo kaina mums atrodė neadekvati, todėl vaikino svajonė buvo sukišta atgal į kišenę. Šiemet per gimtadienį, kuomet babytė paklausė, ko Liutauras norėtų dovanų, vaikinas užsisakė minamą kartingą. Po ne itin sklandžių paieškų ir užtrukusio pristatymo, kartingas atkeliavo, bet pasirodė, kad yra brokuotas ir nenaudotinas. Teko gražinti. Ir Liutauras, tuo pasinaudodamas, nutarė pakeisti savo norą. Ir grįžti prie traukinio svajonės. Nes kaina pasirodė panaši. Tad mes suskubome ieškoti naujos dovanos. Ir mums pasisekė net labiau, nei mes tikėjomės. „Mūsų mažyliuose“ radome praktiškai naują traukinuką su dar keturiais papildomų bėgių rinkiniais už dvigubai mažesnę kainą! Reikėjo matyti, kaip spindėjo vaikinuko akys, kai nuvažiavome to traukinuko pasiimti į vienos šaunios šeimynėlės namus. Žaidimams ir jų modifikacijoms nebuvo galo.
Magdė irgi neliko nuošalyje. Abu vaikiai draugiškai kūrė siužetus, kuriuose tilpo ir lėlės, ir mašinėlės, ir kiti eismo dalyviai...
O kad pajamų nepritrūktų, suruošė vaikai mini „mugę“... :))
Koduojam
Na ir pabaigsiu tuo, kad nutarėme kiek nuosekliau su vaikais išbandyti kodavimą, kuris šiais laikais suvokiamas daug paprasčiau nei mūsų laikais, kuomet reikėdavo rašyti kiekvieną komandinę eilutę su specifine informatikos sintakse... Dabar gi viskas daug lengviau suvokiama, tad patrauklu tiek mano smalsiai šešiametei, tiek ir Liutaurui... Bandome susidraugauti su CodeSpark...
O kaip tai mums sekėsi ir kaip viskas rutuliojosi mūsų savaitėje, žiūrėkite šiame video.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą