Kadangi rugsėjo 1-oji šiemet išpuolė sekmadienį, nutarėme surengti šventę ir vienu ypu atšvęsti vaikų gimtadienius. Sukvietėme 20 draugų, kuriuos vaikai norėjo (atsiprašome tų, kurių kviesti vaikai nepanoro), išnuomavome visiems pripučiamą batutą, surengėme jau tradicija tapusią lobio paiešką (šiemet jau, kaip ir priklauso pagal Liutauro metus – su 8 užuominomis) ir visi kartu su šių vaikų tėveliais šauniai praleidome laiką. Džiaugsmui nebuvo pabaigos! O juk ir oras buvo pasakiškas...
Batutą sumontavo anksti ryte, tad vaikai pasidžiaugti gavo dar gerokai prieš pasirodant svečiams.
Lobio paieškų kulminacija – dalybos... :)
Įspūdžių buvo daug, diena ilga, bet ji baigėsi. O rytojaus rytą jau reikėjo skubėti į mokyklą...
Prisiminiau pernykštę rugsėjo 1-ąją, kuri buvo pirmoji Liutaurui. Tąsyk Liutauras buvo ne itin sukalbamas, šįsyk eilė atėjo Magdei – matyt, ne ta koja iš lovos mergina po vakaryštės šventės išlipo. Todėl nuotraukų su šypsena veide šiemet nėra... :) Tuo tarpu Liutauras, kaip tikras senbuvis, kuo rimčiausiai atlaikė ilgą oficialią dalį, be problemų stojosi fotografuotis ir tiesiog priėmė tai, kas vyko aplink. :)
Magdės gi šypsenos grįžo ateinančią dieną, kuomet patraukėme susitikti su bendraminčiais į Ozo atrakcionų erdvę. Mamos aptarinėjo atėjusių mokslo metų rūpesčius ir iššūkius, vaikai mezgė pažintis, dūko. Tiesa, pabuvome neilgai, nes reikėjo skubėti į smuiką – juk ir čia vėl prasideda užsiėmimai...
Tokia štai šventiškai mėnesio pradžia sunkiai leido pasinerti į rimtesnius mokslus. Visgi bandėm... :) Pirmiausiai aptarėme, kas per metus mūsų namuose pasikeitė, prisiminėm, koks buvo pernykštis mūsų ruduo: tada dar senelis prie bendro stalo sėdėjo, o štai vištelių buvo mažiau – viščiukų neturėjom. Tėvelis tąkart name tik sienoms klojinius darė, o dabar štai jau paskutiniojo kambario grindis kloja... Apkalbėjom, kad gyvenime nuolat viskas kinta ir kad tai yra natūralu...
Paskui gaminome mėnesio kalendorius. Magdė pasirinko perpiešti lėlę iš savo žaidimo. Liutauras bandė perpiešti traukinuką Tomą.
Paskui gaminome mėnesio kalendorius. Magdė pasirinko perpiešti lėlę iš savo žaidimo. Liutauras bandė perpiešti traukinuką Tomą.
Tada ėmėmės kito savaitės projekto, kurį pavadinome „Operacija rytas“. Naudojamės kidsletters.club kurso medžiaga, kuri, turiu vilties, padės mums kiek daugiau suprasti savo ryto eigą ir pareigas.
Deja, niekaip nepramuša vaikų savarankumas piešiant – vis dar prašo tokiuose projektuose manęs, kad padėčiau jiems. Tad imu pieštuką ir kartu kuriame linksmas ryto rutinos iliustracijas. Magdė fantazuoja, ką ji norėtų matyti, Liutauras prašo nupiešti ką nors juokingo. Taip gimsta piešinėliai su linksma strazdanota mergyte dviem kasytėm ir iš lovos bevirstančiu Liutaurui, kitame paveikslėlyje bandančiu pataikyti koją į kelnių klešnę. Prisijuokę iš mano eskizų, vaikai sėda vedžioti kontūrą ir spalvinti...
Magdė visus piešinėlius baigia ir prašo, kad nupieščiau dar. Tuo tarpu Liutaurui su piešimu sudėtinga – ši veikla jam ne iš mėgstamiausių, todėl poros paskutinių per tris dienas taip ir neįveikia iki galo...
Juk daug mieliau iš tiesų čiupti konstruktorių ir išbandyti jo kolekciją papildžiusias detales, iš kurių visi kartu kuriame šviesos šokį... :)
Ypač smagu pasižiūrėti, kas bus sujungus kiek įmanoma daugiau detalių į vieną krūvą: šviesas, mikrofoną, ventiliatorių, skaičių tablo, srovės matuoklį ir dar šį bei tą... :)
Taip pat bandome prisiminti ir pratęsti pažintį su natomis. Mūsų jau seniai pamėgta Joy Tunes programėlė Piano Maestro. Anksčiau ji pasiduodavo tik Liutaurui, dabar jau ir Magdė pradeda neblogai gaudytis ritme ir pirmosiose C-dur gamos natose.
Kad būtų „apčiuopiamiau“, iš spalvotos lipnios juostos ir dangtelių pagaminau vaikams ant grindų penklinę su natomis. Tačiau kažkaip nesudomino vaikų. Pakvailiojo bet kaip painiodami dangtelius, ir tiek... :) Tad žiūrėsim, kaip čia mums toliau seksis... :) Ar neteks tų penklinių nuklijuoti... :))
Bandydami grįžti į šiokią tokią akademinę rutiną, kartojamės raides. Vaikai gauna užduotį: Magdė tiesiog perrašinėja abėcėlės raides spausdintinomis raidėmis, Liutauras turi tą patį parašyti rašytinėmis.
Grįžtame prie kasdienio knygų skaitymo, kuris išsiskaido į dvi dalis: vaikų savarankiškas skaitymas ir mano skaitymas vaikams. Į pastarojo kategoriją šią savaitę pakliuvo Kate DiCamillo knyga „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“, kurią rekomendavo draugai.
Iš tiesų, kol įsisiūbavo siužetas, vaikams buvo nuobodoka. O ir aš laukiau, kada gi čia tas visas veiksmas prasidės... O per tai pražiopsojome ir pagrindinę, kiek paskui įvairiuose atsiliepimuose apie šią knygą skaičiau, temą – zuikio Edvardo širdies virsmus. O kad jį kur! Net nesitikėjome, kad čia bus taip giliai kapstoma... Mus ši knyga visų pirma sužavėjo siužetu – ta iš tiesų nepaprasta porcelianinio zuikio kelione, apsisukusia ratu. Ir tik pačioje pabaigoje susivokėme, kad čia yra ir šis tas daugiau. Nes visas veiksmas taip sklandžiai vingiavo per žmonių likimus, kad beliko tik ašaras braukti... Žodžiu, jei skaitysite, turėkite omeny, kad jautresnėms sielos knygos antroje pusėje prireiks pustuzinio nosinaičių...
Patys vaikai tuo tarpu renkasi nuotaikingesnes knygeles. Liutauras šią savaitę pradėjo Barbaros Reid knygelę „Metro peliukas“ ir toliau tęsia skaitymą po 15 minučių. Magdei kol kas tai per ilgas laiko tarpas. Tad jai leidžiu skaityti trumpiau. Mergina turi savo nuomonę ir skonį, tad skaitiniams renkasi toli gražu ne MAMA MALĖ, TĖTĖ KALĖ, (nors pradžioje kaip ir bandžiau įsiūlyti puslapį iš Elementoriaus), bet R. ir L. Česūnų „Mėgintuvėlį burbulų karalystėje”. Ir nenori pripažinti, kad ten prirašyti ilgiausi žodžiai, tokie, kaip „mėgintuvėlis“, „laboratorija“, nėra iš paprastųjų, todėl labai nelengvai įkalbu ją pasirinkti kai ką kiek lengvėlesnio. Pasiimam Jujjos Wieslander „Mamulę Mū ir varna“... Po sakinį kitą šiaip ne taip skinamės į priekį... :)
Iš tiesų, kol įsisiūbavo siužetas, vaikams buvo nuobodoka. O ir aš laukiau, kada gi čia tas visas veiksmas prasidės... O per tai pražiopsojome ir pagrindinę, kiek paskui įvairiuose atsiliepimuose apie šią knygą skaičiau, temą – zuikio Edvardo širdies virsmus. O kad jį kur! Net nesitikėjome, kad čia bus taip giliai kapstoma... Mus ši knyga visų pirma sužavėjo siužetu – ta iš tiesų nepaprasta porcelianinio zuikio kelione, apsisukusia ratu. Ir tik pačioje pabaigoje susivokėme, kad čia yra ir šis tas daugiau. Nes visas veiksmas taip sklandžiai vingiavo per žmonių likimus, kad beliko tik ašaras braukti... Žodžiu, jei skaitysite, turėkite omeny, kad jautresnėms sielos knygos antroje pusėje prireiks pustuzinio nosinaičių...
Patys vaikai tuo tarpu renkasi nuotaikingesnes knygeles. Liutauras šią savaitę pradėjo Barbaros Reid knygelę „Metro peliukas“ ir toliau tęsia skaitymą po 15 minučių. Magdei kol kas tai per ilgas laiko tarpas. Tad jai leidžiu skaityti trumpiau. Mergina turi savo nuomonę ir skonį, tad skaitiniams renkasi toli gražu ne MAMA MALĖ, TĖTĖ KALĖ, (nors pradžioje kaip ir bandžiau įsiūlyti puslapį iš Elementoriaus), bet R. ir L. Česūnų „Mėgintuvėlį burbulų karalystėje”. Ir nenori pripažinti, kad ten prirašyti ilgiausi žodžiai, tokie, kaip „mėgintuvėlis“, „laboratorija“, nėra iš paprastųjų, todėl labai nelengvai įkalbu ją pasirinkti kai ką kiek lengvėlesnio. Pasiimam Jujjos Wieslander „Mamulę Mū ir varna“... Po sakinį kitą šiaip ne taip skinamės į priekį... :)
Auga mergina. Štai ir pirmasis dantukas taip simboliškai visai artėjant šeštajam gimtadieniu iškrito... :) Lenkia brolį visais metais. Liutaurui iškrito pirmasis gerokai po septintojo gimtadienio... :) Klibino, klibino ištvermingoji jį, galiausiai manęs paprašė, kad ištraukčiau... :) Laimės buvo iki ausų... :) Juo labiau, kad tas iškritęs dantukas visiškai netrukdo ir toliau merginai savarankiškai iš filmukų mokytis rusų kalbos... :) Su anglų bandysime vytis. Šios savaitės užduotys buvo lengvos, tad įveikėme. O kaip bus toliau – laikas parodys.
Jei įdomu, galite pažiūrėti, kokias video akimirkas spėjome šią savaitę užfiksuoti atminčiai... :)
Jei įdomu, galite pažiūrėti, kokias video akimirkas spėjome šią savaitę užfiksuoti atminčiai... :)
Magdės mokytoja davė gerą patarimą, kaip sekti vaiko skaitymo progresą. Tiesiog duoti vieną ir tą patį tekstą paskaityti, tarkime, rugsėjį, o paskui – tą patį tekstą po kelių mėnesių... Ta proga pabandžiau pasižiūrėti, kaip vaikai skaitė prieš pusmetį, kovo mėnesį. Jei įdomu ir jums, galite taip pat pasižiūrėti:
Liutauras skaito (jei garso negirdite, reikia spūstelt ant grojimo paleidimo rodyklytės dešiniajame viršutiniame video kampe), Magdė skaito.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą