4-oji savaitė. Eksperimentai ir siurprizai

Pakėlę galvas žiūrime į dangų, iš kur girdisi tylus gervių klykavimas. Štai vienas būrys telkiasi, prie jo prisijungia kitas... Tuoj trauks į šiltus kraštus, o mes lauksime pavasario, kad vėl galėtume mėgautis nepakartojamu jų klegesiu pamiškėje. Jų vietoje tik vištos kieme kels triukšmą, karts nuo karto pranešdamos apie bepasirodantį pavojų – vėl atsliūkinusį baltą katiną ar rimtesnį jų priešą – vištvanagį ar suopį. Vaikams gi tik juokas ima, ir jie spendžia spąstus savo augintinėmis, tikėdamiesi, kad jos ims ir sulįs į nedidelę dėželę. Planas dalinai pavyksta, ir vaikai skuba eksperimentuoti su kitais objektais...

 Eksperimentai

Nuo eksperimentų pradėjau neatsitiktinai, nes savaitė tikrai buvo kažkokia eksperimentinė. Niežtėjo vaikams rankas daryti įvairiausius bandymus, kuriuos pradėjome nuo per gimtadienį gauto dovanų jaunojo chemiko rinkinio. Jame, šalia įvairiausių mėgintuvėlių, apsauginių akinių ir piltuvėlių buvo įdėtos kelios indikacinės juostelės, kuriomis tuoj suskubome pasinaudoti. Prisipylę į stiklines įvairiausių skysčių žiūrėjome, kurie jų šarminiai, o kurie rūgštiniai. Likome nepaprastai nustebę, kad mūsų šulinio vanduo yra pakankamai šarminis. Apie ~8.5 pH! :)

Skysčių pilstymas, įvairiausių gėrimų iš citrinos, stevijos ir maistinių dažų gaminimas, blynų kepimas – veiklų virtuvėje šią savaitę netrūko... Kaip Liutaurui kažkada buvo užėjusi blynų kepimo banga, taip dabar Magdę sunku atplėšti nuo keptuvės. Kur sukus, apsukus, vėl prašo, kad galėtų iškepti blynų. Ir, neduok Dieve, pasisiūlysi padėti. Greit atskries decibelų nestokojantis „Ne, aš pati!“ 

 Charakteris

Liutauras, pasinaudodamas sesers meistryste, tuoj su ja susišnabžda ir man išėjus į kiemą darbuotis, tuoj atbėgęs raportuoja:

– Mamyte, tu dirbk, neik į namus ilgai, mes tau siurprizą paruošime, gerai?

Kas nesutiktų!.. Darbuojuosi ramiai, po daržą kapstausi, galiausiai vaikai atbėga tekini:

– Mamyte, jau gali ateiti. Mes tuoj ir tėvelį pakviesime!

Nagi, nagi, skubam, einam žiūrėti... O vaikai, pasirodo, namus išsiurbę, išvalę, savo kambarį susitvarkę, vakarienei grikių košės privirę, stalą padengę, gėlių priskynę ir pamerkę... :) Staltiesės, tiesa, nerado, tai patalynę panaudojo... :)) Svarbiausia – geri norai, tiesa? :))

Žodžiu, kol kaimynų šunys nuo tokio vaikų geranoriškumo nenudvėsė, džiaugiamės, didžiuojamės, giriame ir sėdame vakarieniauti... O kad dažniau tokios gerumos bangos vaikams užeitų... Nesupykčiau. :))

 Dailė

Eksperimentų netrūko ir dailės srityje. Prisižiūrėję, kokių įdomių pasaulyje esama statinių, vaikai ėmėsi patys kurti. Kas lėlėms namelį surentė, kas toliau savo mėgstamą Titaniko temą plėtojo, kas piešimu siūlais užsiėmė...

Lėlių namelis iš netikėtai kaimyno atneštų dėželių nuo šviestuvų...

Kitas eksperimentinis namelis iš to, kas po ranka...

Liutauro improvizacijos Titaniko tema.

Abstrakčių kompozicijų paišymas su siūlu.

Kolekcija...

Galiausiai šeimos vyrukai sugalvojo išardyti seną nebeveikiantį kompiuterį. Nusičiupęs šiojo dalis, Liutauras susimeistravo sau naują modelį... :)

Juo mama leidžia žaisti nors ir visą dieną... :)

Patobulinimas

Tuomet vaikai prisiminė naminį plastiliną. Pasigaminome... :)) O čia jau fantazija nešė nuo keksiukų iki kūdrų lėlėms ... :)

Tokia štai „laisvoji“ savaitės programa. O dabar neriam į „privalomąją“, kurioje vėl pasitelkėme planavimo įrankius. 

 Planavimas

Jau antri metai vaikai mėgaujasi sieniniais kalendoriais. Kasdien uoliai nuplėšia po lapelį net ir man primindami, kuri diena. Toks kalendorius vaikams pavartus norint suprasti, kiek laiko liko iki tam tikrų įvykių. Pavasarį skaičiavome dienas iki babytės atvažiavimo. Šįsyk vaikams parūpo, kiek gi liko iki Kalėdų. Tad atvertėme gruodį ir atbuline tvarka surašėme ant kiekvieno lapelio skaičius didėjančia tvarka. Taip sužinojome, kad iki Kalėdų nebeliko nei 90-ties dienų!!! 

O kad ne taip ilgu būtų jų laukti, susipažinome su dienoraščio forma. Ji, žinoma, gali būti labai įvairi, tačiau kol vaikai ne itin mėgsta rašyti, paėmėme minimalistinę formą, kurioje galime trumpai surašyti dienos refleksijas. Magdei lyg ir patiko, nors merginai nepasirodė labai svarbu įrašyti refleksijas būtent ten, kur priklausytų. Taigi tobulėjimui vietos per akis – galėsime darbuotis. :) Liutauras gi apskritai neskubėjo savo mintimis dalintis...

  Anglų, rusų kalba

Kad Magdė labiau linkusi atvirauti, pasimato ir mums nusprendus imtis užsienio kalbų. Magdė tuoj skuba kloti viską, ką tik žino. Brolis eina jai iš paskos, daugiau spėliodamas, kas prie ko... Tačiau po truputį vis tiek skinamės priekį. Šią savaitę bandėme tiek viena, tiek kita kalba prisiminti ir pasikartoti, kaip vadinami šeimos nariai. Youtube gausu dainelių ir trumpų filmukų šia tema. Jei prireiks, nepatingėkite panaršyti ir pasirinkti, kas jums tinka. ;) Mes šalia to dar ir kiaulaitę Peppą prisiminėm, nors anksčiau vaikai šį filmuką daugiau buvo linkę žiūrėti rusų kalba. Dabar gi persijungėme į anglų.

 Išvykos, susitikimai,

O jei aukščiau esančioje nuotraukoje spėjote įžiūrėti žodį POLICIJA, žinokite, kad tai taip pat neatsitiktinumas. Mat antradienį su Magdės klase kartu keliavome į ekskursiją po policijos komisariatą. Labai smagi ekskursija. Patiko ir mažiems, ir dideliems. Tad nenuostabu, jog ekskursijos pabaigoje, kuomet vaikų buvo paklausta, ar kas nori būti užaugęs policininku, vos ne visi vaikai sakėsi pasirinksią šią profesiją... :))

 Foje, prie manekeno su tarpukario Lietuvos uniforma.

 Gausi policijos ženklelių ir emblemų kolekcija sudomino ne vieną...

 Vaikinai varvino seiles matydami įvairaus laikmečio policijos motociklus.

 Keturkojis policininkų draugas pademonstravo savo sumanumą.

Apžiūrime ir policijos automobilį.

 Pasaulio pažinimas

Galvas pravėdinę kimbam į kitus darbus. Šį kartą prisimename pasaulio žemynus ir vandenynus. Mat turime išmokti rašyti tikrinius daiktavardžius. Tam kartui apsiribojome žemynais ir vandenynais, toliau bandysime susirašyti visų žemynų bent pagrindines šalis, gal ateis kada eilė ir miestams... :)

Visa kita užsipildė rutinine savaitės veikla... Tradiciškai skaitėm, rašėm, skaičiavom, tęsėm kodavimo pamokas su Code Spark.

Veiklos netrūko. Užtat kai smuiko pamokoje mokytoja pasiūlė vaikams pažaisti žaidimą „Šok-miegok“, jie mielai gulėsi ant kilimo ir ilsėjosi... :)

O pailsėję pateikė man dar vieną staigmeną. Mokytojai paklausus, kas norėtų pas ją šeštadienį 8 valandą ryto atvažiuoti pagroti, maniškiai abu vienbalsiu sušuko: „Aš!“

Cha... Norite pasakyti, kad šeštadienio rytą jie bus nusiteikę keltis 7 valandą ryto ir važiuoti groti?.. Maniau, kad tokie jų norai išgaruos dar rytui neatėjus, tačiau klydau. Ankstyvą rytą pažadinti vaikai su didžiuliu entuziazmu kėlėsi, rengėsi, ir 8 valandą kaip čia buvę jau traukėm smuikus muzikos klasėje... Va taip, brangieji... Vaikai gali jus nustebinti tada, kai mažiausiai to tikitės...

O jei dar turite 9 minutes, galite pasižiūrėti, kaip visa tai mums pavyko užfiksuoti video formate.

3-oji savaitė. Lūkesčiai, realybė ir kiti netikėtumai

O taip, mielieji, niekur nedingsi – tenka kurti krosnelę, nes už lango darosi visai nebe šilta. Tiesa, nuo rudeniškos žvarbos pasislėpti vaikams nepavyko – ji šmurkštelėjo į jų nosis, gerkles ir paguldė juos ant menčių... Liutauras kiek greičiau atsistojo ant kojų, o štai Magdė tris dienas karščiuodama praslampinėjo-pragulinėjo namuose... Ir lyg tyčia – būtent tuomet, kai buvo suplanuota išvyka pas draugus į Anykščius ir kita išvyka – į gimtadienį. Graudžios ašaros ritosi merginai skruostais suvokus, kad prie geriausių norų niekas jos nei į vieną, nei į kitą pasibuvimą nepaims... Toks jau gyvenimas.

Tokiom štai rudeniškom nuotaikom veikaliojom viską po truputį, bandėme įvairiai jaukintis senas ir naujas veiklas, gludinti charakterį, draugauti ir bendrauti...

Planuojam

Praeitą savaitę dalinausi mūsų rytinės rutinos planavimo ypatumais, šią savaitę judėjome toliau. Bandėme suvokti mėnesio, savaitės ir dienos tėkmę ir tai, kas telpa į kiekvieną jų. Pirmiausia pasidarėme bendrą planų lentą...

Čia sutalpinome visus savo darbus ir norus, tuomet turėjome atsirinkti, kurie iš užrašytų lapelių galėtų keliauti į šios savaitės atliekamų darbų skiltį. Na, o juos atlikus džiaugėmės, kuomet jie pasiekdavo finišą – persikeldavo į paskutinį langelį.

Pradžioje vaikams sunkiai galvojosi, ką jie galėtų įrašyti į planuojamų darbų skiltį. Tačiau po truputį sugalvojome. Čia gulė rūbų, žaislų tvarkymas, norimos perskaityti knygos, pageidaujami filmai. Mokslų į šią lentą netraukėme.

Tuomet ėmėmės peržiūrėti akademinių savaitės užduočių lentos. Čia jau aš sau įsivedžiau šiokį tokį patobulinimą. Turėdama ugdymo planą, susikarpiau jį atskiromis užduotimis, kurias paspaudžiau po konkrečiais magnetukais. Tokiu būdu man tapo labai paprasta sekti, ką konkrečioje užduotyje turime padaryti – nebereikėjo atskirai žiūrėti kitų planų ir ieškoti, kur čia ką reikėtų nuveikti. Vaikams pasirinkus atitinkamą dalyką, mums tereikėdavo ištraukti po magnetukus esančius lapelius ir atlikti tai, kas ten parašyta. Tokiu būdu ir vaikams tapo labai aiški užduoties apimtis. Tai ypatingai svarbu Liutaurui – jis visada nori žinoti užduoties mastą. Magdė šiuo klausimu lankstesnė, jai nėra keblu padaryti kažką papildomai.

Šiuos du įrankius turėdami pabandėme dar vieną laiko planavimo įrankį – dienos grafiką, kuriame kiekvieną dieną žymėjome, kuo užsiimame. Tiesa, kiekviena diena buvo labai skirtinga, bet vaikams į savaitės pabaigą patiems pasidarė įdomu, kiek kam sugaišome laiko. Buvo įdomu pastebėti, kaip greitai prabėga pora valandų, per kurias jiems leidžiama naudotis planšete, ir kiek užtrunka mokymasis, tvarkymasis, logistika, kitos veiklos. Įvedę atitinkamas spalvas atitinkamoms veikloms, lengvai ir greitai galėjome gaudytis, kam kiek laiko reikėjo skirti.

Teoriškai šie grafikai turėtų kiek persikloti ties rytinėmis ir vakarinėmis valandomis, tačiau mes paėmėme paprastesnį variantą ir tiesiog atmetėme pirmą ir paskutinę dienos valandas, nes jos iš principo nekinta ir nelabai gali būti pakeičiamos – ryto ir vakaro rutinai jau turime praeitą savaitę aprašytą „Operaciją Rytas“, o netolimoje ateityje papildysime kolekciją ir vakaro logaritmu.

Tuo tarpu Kidsletters.club planavimo su vaikais kurse rekomenduojamas dar vienas dienos planavimo instrumentas, kuris ypač pravartus tiems, kurie nesumoja, kur dingsta visas laikas. Tai ypač sveika šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus, nors tinka ir kitiems. Į vieną laiko spiralę, pasirinkus atitinkamas spalvas, sudedama visos šeimos pasirinkta diena. Taip galima nusipaišyti visas dienas ir vizualiai pasižiūrėti, kur dingsta laikas, o ir sekti balansą tarp laiko darbui, šeimai, poilsiui, sau. Pabandykite. Įdomu.

Na, o kaip mums sekėsi visų šių planavimo instrumentų pagalba judėti per savaitę, skaitykite toliau...

Charakteris

Ne paslaptis, kad vaikams ne visada paprasta su motyvacija moksluose. Šią savaitę ši tema buvo labai aktuali, mat vaikai pajuto, jog štai atėjo ruduo ir vasarą galiojęs režimas baigėsi... Mama zirzia iš paskos, reikalaudama atlikti užduotis, o štai motyvacijos trūksta... Kartais visai nėra. Su Magde būtų viskas tvarkoje, bet štai vyresnėlis diktuoja toną, ir mažoji sutinka daryti užduotis tik tuomet, jei kartu darys ir brolis. Tad pagrindiniu uždaviniu tampa vyresnėlio motyvacija. Žinau, yra įvairiausių teorijų šia tema. Tačiau čia, kaip ir visur, manau, galioja pagrindinė taisyklė: turite atsirinkti, kas geriausiai veikia būtent JŪSŲ šeimoje, būtent su JŪSŲ vaikais, būtent JŪSŲ gyvenimo kontekste ir būtent DABAR. Nes nors man gali atrodyti labai teisinga draugės pasirinkta taktika, tačiau jei aš esu visai kitokio charakterio nei mano draugė, o ir mano vaikai – visai kitokie, ar tai veiks man?.. Todėl ir tai, ką pasirinkome mes, tikiu, gal ir nėra iki galo teisinga, gal nėra iki galo veiksminga, bet mes nutarėme pabandyti ir pažiūrėti. Visa tai tuo pačiu yra ir kitų mūsų išsikeltų tikslų dalis, tad apie viską kiek iš toliau...

Galvodami apie vaikų motyvaciją susiejome kelis dalykus:

1. Norą išmokti vaikus valdyti savo laiką.

2. Norą išmokyti vaikus planuoti savo finansus.

3. Norą išmokyti vaikus susidėlioti prioritetus ir siekti užsibrėžtų tikslų.

Kadangi už atliktus buities darbus vaikams neskiriame jokio atlygio, laikydami tai jų pareigomis, norėjome rasti būdą, kaip jie galėtų užsidirbti sau kišenpinigiams. Nes ateina laikas, kai jie pradeda pajusti pinigų vertę, ir patys nori išbandyti, kaip kas šiame pasaulyje veikia. Tad nusprendėme pabandyti padaryti taip: jei per savaitę yra atliekamos visos savaitės užduotys, vaikai gauna maksimaliai jiems nustatytą kišenpinigių sumą. Jei užduotys yra atliekamos ne visos, skaičiuojame, kiek procentaliai jų yra atlikta, ir jei atliktos ne visos, atlygis atitinkamai mažėja. Taip pat, jei vaikai neatlieka jiems paskirtų darbų, ir mes su tėčiu turime teisę neišpildyti jų prašymų. Žodžiu, tokiu būdu bandome mokytis suprasti, kad visi turi savo pareigas, savus darbus, kurie verti ir laiko, ir pinigų. Pavadinkime tai savotišku eksperimentu. Gal jis kiek pasiteisins, gal ne – mes bet kada galime jį atšaukti ar pakeisti... Pradedam.

Žodžiu, eksperimentas prasidėjo pirmadienį. Vaikai, pajutę sprendimo laisvę, nutarė jokių užduočių nedaryti. Tačiau nedarant užduočių negalėjo nei žaisti planšete, nei gauti jokių kitų pramogų, kurioms reikia pagalbinių resursų ar mūsų įsitraukimo. Poros dienų užteko, kad vaikai ateitų ir pradėtų derybas. Deja, buvo pasakyta, kad šios savaitės taisyklės yra tokios, kokios yra, ir jų valia rinktis. Tad derybos buvo pralaimėtos, ir vaikai savo noru sėdo mokytis. Kol kas tik sunku pasakyti – ar kišenpinigiai labiau įtakojo jų apsisprendimą, ar leidimas pažaisti planšete, pažiūrėti filmukus. Kaip bus toliau – laikas parodys. :)

O dabar pasidairykime į tai, ką vis tik mes veikėme šią savaitę...

Projektas

Praeitą savaitę mūsų pradėtas projektas „Mūsų vasaros knyga“ įgauna pagreitį. Visų pirma piešėme viršelį. Piešėme, spalvinome, kirpome raides, jas komponavome, derinome foną, paskui dar gražinome antspaudukais – kol gavome mus tenkinantį rezultatą.

Tuomet ėmėmės atskirų lapų apipavidalinimo. Kas antspaudavo, kas spalvino, kas rašė užrašus...

Padarę trečdalį knygos pavargome, palikome kitam kartui... Juo labiau, kad kūrybinių veiklų dar turėjome ir kitų.

Dailė

Piešti vaikai sėdo patys. Čia tuomet, kai buvo atsisakę daryti rimtesnes užduotis. Tad buvo labai įdomu stebėti, ką atspindės jų piešiniai. Įdomu tai, kad abiejų piešiniai finale buvo vienodo kolorito...  :)

Na, o kai jau pareiškė vaikai norą nerti į rimtesnius mokslus, kibome į atlapus rašymui.

Rašom

Magdė toliau tęsia atskirų rašytinių raidžių vedžiojimą, rašymą. Kol kas viskas paprasta. Žiūrėsime, kaip bus toliau. 

Tuo tarpu Liutaurui šią savaitę įvyko rašymo lūžis. Atėjo vieną dieną ir sako:

– Mamyte, ar galiu aš aprašyti tą knygelę, kur perskaitėm?..

Va taip. Pasiėmė skaitinių dienoraštį ir vienu ypu parašė tiek, kiek ankstesniais kartais su visokiausiomis derybomis parašydavome per tris dienas...

O kai pabaigė, pasakė:

– Ne taip jau ir sunku rašyti... Dabar galėsiu visada tiek parašyti.

Labai norisi tikėti, kad toks pagirtinas entuziazmas ir toliau neišblės... :)

Skaitom

Smagiai šią savaitę su vaikais žaidėm visokius kalbinius žaidimus. Pirmiausiai aiškinomės, kuo skiriasi lotyniška ir lietuviška abėcėlės. Skaičiavome lietuviškas raides ir tas, kurių lietuviškoje abėcėlėje nėra.

Kol Liutauras sirguliavo, su Magde žaidėme kitus raidžių ir skiemenų žaidimus.

O po viso to – kaip visada – tradicinis kasdienis pasirinktos knygelės skaitymas... Liutauras baigia įveikti visas turimas jo mėgstamo autoriaus Rob Scotton knygeles. 

Anglų

Anglų kalbai pasitelkėme savo mėgstamą juodąją lentą ir kreideles. Rašėme praeitos savaitės frazes, piešėme, mokėmės naujų žodžių iš savo mėgiamos „daiktų“ knygelės...

Su rusų kalba atskirai padraugauti šią savaitę nebespėjome, tik keletą filmukų pažiūrėjome... :)

Matematika

Matematikos riešutams gliaudyti taip pat pasitelkėme žaidimus. Vienas jų – be galo paprastas, bet vaikams labai patinkantis. Tai – matematikos kortos, kuriomis galima mokytis ir skaičių poras, ir sudėtį ir atimtį. Tereikia vieną iš skaičių, esančių ant kortos, uždengti pirštu. Ir klausti, koks skaičius paslėptas. Magdei yra ką veikti, o Liutaurui jau paprasta. Tad skuba tuoj sufleruot sesei, o ta pyksta, kad brolis pasakinėja ir jai pačiai galvot neleidžia... :)

Su Liutauru tuo tarpu sprendžiame kitus uždavinius: skaičių porų, vienetų ir dešimčių, kalbame apie įvairius matavimo vienetus.

Žaidžiam

O kad, kaip jau sakiau, vaikai savaitės pradžioje mėgavosi laisve, tad turėjo daug gražaus laiko žaidimams. Į lauką sirguliuodami eiti negalėjo, tad veiksmas sukosi namuose...

Atskiros istorijos yra verti traukinukai. Jei pamenate, pernai Litexpo parodoje „Vaikų šalis“ Liutauras labai susidomėjo Lego traukinuku. Periodiškai vis išreikšdavo norą tokį turėti, tačiau jo kaina mums atrodė neadekvati, todėl vaikino svajonė buvo sukišta atgal į kišenę. Šiemet per gimtadienį, kuomet babytė paklausė, ko Liutauras norėtų dovanų, vaikinas užsisakė minamą kartingą. Po ne itin sklandžių paieškų ir užtrukusio pristatymo, kartingas atkeliavo, bet pasirodė, kad yra brokuotas ir nenaudotinas. Teko gražinti. Ir Liutauras, tuo pasinaudodamas, nutarė pakeisti savo norą. Ir grįžti prie traukinio svajonės. Nes kaina pasirodė panaši. Tad mes suskubome ieškoti naujos dovanos. Ir mums pasisekė net labiau, nei mes tikėjomės. „Mūsų mažyliuose“ radome praktiškai naują traukinuką su dar keturiais papildomų bėgių rinkiniais už dvigubai mažesnę kainą! Reikėjo matyti, kaip spindėjo vaikinuko akys, kai nuvažiavome to traukinuko pasiimti į vienos šaunios šeimynėlės namus. Žaidimams ir jų modifikacijoms nebuvo galo.

Magdė irgi neliko nuošalyje. Abu vaikiai draugiškai kūrė siužetus, kuriuose tilpo ir lėlės, ir mašinėlės, ir kiti eismo dalyviai... 

Magdė tuo tarpu nusižiūrėjo sau pirkinį iš sutaupytų pinigų. Išsirinko gydytojos rinkinį ir gydė visus iš eilės: ir sveikus, ir ligonius... :)

O kad pajamų nepritrūktų, suruošė vaikai mini „mugę“... :)) 

Koduojam

Na ir pabaigsiu tuo, kad nutarėme kiek nuosekliau su vaikais išbandyti kodavimą, kuris šiais laikais suvokiamas daug paprasčiau nei mūsų laikais, kuomet reikėdavo rašyti kiekvieną komandinę eilutę su specifine informatikos sintakse... Dabar gi viskas daug lengviau suvokiama, tad patrauklu tiek mano smalsiai šešiametei, tiek ir Liutaurui... Bandome susidraugauti su CodeSpark...

O kaip tai mums sekėsi ir kaip viskas rutuliojosi mūsų savaitėje, žiūrėkite šiame video.