Simboliška: šią savaitę švenčiame Velykas – Kristaus prisikėlimą, o tuo pačiu ir mūsų pačių gyvenime po senelio išėjimo pas Viešpatį gyvenimas tarsi iš naujo dėliojasi nauja rutina, savais darbais ir mintimis. Mano pačios daug minčių dabar užima kaligrafijos ir leteringo mokyklos, į kurią užsirašiau, keturių mėnesių kursas, tačiau tam daugiausiai skirti vakarai, kuomet vaikai nueina miegoti. O tuo tarpu dieną viskas toliau teka pavasarine vaga...
Velykų stalas pas močiutę.
Vaikai daug laiko praleidžia lauke. O jei dar kaimynų berniukas užsuka, iš viso smagu... Liutaurui buvo nutrūkusi dviračio grandinė, tad vežėme taisyti, o kai atgavo atgaivintą dviratį, džiaugsmo buvo pilnos kišenės...
Berniukai plauna dviratį prieš vežant į taisyklą.
Bet, žinoma, dar smagiau, kai kas ima ir netikėtai viduryje savaitės pakviečia į gimtadienį! Šiaip ne taip atitrūkę nuo darbų išskubėjome sveikinti Motiejaus. Ir papuolėme į neįtikėtinai smagią šventę, kurią vedė animatorius iš Kauno, dėvintis Žmogaus-voro kostiumą. Vaikinas iš tiesų nepaprastai gražiai moka užimti ir įtraukti į savo žaidimą vaikus. Tad ačiū Motiejaus mamai už kvietimą, nes vaikai grįžo kupini tikrai įsimintinų akimirkų, prisižaidę judrių smagių žaidimų, prisiskanavę žmogaus-voro temą atliepiančių skanėstų!
Gaila tik, kad linksmybės ima ir pačioj smagiausioj vietoj atėjus vakarui baigiasi... Tenka važiuoti namo, vėl ryte kibti į mokslus... Kurie, deja, po pastarųjų savaičių sumaišties neina labai sklandžiai. Su skaitymu ir matematika tai tiek to – po truputį judame į priekį. Tačiau su rašymu vis dar labai sunku susitarti – vedžioti raides – ne problema. Bet štai savarankiškai rašyti – vis dar labai didelis iššūkis: nepasiduoda vaikinui raidės, nors tu ką... Na bet po truputį, po truputį, tikiu, įveiksime ir šitą baubą... :)
Tiek žinių ir vėl trumpai, susimatysime po savaitės. ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą