Iš tiesų, kaip jau vakar minėjau, praeita savaitė buvo kitokia. Iškrentanti iš bet kokio ugdymo plano konteksto. Nes... Teko galutinai perkraustyti likusius mieste daiktus ir paruošti butą remontui...
Mano rankdarbių spinta, kurią prieš šešerius metus
Liutauras padėjo tėveliui surinkti, vėl beveik išardyta... :)
Liutauras padėjo tėveliui surinkti, vėl beveik išardyta... :)
Žodžiu, kaip suprantate, buvo mums ne iki ugdymo planų. Teko mesti viską į šalį ir griebti jautį už ragų. Reikėjo paskubėti sudėlioti viską (kas dar buvo bute likę) į dėžes, išsivežti stambiagabaričius baldus, paveikslus, veidrodžius... Kraustausi gyvenime jau vienuoliktą kartą, todėl sistema kaip ir „atkalta“ – dėžės sunumeruojamos, kiekvienas įdėtas daiktas atsiduria sąraše, vėliau padėsiančiame rasti konkrečius daiktus iki tol, kol ateis laikas visas dėžes išpakuoti. Krovininio autobusiuko nuoma, daug fiznio darbo vaikštant pirmyn atgal viską pakraunant, o paskui ir iškraunant. Na, kas kraustėsi bent kartą, mane supras...
Vaikams vis ši situacija – šioks toks kantrybės ir išradingumo iššūkis – rasti tuščiame bute kuo užsiimti. Tačiau iššūkis šįsyk labai sėkmingai įveikiamas balkono spintoje radus mūsų visai pamirštus iš pusbrolio Andriaus paveldėtus riedučius! Kaip smagu, kad jie – kaip tik tokių dydžių, kurie tinka abiems vaikams!
Jais pasivažinėti tuščiame bute – svajonių svajonė. Žodžiu, reziume tokia: dvi dienos praktikos, ir vaikai jau puikiai rieda! Тaip, kad net ištempia mus vieną vakarą į žaidimų aikštelę netoli naujųjų namų, idant galėtų prasilėkti ir po atviru dangumi. :)
Visoje toje sumaištyje nepraleidom tik pagrindinių akademinių uždavinių: rašymo, skaitymo, matematikos ir smuiko. Šis tandemas – privalomas, kas benutiktų...
Ir, kas įdomiausia, Liutauras „užsikabina“ už rašymo. Be jokių raginimų pats ima pratybų sąsiuvinius, ima ir vedžioja visus skaičius iš eilės: 5, 6, 7, 8, tada kviečiasi mane į kambarį ir giriasi savo pasiekimais... Žiūriu ir stebiuosi, koks čia fenomenas vyksta... :) Kliba penktas dantis – negi brandos teorija pasiteisins visu šimtu procentų?..
Aplinkai pakeisti ir kiek atsipūsti savaitgalį ištrūkstame į Litexpo parodą „Vaikų šalis“. Deja, negaliu pasigirti savo nuovoka šioje vietoje, nes jau antrą kartą tinkamai nesusiorientuoju Litexpo erdvėse – kaip vieną kartą pražiopsojau visą didžiulę salę knygų mugėje, taip šįkart pražioplinom edukacinus užsiėmimus kitoje... Užsibuvom per ilgai žioplinėdami po ekspozicijos salę, o kai iš jos išėjom, susivokėm, kad viskas eina į pabaigą ir nelabai ką daugiau pešim...
Trumpa anatomijos pamokėlė.
Piešimas smėliu – smagi patirtis...
Įdomus „žalias“ sprendimas „Laivų mūšiui“.
Čiupkite kokią picos dėžutę prie progos ir – pirmyn!
Patvarūs korio kartono nameliai ir pilys iš Hocopack kompanijos – jaukios žaidimų erdvės.
Kita vertus, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Vargiai Liutauras būtų prisijungęs prie tų edukacijų – kuomet aplink triukšmas, vaikinas nieko nenori – praeina abejingas pro daugelį dalykų, kurie galbūt patrauktų būnant tyloje. Salėje, kurioje vyko prieš mums ateinant įvairios edukacijos, randame Geležinkelio IT akademijos stendą su galybe radio bangomis valdomų traukinukų. Kadangi visi plius minus skirstosi, žaidėjų aplink vos vienas kitas. O tai reiškia, kad galima atsižaisti į valias... Tą Liutauras ir daro... ištisą valandą... Net striukę pamiršta nusivilkti – taip įsitraukęs jaukinasi radio bangų valdymo pultą, traukinukų patvarumą ir išcentrinių jėgų ribas... Laimės – pilnos kelnės!
Kadangi Magdė – ne tokia aistringa valdomų traukinukų mėgėja, su ja tuo metu bandome kitas veiklas – kinietišką rašymą tušu, apsilankymą pripučiamame planetariume, kur žiūrim 20-tieс sminučių filmą apie žvaigždes ir planetas. Ir nors filmas – nelabai kuo ypatingas, patirtis, gulint ant žemės ir žiūrint filmą užvertus į viršų galvas – vis kitokia.
Kinų kaligrafės dovana Magdei – jos vardas kinietiškai. :)
Žodžiu, mielieji, gyvenimas jau toks – kartais ima mus ir įmeta į neišvengiamybės gniaužtus. Kita savaitė nusimato panaši – mokysimės dar didesnės kantrybės, atsargumo, savitarpio pagalbos, derinti darbą su malonumu, atlikti praktines buto remontavimo užduotis. Liutauras tokios patirties jau šiek tiek turi – prieš gimstant Magdei uoliai darbavosi teptuku perdažant sienas. Dabar galės ir kitokius darbus išbandyti. Tad laukite tęsinio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą