Pasaulinė mokymosi šeimoje konferencija. Mokymosi šeimoje nauda vaikui, šeimai, visuomenei

Mokymosi šeimoje kelias tikrai nėra iš lengvųjų. Tačiau besiklausydamas ilgametę vaikų mokymo patirtį turinčių tėvų iš viso pasaulio, žiūrėdamas į jų entuziastingas akis, patiki – tai iš tiesų geras kelias. Jie atviri – būta momentų, kai norėjosi viską mesti, kai atrodė, kad nieko gero iš to nebus, tačiau tuomet, kai ant pakylos užlipa keletas jau baigusių „šeimos mokyklą“, supranti – tai tikrai ne mitas. Tai veikia. Ir tai paremta ne vien tų žmonių patirtimis. Tai paremta ilgamečiais tyrimais. O ir apie tai, kaip apskritai mokosi vaikai, jau turime 75-erių metų patirtį. Tad jau galime daryti šiokias tokias išvadas ir atsirinkti.

Tad pakalbėkime šiandiena apie naudą. Patiems besimokantiems, šeimai, kuri tai daro, galiausiai – visuomenei, kuri taip skeptiškai nusiteikusi pirmųjų ir antrųjų atžvilgiu.

Dauguma žinome šią iliustraciją. Tik gaila, kad visuomenė vis dar taip stropiai nori kiekvieną žuvį priversti laipioti medžiais, o kiekvieną dramblį – išmokyti plaukti vardan to „bendro išprusimo“... O šeimoms, kurių vaikai galbūt ramesni, kurios gyvenimo prasmę mato visai ne akademiniuose pasiekimuose, bet, tarkime, gražiuose santykiuose ir mokėjimu pasitenkinti tuo, ką turi, visokio plauko tarnybos tuoj skuba pripaišyti izoliuotos šeimos statusą, autizmo spektro sutrikimus ar dar kokią velniavą. Taip ir norisi išrėkti: „Duokite, po galais, gyventi žmonėms jų pačių, o ne jūsų gyvenimą!“

Na, o emocijas padėjus į šalį, paprasčiau pasiremti faktais, tyrimais ir pasaulio patirtimi. Supažindinkime su visa kuo tuos, kurie bandys sakyti, kad iš vaiko mokymo šeimoje – jokios naudos.

Ilgą patirtį mokymosi šeimoje reikaluose turinti amerikiečių tyrėja, knygų autorė Debra Bell išskyrė 8 pagrindinius veiksnius, nuo kurių priklauso vaiko mokymosi rodikliai. Kokie tai veiksniai?

Vaikas geriausiai mokosi tuomet, kai...

1. Jis yra ramus ir kai gali mokytis savo tempu.
2. Kai turi galimybes sekti savo interesais.
   (Mokymasis šeimoje (MŠ) palaiko natūralų vaiko smalsumą ir trauką mokslui.)
3. Kai vaikas turi galimybę daryti sprendimus ir pasirinkimus, susijusius savo mokymusi. Kai vaikui neprikišama, ką jis turi išmokti, nenurodoma, kur tai ir kaip to ieškoti – nėra atimamas atradimo džiaugsmas, kaip dažnai nutinka mokykloje.
4. Kai  tuojau pat galima praktikoje išbandyti ar pritaikyti tai, ką išmokai. 
5. Vaikas yra pajėgus ir pasiruošęs priimti informaciją, kurią jis turi išmokti. 
6. (Kai vaikų ūgiai skiriasi, mes netempiame jų už ausų, kad jie būtų vienodo ūgio. Tačiau taip elgiamasi su akademiniu mokymu, kognityvine [pažintinių gebėjimų, gebėjimų apdoroti informaciją] raida).
7. Žino, kad jie rūpi tiems, kurie juos moko.
   (Mokytojas per dieną moko apie 100 vaikų. Ar gali jis jais visais pasirūpinti?) 
8. Turi galimybes judėti, būti saulėje ir gryname ore.

Kiti tyrimai rodo, kad:

• Jei mokykloje laikui bėgant motyvacija mažėja, tai MŠ atveju atvirkščiai – ji kyla.
• MŠ orientuotas į tai, kad vaikas pats išmoktų mokytis.
  Pirmiausia – klausyti ir atkartoti,
  tada – ginčytis, prieštarauti, abejoti tuo, kas pasakyta, ieškoti tiesos;
  galiausiai – perteikti, demonstruoti, aiškinti, atrasti ir išreikšti save, savo mintis ir jausmus.
• Lankstus mokymosi šeimoje tvarkaraštis leidžia įsigilinti į dalykus, kurie tau įdomūs. Smalsumas – pats didžiausias mokymosi variklis.
• Akademiniai mokytų šeimoje vaikų rodikliai statistiškai apie 15-30 proc. lenkia mokyklose besimokančių bendraamžių rodiklius.

Vaikų, besimokančių šeimoje, socializacija, bendruomeniškumas

• Tyrimai rodo, kad vaikui labai svarbus bendravimas su suaugusiais, prie kurių jis yra prisirišęs. Pirmiausiai tai yra tėvai. Sėkmingas mokymosi procesas neįmanomas be suaugusiųjų elgesio kopijavimo, paklūstant jiems prieraišumo pagrindu.
• Labai svarbu iš karto gali gauti atsaką į tai, tave domina, ir padrąsinimą. Vaikui svarbiausia yra tai, kas jam rūpi dabar. Mokantis šeimoje tai įmanoma.
• Iki tol, kol vaikas fiziškai ir psichologiškai subręsta, jis turi būti saugioje ir jam pažįstamoje aplinkoje. Tokią jam gali suteikti tik šeima...
• Niekas taip gerai neparuošia vaiko realiam gyvenimui kaip tėvai.
• Šeimoje vaikas išmoksta, ką reiškia vienas už visus ir visi už vieną.
• Šeimoje vaikas išmoksta ginti savo šeimos interesus.
• MŠ palaiko natūralų bendravimo/socializacijos modelį; suteikia vaikams galimybes „vertikaliam“ bendravimui, kuriame dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės,
• MŠ apsaugo vaikus nuo neigiamos bendraamžių įtakos.
• Jei šeima anksčiau laiko neišstumia vaiko „iš lizdo“, bet padeda vaikui palaipsniui, sekant jo psichologine raida tapti savarankišku, į konkurencinę aplinką jis patenka tada, kai yra jai pasiruošęs ir gali apginti save, savo vertybes ir nuostatas. 

Vertybių perdavimas

• Šeimoje formuojamos vertybės, kurios diegiamos vaikui nuo pat mažumės. Dažniausiai tai krikščioniškos vertybės, skatinančios vaiką būti bendruomenišku bei veikti pagal Kūrėjo jam paskirtą planą.
• Sekimas Dievu ir jo nurodymais, padeda vaikui, paaugliui ar jaunuoliui išlaikyti pasitikėjimą savimi ir nesusilieti su minia, tuo pačiu gerbiant kiekvieno unikalumą.

Mokyklos įtaka VAIKUI

Gerai žinomas provoslavų šventikas Dmitrij Smirnov konferencijoje buvo atviras: „Iki 18 metų žmogui yra vystymosi aukso amžius. Šį laiką praleisdamas mokykloje jis labai daug praranda“. Kodėl? Nes...

• Sistemai rūpi žinios ir informacija, bet ne charakteris, asmenybė.
• Ramus sėdėjimas žlugdo vaikų smalsumą!
• Jei mokykla bent iš dalies gali užtikrinti tai, kad jūsų vaikas būtų protingas ar sėkmingas, ji visiškai nepasiruošusi užtikrinti tai, kad vaikas būtų laimingas.
• Po 12 metų mokykloje vaikai vis dar neturi pamatinių žinių ir gebėjimų. Jie tik veltui sugaišta ten laiką. 
• Mokyklų programos yra perkrautos bereikalingomis detalėmis – tik tam, kad užimtų vaikų laiką klasėje, kol mokytojas „susitvarkys“ su kitais vaikais. 
• Mokykloje informacija išmokstama tam kartui, testui. Namie tu išmoksti gyvenimui. Tai lieka. 
• Mokykloje aplinka yra antžmogiška. Jei vaikas lankstus – jis prisitaiko. Jei ne – atstumia tai ir nustoja mokytis.
• Mokykloje socializacija yra dirbtinė, formuojanti žmogaus vertę tik pagal tas asmenines savybes, kurios reikalingos tuo metu visuomenei. Čia vyrauja „horizontalus“ bendravimo modelis, izoliuojantis vaikus uždarame bendraamžių rate.

Mokymosi šeimoje įtaka šeimai, tėvams

• MŠ – tai galimybė keliauti, pažinti savo vaikus ir savo šeimą. 
• MŠ – tai mokymas kurti šeimą, spręsti konfliktus, santykius.
• Tėvai turi žymiai didesnes galimybes stebėti, kurie individualaus vaiko gebėjimai ir polinkiai skleidžiasi geriausiai ir lavinti juos.
• Tėvai turi galimybę daugiau laiko praleisti su savo vaikais, pažinti juos ir perduoti jiems savo gyvenimišką patirtį, vertybes.
• Tėvai gali prisiderinti prie individualaus vaiko mokymosi tempo ir stiliaus.
• Mokytojai, kokie talentingi bebūtų, negali mylėti vaikų taip, kaip tėvai. Mokykla niekada neatstos santykių šeimoje.
• Labai gaji tradicija atitolinti tėvus nuo vaikų, o vaikus – nuo tėvų. Per MŠ mes tarsi reanimuojame tuos tėvų-vaikų santykius. 
• Mokymasis šeimoje palankus daugiavaikėms šeimoms. 

Mokyklos įtaka ŠEIMAI

• Ko moko mokykla – ar gerbti savo tėvą ir motiną, ar suprasti, kad visi kiti žino viską geriau už tėvus? 
• Mokykla paprastai yra tarsi skulptorius, tašantis vaiką pagal savo poreikius. Tėvai turi galimybę būti sodininkais, kurie globoja, prižiūri ir augina vaiką taip, kaip gėlininkas, kuris kantrai laukia, kol žiedas pats prasiskleis.
• Žmogus – tai įpročių rinkinys. Mokykla neišugdo gerų įpročių.
• Apie vaikus, lankančius mokyklą, tėvai beveik nieko nežino: vadovėlių autorių jie nepažįsta, nepažįsta mokytojų, bendraklasių ir jų tėvų.
• Mokykla iš vaikų atima tai, ką jie gauna namuose. Tai vertybės, santykiai su tėvais 
• Mokykloje kiekvienas mokytojas ateina su sava pasaulėžiūra ir savomis, skirtingomis vertybėmis, kurios neatitinka tų, kurios diegiamos šeimoje.
• Pasitikėjimo telefonai, neva skirti vaikams, iš tiesų yra nepasitikėjimo tėvais telefonai. Tokia ideologija peršama vaikams mokykloje. 
• Instituciniame gyvenime namai tampa praktiškai tik pernakvojimo vieta. Vaikai – tarsi lagaminai, priduodami į saugojimo kameras, o paskui stebimasi, kad atgal gaunamas subraižytas ar sugadintas bagažas. 

Mokymosi šeimoje įtaka visuomenei

•  MŠ ugdo savimotyvaciją, asmeninių tikslų išsikėlimą ir jų siekimą. Savimotyvacija ir tikslų išsikėlimas formuoja sėkmingai save realizuojančią asmenybę.
•  MŠ orientuotas į tai, kad išsilavinimo reikia jam pačiam. Mokymasis statomas ant savaime suprantamos aksiomos (aš gyvenu = aš mokausi), savimotyvacija (žinau, dėl ko mokausi) tarnauja tikslui (žinau, ko noriu pasiekti).
•  Tyrimai rodo, kad šeimoje mokomi vaikai apie 15-30 proc. lenkia savo bendraamžius akademiniais pasiekimais, yra iniciatyvesni, bendruomeniškesni ir pilietiškesni.
•  Šeima augina visų pirma žmogų, asmenybę, kuri sėkmingai galėtų bendradarbiauti su kitais žmonėmis, vystyti bendruomeniškumą (atsakingumas, empatija, drąsa, išmintingumas), ugdyti savo gebėjimus ir talentus.
•  MŠ, remiantis pasauline praktika, sutaupo mokesčių mokėtojų pinigų.
• Kaip kitokia mokymosi forma sudarydama sveiką konkurenciją švietimo sistemoje, skatina tradicines mokymosi formas ieškoti geriausių mokymo būdų, metodikų, sprendimų.

Mokyklos įtaka VISUOMENEI

• Mokykla ugdo dirbtinę, išorinę motyvaciją: mokomasi ne dėl savęs, bet dėl pažymių, įvertinimo. Jei ši sistema nepasiteisina, mokykla nieko kito negali pasiūlyti.
• Mokyklos tikslas – užauginti sociumo narį, tinkamą kolektyviniam darbui, su tomis kompetencijomis, kuriose bus tinkamos sistemos funkcionavimui. Mokykla ruošia profesijai. Bet ne gyvenimui.
• Tyrimai rodo, kad 70 procentų profesijų, kurias rinksis mūsų vaikai, šiandien dar neegzistuoja. Tuomet kam ruošia mokykla?..
• Žmogus yra pavergtas, paverstas nemąstančiu, tik tam  tikras funkcijas atliekančiu robotu, vartotoju. Nesvarbu, ar tu vyras, ar moteris. Bet kurį galima bet kaip ir bet kur perkvalifikuot, kad tiktų konkrečiam konvejeriui. 

Su kai kuriomis nuostatomis jūs galite nesutikti. Dėl kažko ginčytis. Ir tai yra gerai. Tai tik parodo, kad mes mąstome, ieškome sprendimų ir būdų kaip kiekvienam suteikti teisę būti tuo, kuo jis ir turėtų būti....