Edukacinis projektas. Miestas

Su bendraminčiais tęsiame projektą, kurio metu maždaug kartą per mėnesį išsirenkame norimą temą ir ją vienaip ar kitaip panarstome. Šio mėnesio tema, kaip jau aišku ir iš įrašo pavadinimo – Miestas. Ir nors temai buvo skirtas visas mėnuo, ilgai sukom su vaikais galvas, iš kurios čia pusės į tą miestą pasižiūrėjus... Istoriškai? Meniškai? Architektūriškai?.. Kad būtų lengviau, išsiruošėme vieną dieną į ekskursiją. 

Susitikimo vieta buvo prie visų vaikų taip mylimo Karaliaus Mindaugo paminklo. Jei turite vaikų ir bent kartą čia esate buvę, paaiškinimo greičiausiai jums nereikia, kodėl tas paminklas toks vaikų mylimas. Tačiau jei vis tik nežinote, atskleisiu paslaptį: tai – geriausia miesto čiuožykla. Nenudrožiama, prabangi ir visuomet blizganti. Ir nereikia laukti eilėje prie laiptelių. Vietos čia paprastai užtenka visiems...

 

Atėjus gidei Kristinai vaikai (nors juos ir nebuvo lengva atplėšti nuo kątik aprašyto paminklo) susėdo ant suoliuko ir klausėsi trumpo pasakojimo apie tai, kas buvo šioje vietoje tuomet, kai dar nebuvo Gedimino pilies. Kuo pirmieji miestelėnai gynėsi nuo laukinių žvėrių ir priešų.

Tada šiek tiek pasivaikščiojom, apžiūrėjom miesto sienos liekanas, ant grindinio nužymėtas miesto sienos ir vartų ribas. Vartų kadaise būta vienuolikos (Aušros, Rūdninkų, Trakų, Subačiaus, Vilijos, Totorių, Šlapieji, Pilies, Bernardinų, Spaso ir Subačiaus). Pro vienus jų (Pilies gal?) visi ekskursantai „įėjo“, o pro kitus (Bernardinų?) „išėjo“, sužinoję, kad tuose senovės laikuose norėdavęs patekti į miestą turėjai duoti arba pinigų, arba akmenį – jais grindė prieš tai buvusias medines miesto gatves. 

Nepamirštas liko ir „Stebuklas“ – įžymioji Katedros aikštės plytelė.

Išeidami pro miesto „vartus“ dar išgirdome istoriją apie meškų, „dirbusių“ Valdovų rūmuose, dresavimą, atsisveikinome su gide ir grįžome vėl prie Karaliaus Mindaugo paminklo – čiuožinėjimo niekada nebus per daug... :)

Po keleto dienų vykusi kita ekskursija – į kino teatrą ir ten žiūrėtas filmukas apie berniuką ir pasaulį taip pat mums buvo visai į temą mintims apie miestą praplėsti, tačiau kokią rimtesnę miesto gvildenimo temą pasirinkti vis dar nežinojome. Tiksliau – temą kaip ir išsirinkome. Apie miesto elementus. Tačiau ką su ja daryti dar nebuvo aišku.

Užsukusi į biblioteką, bandžiau kamantinėti bibliotekininkes, ką jos galėtų pasiūlyti vaikams šia tema. Deja, jos man tegalėjo pasiūlyti R. Scarry viso pasaulio vaikų numylėtą „Ką žmonės dirba visą dieną“. Tačiau kadangi mes šią knygelę plius minus esame išnarstę, norėjosi ko nors daugiau. Ko nors, kas galėtų pretenduoti į gyvųjų knygų sąrašą. Tad pati lindau į interneto archyvus ir bandžiau ką nors daugiau „atkasti“. Štai keletas knygų (ir ne tik), kurias man pavyko aptikti (deja, perskaityti mums šių knygų tam kartui nepavyko, gal kada ateity bus proga):

Balys Sruoga. Sakmė apie Gediminą. Vyturys, 1993 m.

Trakietė. Senosios Trakų pilies paslaptys. Sirokas, 2003 m. (šios pusę įveikėme, su Trakų istorija dar per daug nespėjome susidurti, nors jau susipažinome su viena karaimų šeima).

Džonas D. Kleras. Viduramžių miestai. Serija „Aš ten buvau“. Alma littera, 1995 m.

Džonas D. Kleras. Romos pasaulis. Serija „Aš ten buvau“. Alma littera, 1995 m.

J. Ovsianikovas. Pasakojimai apie architektūrą. Šviesa, 1991 m.

Miestas. Spalvinimo plakatas. Tikra knyga, 2016 – mėgstantiems spalvinti labiau nei istorijų klausytis. O gal spalvinti besiklausant istorijų... :)

O čia kiek augesniems, jauniems paaugliukams, sakyčiau, labiau tinkamos:

Dalia Dilytė. Gedimino paslaptis. Sofoklis, 2017

Justinas Žilinskas. Mano Vilnius, mano. Aukso žuvys, 2015

Kristina Gudonytė. Jie grįžta per pilnatį. Tyto alba 2015

Andrea Bachini. Pažvelk iš arčiau į Viduramžius. Šviesa, 2005

Andrea Bachini, Rosaria Parretti. Pažvelk iš arčiau į senovė Egiptą. Šviesa, 2005

Tiesa, apie miestų legendas ir įvairiausius padavimus knygų taip pat yra, tačiau kažkaip jos manęs nekabino (gal veltui?).

Na ir dar pridursiu ne lietuviškas, bet rekomenduotas knygas, kurias užsisakiau ir su nekantrumu laukiu atkeliaujant. Apžavėjo, apkerėjo mane vien virtualiai jas „pavarčius“, negalėjau atsilaikyti:

Steve Noon. A City Throught Time.

Steve Noon. A Street Through Time.

Yra internete šios ir rusų kalba, jei kam aktualu.

Na, o pavarčius knygų galvoje ir toliau sukosi mintys, ką čia su ta mums užduota tema padarius...

– Pastatykime Lego miestą! – vieną dieną pasiūliau.

– Pastatykime!!! – Mielai sutiko vaikai. 

Taigi traukėme savo Lego kaladėlių stalčių, sujungėme visas turėtas pagrindų plokštes ir pradėjome. Kaip mums sekėsi, galite pasižiūrėti čia:

Tada atėjo į galvą mintis ir kaip galėtume draugams pristatyti miesto elementų temą. Pirmiausiai peržiūrėjome senesnes ir naujesnes nuotraukas, kuriose buvome įsiamžinę prie vienokių ar kitokių miesto elementų. Tuomet jau aš lindau į statybos reglamentus ir bandžiau bent preliuminariai atrinkti, kas mums tinka. Tada išsiruošėme į miestą ir fotografavomės kur tik netingėjome: prie ambasados; prie katedros; prie varpinės; prie tilto; prie tvoros; prie kitos tvoros; prie namų; prie kaimyninių namų... Žodžiu, esmę supratote. Grįždami pirkome storą, patogiai metaline spirale įrištą sąsiuvinį, tada jau aš atspausdinau visus miesto elementų pavadinimus, taip pat atspaudžiau tiesiog paprastu naminiu spausdintuvu ant paprasto biuro popieriaus juodai baltas mūsų turimas nuotraukas (pradžioje galvojau daryti gražiai, spalvotai, ant rimto foto popieriaus, tačiau laiku susizgribau ir nuleidau savo perfekcionistinę kartelę žemiau – kam veltui leisti finansus ir laiką – toks juodai baltų nuotraukų albumas dar smagesnis. Tarsi koks laikraščių iškarpų albumas. 

Lapus, kuriuose atsidūrė vietos, kurių dar nesame aplankę, palikome tam kartui tuščius, tik su priklijuotais pavadinimais – ateityje užpildysime. Nes dar nesame buvę kalvėje, prie vienintelio Lietuvoje akveduko, laidotuvių rūmuose ir dar visoje galybėje miesto objektų...

Labai rekomenduoju ir jums tokį sąsiuvinį pasidaryti. Dalinuosi savo sudarytu sąrašu – gal pravers. Tik šiek tiek atsirinkite, kas jūsų miestui ar šeimai aktualiausia, nes visi elementai į 96 lapų sąsiuvinį netilps... :)

Beje, toks sąsiuvinis naudingas ne tik vaikams, bet ir tėvams. Tai – tarsi koks žemėlapis, kuriame iš karto matyti, kur esate, o kur nesate buvę. Ir, jei pristigtų idėjų, kur su vaikais vertėtų apsilankyti, nereikės sukti galvos – tušti puslapiai pasufleruos. ;)

Galiausiai reikėjo sąsiuvinio viršelį papuošti, tačiau mano pirminė idėja nelabai pavyko. Norėjau, kad vaikai perkopijuotų per kalkinį popierių kokią Vilniaus panoramą, bet rezultatas buvo neišbaigtas, tad taip ir liko gulėt ant stalo... Lauksime palankesnio tam meto.

Mes kopijuodavome tokius dalykus iš knygų...
Šiuolaikiniai vaikai – nuo ekranų... :D

Tokia buvo mūsų miesto  elementų „tyrimo“ idėja ir jos išpildymas. Tada nuostabią prezentaciją su įspūdingu plakatu mums pristatė Eglė su Emilija ir Sofija. Ši trijulė kaip visuomet – su labai praktiškais patarimais: ko reikia keliaujant po miestą? Kaip pasiruošti pažinčiai su miestu? Ką gali pamatyti mieste? Savo mieste, svetimame mieste? Manau, kad Eglė pati kada detaliau aprašys, kaip jiems sekėsi tyrinėti miestą (papildysiu, kad jau parašė – skaitykite čia), o mes tam kartui iš jos pasisemiame kūrybinio požiūrio ir šaunių idėjų pasivaikščiojimams mieste. :)

Galiausiai mūsų ne itin gausaus šį sykį būrio pažintį su miestu vainikavo didžiulis Gintarės, Melisos ir Simonos plakatas su rekomenduojamų aplankyti Vilniuje vietų „žemėlapiu“. Labai vykęs darbas, priminęs vieną labai svarbų dalyką – jei norite, kad vaikai įsitrauktų į jiems iškeltą uždavinį ir jo ruošimą bei pristatymą, suasmeninkite visa tai. Vaikai mielai ieškos savęs ir draugų tose nuotraukose, kuriose yra jie patys, o ne kokie svetimi miesto turistai. O jei dar tai – nuotrauka, kurioje visa draugų grupė, sėkmė ir dėmesys bus garantuoti.

Tad dėkojame visiems projekto dalyviams ir čiumpame naują temą už ragų. Palaukti šį kartą teks ilgokai, nes šventinį laikotarpį išbraukiam iš savo planų, tad tęsinio laukite tik kitų metų sausio pabaigoje. Tikrai bus verta, manau. ;)

Čia gi fragmentai iš mūsų susitikimo:

Jei jūs taip pat norite prie mūsų prisijungti, visada mielai laukiame. Brūkštelėkite laišką į moliovaikai[at]gmail.com arba info[at]laisvivaikai.lt, sukontaktuosime. ;)