Kuomet Magdė išmoko laisvai skaičiuoti iki dvidešimt (beje, irgi dainelės pagalba), o retsykiais ėmiau nugirsti juodu su Liutauru operuojant ir įvairiom sekom, kaip kad „penkiasdešimt penki, penkiasdešim šeši, penkiasdešimt septyni“ (šitos, nors vaikai ir norėjo, deja, neįdainavom), supratau, jog į priekį skaičiuoti kaip ir išmokome. Tad kitas žingsnis – skaičiavimas atgal. Mokomės :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą