Kaip Liutauras piešti mokėsi

Liutauras, kaip žinia niekada nepasižymėjo dideliu noru piešti. O ir aš nespaudžiau ir neverčiau – nemačiau prasmės. Jis gi tuo tarpu tik stebėdavo kitus tai darant, ir vieną akimirką imdavo bei pateikdavo siurprizą. Kažkada taip buvo su žmogaus piešimu. Jis niekuomet nepaišaliojo jokių galvų su taškinėmis akimis ar pagaliniu kūnu (šis periodas ateina tik dabar, kai norisi greitai mintį išreikšti ir nesivarginti dėl detalių), o kartą dažais ėmė ir nupiešė visai padorių proporcijų žmogų, gerokai mane nustebindamas. Dabar taip nutiko su Titaniku. Tai buvo pirmas jo piešinys tokia tema. Tiksliau – iš karto visas ciklas piešinių. Dar tiksliau – du ciklai. Tiesiog vieną dieną pasičiupo popieriaus, dėžutę su pieštukais ir užsidarė savo kambaryje. Grįžo su šūsnimi pripieštų lapų – su „Titaniko istorija“. O paskui dar paprašė manęs, kad visą animuotą 15-kos puslapių knygelę padarytume apie Titaniko kelionę vandenynu. Dabar jau aš piešiau, jis stebėjo ir nurodinėjo, kur ką piešti ir ko nepamiršti, paskui jau spalvino. Ir net kalbas apie dailininko profesiją užvedė. Viešpaties keliai nežinomi, t'sakant... :)

Pirmoji serija: 

 Toks jis buvo pastatytas – didžiulis, keturiais kaminais pasipuošęs.

Ir išplaukė į savo pirmąją kelionę per Atlantą.

Tačiau sėkmė jį aplenkė, ir susidūręs su ledkalniu turėjo pasiduoti stichijai.

Didingi kaminai griūna, korpusas svyra, žmonės bando gelbėtis.

Tuoj tuoj ims ir perlūš per pusę... 

O ne! Korpusas perlūžo, pusė jo jau baigia paskęsti...

Nedaug vilties teikia ir likusi dalis. Tuoj ir ją pasiglemš vandenynas...

Dugne lieka amžiams ilsėtis didingo laivo nuolaužos...

Serijos pabaiga.

Antra serija. Arba tai, kas buvo praleista...

 Plaukė, plaukė ir atsitrenkė į ledkalnį...

 Ledkalins negailestingai perrėžė laivo šoną, aplikdamas jame didulį plyšį...

Ledkalnis kai stovėjo, taip stovėjo, 

tačiau benuplaukiantis laivas jau buvo pasmerktas žūčiai...

Netrukus viską pasiglemžė godaus vandenyno platybės...

Žiū, ar tik neteks artimu laiku pirkti naujosios Iljos Bereznicko knygos apie animaciją?.. ;) Аr bent jau apie animacijos meną..?

Magdė, tuo tarpu, nuo savo pomėgio piešti atvirkščiai – atsitraukė. Ir kažkaip visai abejingai reaguoja į pasiūlyius piešti. Taip vat ima ir persisveria gyvenime svarstyklės...