- Lietuvių kalba ir literatūra
Dažnai sulaukiu klausimo, kaip mes mokomės lietuvių ir literatūros. Turiu prisipažinti – nemoku dirbti pagal jokius lietuvių kalbos ir literatūros vadovėlius. Ypač senesnius. Man jie kelia daugiau klausimų nei kad suteikia atsakymų. Todėl labai džiaugiuosi, kad iš mokyklos, su kuria bendradarbiavome prieš porą metų, pasiėmėme visai kitokią kalbos mokymosi sistemą, kurią su vaikais ir taikome.
Realiai ant jos dabar „pastatyti“ ir naujieji „Horizontų“ vadovėliai, bet vis tiek, dirbant su vaikais pagal individualius planus, nemoku imti ir tiesiog versti nuosekliai puslapius bei sekti tais vadovėliais taip, kaip ten viskas išdėstyta – būtent tokia tvarka. Nes, matydama silpnąsias vaikų vietas, mieliau ne tiesiog dėsiu pliusiukus, kad va, pervertėme tiek ir tiek vadovėlio puslapių, o verčiau imsiu ir dirbsiu su jais ties konkrečių gebėjimų ugdymu.
Kalbos mokymasis bendrosiose ugdymo programose (BUP) šiuokart yra labai aiškiai suskaidytas į keturias kalbos mokymosi sritis: 1) skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas; 2) rašymas ir teksto kūrimas; 3) kalbėjimas, klausymas ir sąveika ir 4) kalbos pažinimas. Arba, trumpiau tariant:
- Literatūra ir teksto suvokimas
- Tekstų kūrimas
- Komunikacija
- Gramatika
Taip, neplakant nieko į vieną krūvą, mes atskirai tų dalykų ir mokomės. Skiriant konkrečiai sričiai ir konkrečias pamokas savo tvarkaraštyje:
Pabandysiu kiekvieną apžvelgti atskirai.
- Literatūra ir tekstų suvokimas
Nors esu įsitikinusi, kad knygų skaitymas yra labai svarbus ir, mokantis kalbą, – beveik visa ko pagrindas, deja negaliu labai pasigirti, kad mūsų namuose su knygomis yra paprasta. Nes skaitymas vaikams nėra ta mėgstama veikla, kurios norėtųsi jiems griebtis savarankiškai. Todėl tą taip vadinamąją privalomąją / rekomenduojamąją literatūrą skaitome drauge. Pripažinsiu – retas kuris kūrinys iš jų patinka ir man pačiai, na bet kažką šiaip ne taip išsirenkame...
Kaip žinia, pagal bendrąsias ugdymo programas literatūra yra suskirstyta temomis:
Savo ruožtu prie kiekvienos temos yra rekomеnduojami tai temai kūriniai. Pvz.:
Taigi, besirenkant vaikams kūrinius, stengiamės, kad jie visi pakliūtų į skirtingas kategorijas. Na, o jau ten pasirinkimas iš tiesų gali būti platus. Nes, jei pastebite, paskutinė kiekvienos kategorijos eilutė nurodo: „ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai“. Todėl jei matote, kad nei viena siūloma knyga toje kategorijoje jums ar vaikams ne prie širdies, čiupkite tai, kas jiems ar/ir jums patinka.
Būtent taip vaikai, kurie visai nesižavi Dž. R. R, Tolkino „Hobitu“ ar Č. Dikenso „Kalėdų giesme“, gali laisvai pasirinkti tai, kas jiems pagal pomėgius, charakterį ar brandą...
Kad ir kaip svirtų man rankos su tuo skaitymu, visgi galiu pasidžiaugti, jog pamažu jaučiu, kad reikalai gerėja. Nes, įtariu, tiesiog ateina metas, kai skaitymo greitis jau pakankamas, kad jis vis mažiau kliūtų teksto suvokimui. Na, o tada, žinoma, galime pradėti jau ir apie šiokį tokį skaitymo malonumą kalbėti. Plius, be abejo, ir šiaip interesų laukas po truputį plečiasi, atsiranda kitoks literatūros matymo kampas ir, žiūrėk, kažką sau paskaityti bet kokiu atveju atranda.
Džiaugiuosi Liutauro, kuris pagaliau pasakė, kad „Nevykėlio dienoraštis“ nebelabai jam įdomus, šių metų pasirinkimu. Ir nors visi žinome skambią frazę, kad nereikia spręsti apie knygą iš jos viršelio, abu vaikai knygas labai dažnai renkasi būtent taip... Tokiu būdu Liutauras knygyne užmatė ir man iš bibliotekos liepė paimti T. Arts knygą „Paklydusios sielos“. Kol kas skaito, panašu, visai susidomėjęs...
Magdės pasirinkimai vis dar su gausiomis iliustracijomis, apie jos amžiaus ar kiek jaunesnes mergaites, su kuriomis ji randa kaip susitapatinti, tai ir knygos tam kartui tokios:
Džiaugiuosi, kad nebėra pasipriešinimo skaitymo laikui ir baigėsi derybos dėl kiekvienos skaitymo minutės, iš ko bandau spręsti, kad skaitymas nebėra tas siaubas baubas, kurį tik kraštutiniu atveju galima rinktis, kuomet jau kitos jokios išeities to nedaryti nėra... :) Taigi – gal tikrai sklaidosi šio siaubo baubo debesys virš mūsų galvų?.. :)
Tekstų kūrime šiemet daugiausiai akcentuojamės tiesiog į rašinius. Pernai praėję daugiau nei pusę mums patikusios J., V. ir V. V. Sirtautų knygos „Teksto paslaptys“, šiemet kimbame į antrąją jos pusę, kurioje didžiausią dėmesį bandome skirti nuomonės išsakymui, jos formulavimui, pagrindimui, rašinio struktūrai.
Taip pat neatsisakau vaikams duoti dailyraščio lapų, ką jie iš tiesų visai mėgsta, nes tikiu, kad nepaisant mažėjančio rašymo ranka aktualumo šiame technologiniame amžiuje, yra svarbu rašyti įskaitomai. O ir kognityvinei raida tikrai nepakenks...
Kadangi nei vienas vaikas neturi didelių sunkumų komunikuoti žodžiu savo mintis, šioje skiltyje didžiąją dalį skiriame įvairių komunikacijos formatų išbandymui (garso tekso, vaizdo teksto, įvairioms medijos rūšims) bei daugiau teoriniams dalykams ir pažinčiai su jais. Perskaičius knygą, vaikai paprastai daro jos pristatymą, taip mokydamiesi pritaikyti savo kalbą tinkamam adresatui, tinkamai naudoti kūno kalbą ir ugdydami kitus gebėjimus.
Ši vieta turbūt kelia mažiausiai klausimų. Visgi, jei neturi po ranka pagal BUP išskaidytų temų, ką prie ko mokytis, vadovėliuose irgi gali būti sunku sugaudyti, kas prie ko. Mūsų šių metų tikslas – pasikartoti garsinės kalbos temas, ką ir darėme visą rugsėjį, o paskui jau šokti prie skyrybos.
Gramatikos mokomės iš skirtingų vadovėlių. Paprastai naudoju dvejus – dabartinius „Horizontų“ serijos vadovėlius, kuriuose man itin patinka
edukoje esantis interaktyvus, kiekvieno puslapio šone esantis turinys, ir ...
„Horizontų“ serijos vadovėlio ekrano kopija iš svetainės eduka.lt
... ir аnkstesnius „Atrask!“ serijos vadovėlius, kuriuose pateiktos schemos ar pavyzdžiai, medžiagos išdėstymas man patinka labiau. Todėl džiaugiuosi, kad šiuos vadovėlius turiu pasilikusi iš anksčiau.
Magdė taip pat mėgsta įvairias užduotis iš wordwall.net svetainės, todėl užsukame ir čia.
Liutaurui tuo tarpu tokios užduotys jau per vaikiškos, tad apsieiname su juo be jų...
Gramatikos mokymosi principas iš tiesų pas mus panašus kaip ir matematikoje: pereiname temos teorijos dalį, pasidarome trumpą temos konspektą, susižiūrime, ką mokame, o ko nemokame, tuomet atliekame daugiau ar mažiau su tema susijusių užduočių ir vėliau jau tai, ką išmokome, taikome rašiniuose.
Taip po truputį skinamės per lietuvių kalbos ir literatūros džiungles.
––––––––––––––––––––––––––
Panašiai mokomės ir užsienio kalbų. Gal tik čia daugiau varijuojame ir laisviau į viską žiūrime. Angliškai paskaitome ne visai sistemingai, daugiau priešokiais. Šiemet daugiau bandome kreipti dėmesį į gramatiką, kurią ankstesniais metais buvome kiek palikę šone.
Paprastai imame vieną temą iš BUP, ir joje „kapstomės“: ką nors pažiūrime ta tema Youtube, susipažįstame su tos temos žodynu, tada jau bandome visa ką apjungti rašydami ar kalbėdami.
––––––––––––––––––––––––––
Su rusų kalba pas mus – atskira istorija. Kadangi šios kalbos vaikai pramoko savarankiškai dar prieš visas politines 2022-ųjų metų peripetijas ir prieš pramokstant anglų kalbos, nemačiau ir nematau iki šiol reikalo jos mesti tik iš politinio principo. Todėl vaikai ir toliau jos mokosi natūraliai, žiūrėdami Youtubo medžiagą, skaitydami šia kalba tekstus, o šiemet, paskui Liutaurą, Magdė pradėjo ja ir mokytis rašyti. Neturiu tikslo versti vaikus tobulai ja rašyti. Daugiau noriu, kad suprastų rašytinį kirilicos pagrindą ir reikalui esant gebėtų perskaityti ranka rašytus tekstus, kur jų gyvenime bepasitaikytų – ar vartant genealoginius įrašus, ar kur kitur tokius užtikus.
Tam tikslui pasitelkiau kažkada pirktas Liutaurui „Шаг за Шагом“ pratybas, iš kurių tiesiog pasidariau Magdei panašius pratybų lapus.
Jei turite kokių klausimų, susijusių su kalbų mokymusi ar kitais dalykais, drąsiai rašykite komentarą čia arba
Instagram paskyroje. ;)
Iki greito!
