9 diena. Kašubų miniatiūrų parkas.
Kadangi jūros jau pasisotinome, o ir debesėliai dangumi ridenosi 9-tosios kelionės dienos rytą, pagalvojome, kad tai – ideali diena imti ir pavažiuoti kur nors tolėliau. Man visada kirbėjo aplankyti bent vieną miniatiūrų parką, kurių Lenkijoje yra ne vienas, todėl pasukome artimiausio link – į Kašubų miniatiūrų parką, esantį apie 100 km nuo Gdansko.
Žinau, kad jau dabar ir Lietuvoje tokių atsiranda, tad prie progos galima bus aplankyti, palyginti. O tam kartui mūsų turėjo čia laukti trijų parkų kompleksas – miniatiūrų, gigantų ir senų automobiliukų...
Pradėjome nuo miniatiūrų...
Gaila, kad apie vidurdienį vėl ėmė kepinti beprotiškai kaitri saulė, nuo kurios norėjosi kuo greičiau slėptis, tad ilgai čia neužsibuvome. Vis tik nemažą dalį pasaulio ir Lenkijos architektūros paminklų pasijutome aplankę... :)
Tuomet kilome kalniuku į gretimai esantį gigantiškų būtybių parką... :)
Lauko ekspozicija tęsėsi pasukus miško takeliu, kur mus pasitiko štai toks netikėtas ženklas... :))
O paskui – miško gyvūnėlių gigantiškos kopijos, leidusios pasijusti tarsi filme „Brangioji, aš sumažinau mūsų vaikus“.
Tako pabaigoje dar buvo ir paukščių bei žuvų, bet juos jau apžiūrėjau tik aš – vaikai buvo jau pavargę bei sukosi atgal... :)
Ši parko dalis buvo vienoje erdvėje su galybe senų automobilių ir įvairiausių filmų muliažų.
Vaikai tuoj pasileido prie Pono Byno automobiliuko, bet greitai nusivylė, kad į jį negalima įlipti...
Taip jau yra... Įlipti galima tik į vos keletą šios ekspozicijos egzempliorių. Į seną autobusą ir į kelis karinės technikos eksponatus. Patinka tau tai, ar ne... :)
Man ši vieta labai patiko. Vaikai, kaip visada, rado dėl ko paburbėti, bet ne vien apie jų norus juk pasaulis sukasi, tiesa?.. :)
Grįžę namo lėkėme prie jūros atsivėsinti. Kaip įtarėme – paskutinį kartą šioje kelionėje. Dangus jau niaukėsi, oras vėso, o ir mes jūros jau buvome praktiškai „atsikandę“... :)
10 diena. Olštynas
Iki Lietuvos mūsų laukė apie 600 km. Nesame mėgėjai spausti iš savęs paskutines sultis ir stengtis tokius maršrutus įveikti per vieną dieną. Todėl skėlėme šią atkarpą į dvi dalis – kaip ir kelionėje į priekį. Šiuo kartu tarpine stotele pasirinkome Olštyno miestą.
Labai gera, kai išvažiuojant tave lydi lietus – supranti, kad nepalieki saulėtų dienų, kurias dar norėtųsi išnaudoti...
Olštyną pasiekiame apie pietus, kai mūsų skrandžiai jau groja maršus... Iki patekimo į mūsų išsinuomotą butuką turime dar apie valandą, todėl iš karto ieškome, kur galėtume skaniai papietauti. Užsukame į vieną, kitą užkandinę, bet nesužavėti nei viena jų, ieškome toliau, kol pasiekiame Lyno upelį ir ant jo kranto įsikūrusią užeigą, savo aplinka labai panašią į Vilniaus Užupio kavinę.
Užsakytų patiekalų tenka palūkėti, tačiau pavalgome visi skaniai ir sočiai... :)
Tuomet įsikūriame mūsų laikinuose namuose, kiek pailsime ir, palikę mūsų mažąją introvertę namuose, trise išlendame daugiau pasižvalgyti po šį jaukų miestuką. Turėjome tris tikslus: suvalgyti ledų, sugaudyti paskutines lauktuves ir nusifotografuoti prie šiame miestelyje keletą metų gyvenusio bei dirbusio Mikalojaus Koperniko suoliuko. Tuo tikslu ir patraukėme pasižvalgyti po jaukias Olštyno senamiesčio gatveles.
Ant M. Koperniko suoliuko.
Išalkęs jaunuolis...
Olštyno senamiestis mums trims labai patiko. Nedidelis, jaukus, su daugybe kavinukių, mažesnių ir didesnių skverų ir aikščių – tiesiog idealus praleisti kelias valandas tokiems turistams, kaip mes... :) Buvo mums kaip ne per saldi vyšnaitė ant atostogų torto... Labai laiku ir vietoje.
Nebebuvo nieko, ko dar nebūtume spėję šioje kelionėje nuveikti, todėl beliko sulaukti rytdienos ir traukti namolio....
11 diena. Kelionė namo
Ypatingų įspūdžių paskutinę dieną nebebuvo. Gal tik tiek, kad navigacija mus, neapsižiūrėjėlius, sugalvojo į Lietuvą nuo Suvalkų link Lazdijų nuvesti neva tiesiausiu keliu, per kažkokius žvyrkelius ir kaimus... Užsiplepėję nepastebėjome, kaip kelias siaurėja, prastėja, o pasienio punkte atsipūtę, saulės atokaitoje ant krėslų įsitaisę, vos ne kortomis lošiantys pasieniečiai palydi mus nuostabos kupinais veidais, kad čia apskritai kas tokiu keliu dar važiuoja šiais laikais... :D
Kaip ten bebūtų, į Lietuvą sėkmingai grįžome, namus apie pietus pasiekėme ir suvedėme kelionės statistiką:
- Viso nuvažiuota: 1650 km.
- Viso išleista: 1893,15 €, iš kurių:
- 1029,49 € – nakvynėms;
- 127,70 € – kurui;
- 451,87 € – maistui;
- 16,24 € – kitoms prekėms;
- 22,86 € – automobilio parkavimui prie jūros ir kitur;
- 100,00 € – pramogoms.
Nors daug kas sako, kad Lenkijoje atostogauti pigiau, mūsų kelerių metų praktika rodo, kad vis tik priklauso labai nuo to, ką renkiesi. Pernai savo kelionėje po Lietuvą už 9 nakvynes mokėjome perpus mažiau, nors viso kelionėje išleidome apie 1,5 tūkst. eurų. Užpernai Lenkijoje per tas pačias 11 dienų išleidome 100 eurų daugiau nei šiemet, nors nakvynę radome irgi daug pigesnę... Tad viskas labai reliatyvu.
Viena aišku – kiekviena kelionė savitai žavi, su savais tikslais ir galimybėmis. Šių metų kelionė su pagrindiniu tikslu – gerai pailsėti prie jūros, buvo labai vykusi. Orai, kai reikėjo, lepino, kai nereikėjo – leido pabūti jaukiai namuose, jūra ir saulė buvo savo vietoje. O ko daugiau bereikia..? :)
