13-oji savaitė. Įjunkit žiemą!

Vos spūstelėjus šaltukui, vaikai nerimsta:
– Mamyte, tai kur, po galais, ta žiema?.. Mums jau atsibodo ruduo! Mes norim žiemos!
Ir išbėga tekini vėl ant kūdros. Ledo storio matuot, eksperimentų daryt...

Eksperimentus, tiesa, darė šią savaitę ir STEAM'o-robotikos būrelyje. Tačiau namie jų kartoti nenorėjo. Kai bandžiau iškvosti, kokius gi šįkart darė eksperimentus, paminėjo tik lavos lempas ir kažkokį eksperimentą su dažais ir druska, duodami man suprasti, kad nieko naujo – tik tai, ką jau anksčiau esame darę. Na, darę tai darę... Nesiginčysi...

Bandau sakyti, kad gyvenime juk būna, kad kažkas kartojasi... Pvz., prieškalėdiniai koncertai ir mugės, kurių pirmoji mus užklupo Suzuki akademijoje. Vaikai tuoj puolė mąstyti, ką galėtų padaryti pardavimui. Iš pradžių nutarė, kad atvirutės bus neblogai. Tad traukė iš visų pakampių įvairiausias priemones ir bandė kurti.

Bet fantazija kažkaip greitai baigėsi, tad grįžome prie pernykštės pasiteisinusios idėjos – imbierinių sausainių... Prikepėme, priglazūravome, namelių pristatėme, žodžiu, pasiruošėme. Darbo buvo ne vienam vakarui.

Dienos metu gi irgi veiklos nestigo. Išsiruošėme vieną rytą kartu su klasiokais į ekskursiją po Seimą. Liuks. Dešimt balų! Rekomenduojame! Nors, atrodytų, kad ne per daug kas ten ypatingo tame Seime, tačiau vaikams įspūdį paliko. Apėjome buvusias ir esamas posėdžių sales, buvusias prezidentų, konstitucijos sales, sutikome Seimo pirmininką ir su juo nusifotografavome, apžiūrėjome kitų šalių dovanas, storiausią sutarties su ES knygą ir net buvo inscenizuotas Seimo posėdis, kuriame vaikai galėjo trumpam pasijusti Seimo pirmininkais, įstatymo teikėjais ir balsuotojais. Smagu. 

Ne mažiau įdomu buvo paskui užsukti ir į neseniai atsidariusį Seimo lankytojų centrą, esantį kitapus gatvės. Čia įsikūrusiose patalpose aptikome sportuojančių Seimo narių trofėjus ir šachmatų lentą.

Vaikai gavo paspalvinti Lietuvos vėliavą ir vytį, nors laiko turint čia galima ateiti ir žaidimų apie Lietuvą pažaisti – erdvės yra atviros įvairioms edukacinėms veikloms.

Magdė nebūtų Magdė, jei nebūtų pastebėjusi stovinčios naujutėlaitės lentos. Tuoj pripuolė piešti. Jai iš paskos – ir Kostas. Du didieji dailininkai draugiškai sutilpo į vieną piešinį, o paskui dar ir išdidžiai pasirašė... :)

Žodžiu, mielieji, labai smagus buvo rytmetys Gedimino prospekte! Užsukite prie progos ir jūs! Maniškiams taip patiko, kad grįžę namo dar prašė pakartot vėliavos, herbo ir kitų tautinių atributų spalvinimo akciją... :)

Na, o savaitgalį vos spėjome visur dalyvauti. Smuiko koncertas su žadėta muge ir po jos vykusiais žaidimais tiko visiems – ir mažiesiems klausytojams, ir juos atlydėjusioms mamoms. Mažieji džiaugėsi, kad koncertas neilgas, kad po jo – smagi bet neperkrauta mugė, o paskui dar ir pasiausti leido... :)

Mano kuklieji muzikantai pareiškė, kad į sceną vieni neis, idant į juos visi žiūrėtų, tad teko ir man aukotis – gavosi tokie štai du šeimyniniai duetai... :)

Mugei gi raginti vaikų nereikėjo. Patys prekiavo, derėjosi, mainėsi... :)

Pasiruošimas mugei...

 Liutauras lavina vadybinius-finansinius-derybinius įgūdžius,
kurie paskutiniu metu labai išryškėję... :)

Magdės turtai

Galiausiai sudalyvavome Natanaelio gimtadienyje. Uch, gerai buvo. Vaikai žaidė, savo vietos po saule ieškojo, laikui atėjus išvažiuoti, žinoma, nenorėjo...

 Magdė tikrina Greisės ponių kolekciją...

Visa kita įsiterpė mažais gabalėliais po truputį į visas tas išvykas ir minėtus darbus... Liutauras pasidžiaugė pagaliau galėjęs sukonstruoti iš atskirų, dar nuo vasaros kolekcionuotų, „pocket morpheus“ skaičių-transformerių robotą...

Magdė žaidė savus žaidimus...

...prie kurių retsykiais prisijungdavo ir Liutauras...

Kažkur protarpiuose darėme matematikos ir lietuvių kalbos užduotis...

Galiausiai ėmėmės garsinti mūsų praeitą savaitę pradėtą spektaklį apie saulę ir mėnulį. Sunkokai mums ėjosi, vaikų entuziazmas tai degė, tai geso, todėl rezultatas išėjo toks banguotas, pavadinkim... :D Na bet stengiamės leisti perfekcionizmo kartelę žemyn ir džiaugtis tuo, ką turime, o ne niurzgėti dėl to, ko neturime... :) Tad kviečiame pasižiūrėti:

 

Štai taip, tarsi akimirksniu, ir prabėgo savaitė... O jai prabėgus, žiūrėk, žiema ir atėjo... :)