Na ką, prigavo žiema ir mus. Nepatiko, matomai, jai, kad taip įsisiūbavom ja besidžiaugdami, tad ėmė ir... susargdino mano didvyrius... Antradienį iš vėžių išgriuvo Liutauras, o jam penktadienį pasveikus paskui pasekė ir sesė... Tad, kaip suprantate, savaitė visa ir buvo tokia šlubuojanti, kostinti ir sloguojanti, pagalves pataluose apsikabinusi, nelabai ką doro iš mūsų išspausti sugebėjusi. Todėl šį kartą trumpai apie tai, ką pavyko įgyvendinti.
O realiai tespėjome pabaigti pirmąjį kaligrafijos kursą. Užduotis buvo parašyti plunksna vizitinę kortelę. Laikiau Magdės ranką, paskui Liutauro, taip kartu draugiškai ir rašėm. :) O paskui Magdė padailino kitas puses. :)
Paskutinioji mūsų kurso užduotis buvo baigiamasi darbas, kuriame reikėjo apjungti piešimą plačia plunksna, teptuku ir plona plunksna. Visa tai sudėjus į krūvą, išėjo tokios štai atvirutės su gyvūnais, kuriems bandėm sugalvoti labiausiai tinkančius apibūdinimus, o po paveikslėliais vėlgi – ir kartu, ir atskirai rašėme pavadinimus. Beje, ši užduotis mums vos ne visu žaidimu tapo, nes šalia viso to dar ir į kategorijas gyvūnus skirstėm (kas kur gyvena), spalvas rinkom... Žodžiu, labai smagus nedidelis projektėlis išėjo.
Džiovinam ant krosnelės ruošinius
Medūza, elniukas, sraigė – užrašai, kuriuos raitėm kartu.
Na ir, kadangi persiritome į vasarį, gaminome vasario kalendorių. Sąmoningai jam pasirinkome ne Valentino dienos akcentus, o vasario 16-osios temą, plius kątik Vilniaus švęstą gimtadienį. Taip mums gimė Gedimino pilis su joje iškelta trispalve.
Magdės, Liutauro ir mano variantai
Daugiau nieko ypatingo nuveikti nebesugebėjom. Trečiadienį dar svečių iš Kauno miesto muziejaus turėjome, kuriems perdavėme saugoti senelio darbų archyvinę tiriamąją medžiagą, tad man dar kiek likusį nuo viso to laiką teko išnaudoti kitiems dalykams.
Nusižiūrėjusi internete padariau taip vadinamą „Mokslo namą“, į kurį iš mokymosi plano sudėjau viską, ką per šiuos metus esame užsibrėžę įvykdyti. Toks „namelis“ tarnauja tiek man, kad galėčiau matyti, kaip mums čia sekasi, tiek Liutaurui, kuris taip pat gali stebėti savo progresą ir gali matyti, kiek dar iki vasaros reikia visko sužinoti. Susižymėję, ką jau esame įgyvendinę, pamatėm, kur turime spragų, o kur šiek tiek netgi priekyje. Mums patiko namelio idėja, tačiau galima padaryti ir kylančią raketą, ir kokį augantį medį ar dar ką nors.
Tiesa, lovoj begulinėdami „Plėšiką Hocenplocą“ pabaigėm. Dedamės pliusą ir judam toliau. Nesušalkit. Arbatos užsikaiskit, o kol ji virs, pasižiūrėkite, kaip čia pas mus viskas šią savaitę atrodė...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą