Liepa. Greitai atėjusi ir praėjusi.

Norėtųsi jau rašyti apie naujus mokslo metus, o žiūriu, kad vasaros nepasivijau. Pabandykime tai imti ir padaryti. :)

Apie birželį jau rašiau, todėl šokime tiesiai į liepą.

Prasidėjo šis mėnuo Liutauro smuiko stovykla. Kadangi smuiko mokytoja buvo palikusi galimybę iki paskutinės minutės apsispręsti, ar Liutauras norės likti nakvoti, ar ne, iki pat paskutinės minutės taip ir nežinojome, ar Liutauras nakvoti liks. Tik nuvažiavęs į vietą ir sužinojęs, kad pirmąjį vakarą laukia naktinis žygis, Liutauras suprato, kad į žygį tikrai nori, o tai savaime reiškė, kad reikės likti ir nakvoti. 

Pasiderinus su organizatoriais visas nakvynės smulkmenas, paaiškėjo, kad visi vaikai jau yra kompaktiškai sugrupuoti į kambarius, ir Liutaurui belieka galimybė užimti vienam atskirą šešiavietį kambarį. Dėl ko jis tikrai visai neliūdėjo: „O, tai gerai išsimiegosiu“ – tepasakė. 

Žodžiu, palikom bernužėlį ir patys atvažiavome tik po keturių dienų į pirmąjį stovyklos koncertą. Jis buvo puikus. Įvairūs ansambliukai keitė vienas kitą, Liutauras, nors ir vienas iš nedaugelio berniukų, čia jautėsi puikiai ir sakė, kad stovykla labai patiko. Dar daugiau – Liutauras pasakė, kad pirmą kartą iš tiesų pajuto malonumą groti... Tai man priminė pačios lūžį, kuomet po septintos klasės supratau, kad man patinka groti. Kad aš jau galiu groti... Įtariu, kad Liutauras patyrė kažką panašaus...

Pasibaigus stovyklai, jau visai prieš pat išvažiuojant išgirdau netikėtą komplimentą savo vaiko adresu. Viena iš stovykloje dirbusių mokytojų, kuri tikrino vaikų kambarių tvarką, pasakė, kad Liutauras ne tik kad savo kambarį paliko nepriekaištingai tvarkingą, bet ir vienintelis visoje stovykloje išvilko patalynę, sulankstė ją ir gražiai viską sudėliojo ant lovos. Buvo kiek netikėtas toks komplimentas, bet tikrai malonus – tarsi priminimas, kad nors auklėjimo vaisiai ateina labai palengva, vis tik juos vieną dieną pamatai... 

Kol Liutauras stovyklavo, Magdė nutarė namuose pasidaryti pati sau „stovyklą“. Pasikvietusi į svečius kelioms dienoms draugę Barborą, mėgavosi atostogomis nuo brolio ir įvairiausiomis idėjomis, kurias dabar galėjo netrukdoma su drauge įgyvendinti.

Mergaitės žaidė, galvojo įvairius vaidybinius scenarijus ir juos filmavo, siuvo, žiūrėjo filmus, kalbėjosi ir dalinosi svajonėmis...

Tuomet, Liutaurui grįžus iš stovyklos, vieną savaitėlę mėgavomės eilinėmis vasaros dienomis, o tuomet ėmėm ir išmovėm į 9 dienų kelionę po Lietuvą. Netrukus parašysiu ir apie ją... :)