Mokslo metai visai ritasi į pakalnę. Nors praeitą savaitę galvojau, kad dar ką nors naudingo galime nuveikti, jai įpusėjus supratau – vaikams (o ir man) antras kvėpavimas artimiausiu metu tikrai neįsijungs, todėl nutarėme nesiversti per galvas – ramiai peržvelgti, kas per metus padaryta, kai ką pasikartoti ir pasimėgauti pavasariu...
Pievos žiedais išsimarginusios – net baisu žingsnį žengti – kad kokios žydinčios žemuogės ar neužmirštuolės neužmintum... Žydi ir visa mūsų kūdra. Deja, prisikaupusiais dumbliais, todėl skubame visi kartu į vandens augalų parduotuvę ir renkamės natūralius „vandens filtrus“ – nusiperkame keliolika vandens hiacintų, kuriuos tuoj sumetame į savo kūdrą, pasiruošę stebėti, ar tikrai jau taip stebuklingai greitai jie dauginsis ir užsinešusią kūdrą išvalys... Dar pakeliui stabtelime prie ežero paprastosios nerties paieškoti. Randame ir tos, grįžę viską sumetame į savo kūdrą.
Vaikams gi bendravimo banga užėjusi. Ta proga ištrūkstame vienądien kartu su draugais susitikti prie Žaliųjų ežerų. Užsikuriame grilį, pasikepame ant laužo dešrelių, Liutauras su draugu šachmatų partiją sulošia, pabendraujame, mokslo metų įspūdžiais pasidaliname ir grįžtame namo...
Kitądien, žiūrėk, nutaria, kad dešrelės, keptos ant laužo, iš tiesų buvo labai skanios, todėl kartoja veiksmą su kaimynų berniukais...
Dar porą kitų dienų jau ir patys mums pusryčius ant laužo ruošia, ant gardžiai kvepiančių ąžuolo malkų pakepa. Aj tai skanumėlis su troškintų daržovių garnyru...
O jei dar pavyksta tėvų išprašyti keleto zefyrų – paskrudinimui ant likučių žarijų, – tai iš viso rojus... :)
Lietui lyjant visai nebloga veikla – šiltnamio gėrybių prisiskinti, iš neperlyjamų skraisčių užuovėją pasidaryti ir mėgautis įsissiūbuojančia vasaros šiluma...
Čia dar, žiūrėk, viščiukai nauji išsiperi, ir tuomet pamatai, kiek daug per mėnesį anieji augintiniai paaugo... :) Ko ne dešimteriopai didesni jau anie „mažyliai“.
Panašu, kad ne mes vieni kompanijos pasiilgę. Sulaukiame žinutės iš kitų draugų, kurie kviečia kartu susitikti „Vilnius Outlet“ prekybos centro „Skypark'e“. Ten, kaip sykis, dar ir jūrų kiaulyčių paroda, tad nušauname du zuikius vienu šūviu – ir gyvūnėliais pasigrožime, ir su draugais pabendraujame...
Galiausiai savaitgalį dar kaimynai į svečius pasibendrauti pakviečia, simboliškai gimtadienį jauniausio šeimos berniuko paminėti. Vėl nauji įspūdžiai...
Grįžus po visų bendravimų namo, Magdė sumąsto, kad jai reikia žūtbūt išbandyti batikos techniką ir pasigaminti marškinėlius. Tuoj imamės kartu šio eksperimento...
Rezultatu mergaičiukė lieka patenkinta. Kitą dieną tuoj velkasi savo gaminį ir džiaugiasi, kad pavyko...
Paskui mus pasigauna Eurovizijos banga. Gal kokį dešimtmetį visai nesekiau šios temos, bet šiemet socialiniai tinklai vis tik atpūtė iki manęs Monikos Liu dainą, kuriai negalėjau likti abejinga. Ta proga su vaikais pasidomėjome, kaip mūsų šalies atlikėją vertina įvairūs žmonės. Labiausiai mums patiko ši ukrainiečių muziko Roman Spivak apžvalga.
Aš tuo tarpu, savuose reikaluose iki kaklo paskendusi, po truputį metines atsakaitas imu dėliotis, žiūrinėtis, kas čia prie ko...
Įsipaišo sėkmingai į visą šią bendravimo, susitikimų virtinę ir metiniai testai. Po truputį, tarp tų visų bendravimų su draugais, ima vaikai ir juos įveikia. O tada suprantu, kad ne taip jau ir blogai šiuos metus užbaigiame...
Aišku, man, kaip perfekcionistei, visada norisi geriau-tobuliai-daugiau, tačiau suprantu, kad yra taip, kaip yra, ir viskas gyvenime po truputį vis tiek susidėlioja... Aš, žinoma, norėčiau, kad mokėtume labiau prisijaukinti discipliną, kad vaikai būtų perskaitę daugiau knygų ar savarankiškiau būtų linkę daryti daugelį dalykų. Visgi atsigręžiu į savo vaikystę, ir matau, kaip pradinėse klasėse man pačiai ne per geriausiai sekėsi... Todėl padedu savigraužą į šalį, leidžiu vaikams gyventi savo tempu ir keliauju toliau...
Nedaug per visus darbus tepavyko užfiksuoti vaizo įrašų, visgi kažką užgriebėm. Gero žiūrėjimo! ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą