Taigi – Kristaus mirtį už mūsų nuodėmes ir prisikėlimą paminėjome, dar su draugais, kurie atvažiavo pasiimti būrelio viščiukų į savo ūkį, pabendarvome, galime gyventi toliau... :)
Gaudydami gražius saulėtus orus, išsiruošėmę vieną dieną Panerių tunelio apžiūrėti. Seniai buvo mintis ten nukakti, bet vis progos neištaikydavome. Dabar gi, vis dažiau su vaikais kalbantis apie įvairias žmonių sukeltas negandas ir karus, turėjome progą pakalbėti ir apie II-ojo pasulinio karo genocidą bei nukakti į Panerius. Jei sugalvosite keliauti ten ir jūs, labai siūlau pasiimti su savimi orientavimosi žemėlapį – iš karto matysite galimus patekimo prie tunelio kelius. Taip pat, jei mėgstate interaktyvias pramogas, galite pasinaudoti taip vadinamu Actionbound'u „Paneriai pavasarį“:
Patys jo neišbandėme, nes mūsų maršrutas prasidėjo nuo kitos vietos, bet gal jums pravers. Mes tuo tarpu vadovavomės žemėlapiu.
Dar pravertė šis neakivaizdinio Vilniaus lankstukas, kuriame galite rasti glaustą informaciją apie įdomiausius Panerių objektus.
Tiesa, labai norėjome surasti po geležinkeliu esančią vandens pralaidą, kuria gyventojai naudojasi vietoj pėščiųjų perėjos, tačiau mums nepavyko jos rasti – matomai, ne ten ieškojome. :) Na, bet radome kitų vertų dėmesio objektų.
Kitądien suorganizavau bendraminčiams pamoką apie video montažą, pristatydama pagrindinius video montažo principus. Ta proga vaikams pasiūlėme sugalvoti kokį nors siužetą filmavimui, paskui susikelti nufilmuotą medžiagą į kompiuterį ir pabandyti iš to sumontuoti filmuką. Po ilgokų diskusijų buvo nuspręsta nufilmuoti vaidybines situacijas apie tai, kaip vienose ir kitose situacijose elgiasi berniukai ir mergaitės. Deja, vienos iš „aktorių“ mama nenorėjo, kad keltume tuos filmukus į Youtubą, tad galutiniu rezultatu pasidalinti negaliu. Tačiau galiu pasakyti, jog vaikai gavo įdomios patirties išbandydami naujas programas, efektus, bandydami susidoroti su užduotimi ir turėdami galimybę pasižiūrėti, kaip tai daro kiti.
Liutauras išbandė montavimo programą Filmora, kuri jam labai patiko. Magdė tuo tarpu atrado, kad ir jos pamėgtame iPad'e yra montavimo programa iMovie, su kuria, pabaigusi montuoti jau minėtą siužetą apie berniukus ir mergaites, tuoj puolė kurti trumpus filmukus apie įvairius dalykus. Jei norite, užsukite į jos kanalą Youtube platformoje ir patys pasižiūrėkite.
Na, o čia tegaliu pasidalinti sustabdytais kadrais iš jau minėtos vaikų montažo pamokos bei jų sukurtų filmukų:
Draugo Jurgio pradžios užsklanda:
Keletas kadrų iš filmavimo:
Kaip berniukai ir mergaitės šukuojasi:
Žodžiu, vaikai ir pabendravo, ir kūrybinę užduotį įveikė, ir susitvarkė su techniniais projekto įgyvendinimo iššūkiais. Visi liko patenkinti ir motyvuoti pratęsti šią patirtį.
Orai, deja, subjuro, bet, naudodamiesi atostogomis, nutarėme ištrūkti į miestą. Nutarėme aplankyti Iliuzijų muziejų. Lietui lyjant prasibrovėm siaurais Vilniaus senamiesčio skersgatviais iki Vokiečių gatvės, o čia štai ant durų raštelis: „Šiandien nedirbame, atsiprašome, ateikite rytoj“... Laba diena... Štai jums ir iliuzija, kad viskas šiame pasaulyje gerai sustyguota, informuota ir organizuota... Deja deja... Muziejus savo Facebook paskyroje, kuri, kaip suprantu, yra pagrindinis muziejaus informacinis šaltinis, nepasivargino pranešti apie planuojamas ekspozicijos pertvarkas. Tiesa, kaip paskui sužinojau, kažkur pranešimų juostoje, po vieno ar kito senesnio skelbimo buvo įsipainiojęs pranešimas apie tai, kad būtent tą dieną jie nedirbs... Taigi – saugokitės iliuzijų, ir viską tikrinkite dešimt kartų – kad būtumėte tikri tuo, ką darote, tuo, ką matote, ir tuo, ką planuojate. ;)
Pakeliui į muziejų:
Kita vertus, gyvenimas pilnas netikėtumų ir sutapimų. Nes štai, kartą per metus išsiruošus į senamiestį, eini atsitiktinėmis siauromis gatvelėmis ir sutinki mokyklos laikų draugę, kuri jau beveik 20 metų negyvena Lietuvoje, bet štai savaitei yra atvažiavusi aplankyti artimųjų Vilniuje... Gyvenime nepagalvotum, kad taip įmanoma. Taigi – bet kokiu atveju mūsų išvyka į miestą nebuvo veltui... :)
Atostogų pabaigos proga vaikai sudalyvavo nuotoliniame Velykiniame smuiko koncertėlyje, o visa kita prabėgo daugmaž rutiniškai: šen bei ten besikrapštinėjant, šiuo bei tuo užsiiminėjant, tačiau tai nelabai verta aprašymo, todėl pataupysiu jūsų ir savo laiką... Verčiau susikaupkime ateinančioms savaitėms – gal jos bus labiau įkvepiančios! :)
Pabaigai, kaip visada – trumpas video reportažas iš to, kaip leidome laiką:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą