Kai ruduo pradeda spardytis, rodydamas savo ragus ir grasindamas žvarba bei lietumi, nelieka nieko kito, kaip tik užsikurti židinyje ugnelę, pasišildyti prie jos ir šiltai susiglaudus gurkšnoti kvapnią žolelių arbatą...
Na, o pasišildžius jau galima kibti ir į kokią įdomesnę veiklą...
Projektas / Biblija
Toliau tęsiame savo mėnesio projektą ir pažindinamės su Biblijos knygomis bei jos struktūra. Internete įkvėpimo ieškodama aptikau nuotaikingą anglišką dainą apie Biblijos knygas, tad laukite ir lietuviško varianto. Jis gal ne toks šaunus išėjo kaip angliškasis, bet kitą kartą, kai savo įrašą sutvarkysiu ir čia įkelsiu, galėsite paklausyti...
Taigi. Degtukų dėžutės „bibliotekėlei“ jau paruoštos, Liutauras suskumba užrašyti kiekvienos jų pavadinimą, aš atspausdinu mini knygų „turinį“, gaminame pagaliau ir pačią knygų „lentyną“. Tam reikalui susirandame daugmaž reikalingus išmatavimus atitinkančią dėžę ir paverčiame ją visai šauniu tolimesnio Biblijos nagrinėjimo įrankiu. Kuo tuo metu užsiėmusi Magdė, parašysiu vėliau.
„Viršelių“ gamyba eina į pabaigą.
Kolekcijos „turinys“
Gaminame „lentynas“
Dar nebaigta, bet liko tikrai nebedaug...
Kaip suprantate, veiksmas vyksta. Prisimename tuo pačiu žinomiausias penkiaknygės istorijas. Vaikų favoritai šioje vietoje – Nojaus tvanas ir Izraelio tautos išvedimas iš Egipto. Skaitome gerą pusdienį. Šikart nebe iš vaikiškų Biblijos istorijų knygų, bet tiesiai iš Biblijos. Tiesa, šalia pasidėję turimas iliustruotas istorijas, padedančias mums geriau prisiminti įvykių eigą. Prisimename ir šiuolaikinius filmus „Yvanas visagalis“ apie šių laikų „Nojų“ bei „Briusas visagalis“, kuriuose matyti, kaip bendravimą su Dievu įsivaizduoja pasaulis...
Pasaulio pažinimas / gamta
Vis tik jei nori suprasti, koks yra mūsų Kūrėjas, labai naudinga atidžiau susipažinti su Jo kūriniais. Ta proga su trijomis „klasiokų“ šeimomis apsilankome Utenos rajone esančiame Triušiukų slėnyje. Jau praeitą savaitę mus gundė čia kartu važiuoti mokyklos kolektyvas, deja, nebeturėjome tąkart laiko rezervo. Užtat dabar suskubome nepraleisti progos. Būtinai aplankykite šią vietą, jei nesate buvę! Įspūdžių ir geros nuotaikos pasisemsite kibirais... Nes rasite čia ne tik mieliausius triušiukus, bet ir ožkas, avis, alpakų porelę, asiliuką, ponį, arkliuką, bet ir daugiau egzotiškus veikėjus – kengūrą, kupranugarį, dviejų rūšių stručius ir daugybę visokių kitokių gyvių. Daugumą jų galima paglostyti ir pašerti, todėl neprašausite įsimetę glėbelį morkų. ;) Tiesa, maisto gyvūnams galite nusipirkti ir vietoje, bet mes prasisukome su savomis morkomis, kurios teoriškai turėjo būtų mūsų pačių priešpiečiai... :)
Mielybės...
Vaikų favoritai – nuostabaus grožio dėmėtos ožkos...
Ne mažiau meilūs ir žavūs afrikiniai stručiai su jaunikliais.
Vaikus suviliojo stručių kiaušiniai, kuriuos buvo bandoma ištraukti iš už tvoros...
Jo didenybė – kengūra
Tingusis kupranugaris...
Tradiciniams keturkojams irgi dėmesio netrūko...
Žodžiu, nenupasakosi čia taip paprastai viso to gėrio, kuris ten buvo mus apėmęs, bet patikėkite – buvo tikrai nepaprastai smagu... Tiesa, jei navigacija jums rodys sukti nuo Utenos plento pro Kuktiškes, geriau sukite iš karto nuo Molėtų Ignalinos link. Pralėkę pro Mindūnus ir Labanorą, pasuksite į Saldutiškį, taip ne tik išvengsite kelių vingiuotų kilometrų žvyrkelio, bet pakeliui ir gražių vaizdų prisižiūrėsite.
Neatsispyrėme tuo keliu važiuodami stabtelėti prie pasakiško vaizdo Bevardžio ežeriuko – su mėlynių, bruknių ir spanguolių paklote aplink, lengvai liulančia po kojomis. Būtų buvę kiek šilčiau, tikrai būtųme pasidavę pagundai sušokti į vandenį...
Kitądien mus išviliojo susitikimas su kitais šeimose besiugdančiais bendraminčiais, šį kartą susirinkusiais paminėti Mokymosi šeimoje dienos. Oras nenorėjo mūsų pamylėti – tai lijo, tai vėjas grasinosi išgąsdinti, bet drąsos mums nepristigo, ir draugiškai visi slėpėmės įspūdingoje „Patirčių slėnio“ mokymo namų pavėsinėje. Kažkaip šiom savaitėm mus visokie slėniai vilioja... :))
Ačiū Sandrai D. už nuotrauką
Šildėmės prie užkurtos krosnies, gėrėme liepžiedžių arbatą, todėl gal ir nebuvo šalta... Vaikai įsidūkę irgi šalčio, panašu, kad nejautė... :)
Nuo aukštai geriau viskas matosi...
Apžiūrėjome, aišku, ir išskirtinės statomos molinės mokyklos pastatą, kuriame kiekviena detalė alsuoja nagingų meistrų meile ir pasakoja vis kitokią istoriją. Bet tai irgi turite pamatyti patys – pasakojimas čia nei dešimtadalio to neperteiks...
Ir, kaip visada nutinka, pati įdomiausia dalis būna tuomet, kai visi pradeda skirstytis... Taip nutiko ir šįkart, nes vaikai ėmė ir aptiko mokyklos tvenkinyje... valtelę! Čia prasidėjo veiksmas, valties dalybos ir nepasidalijimai, galiausiai nutiko taip, kad neatsargumo pasekoje viena mergaitė, besitaikydama išlipti iš valties, pliumptelėjo su visais rūbais į vandenį. Tiesa, veiksmas vyko visai prie pat kranto, mergina sėkmingai išplaukė, tuomet organizavome rankšluosčių, šiltų sausų rūbų... Kaip suprantate, bus visiems ką prisiminti... :) Nes iš tokių patirčių ir susideda vaikystė, tiesa?.. :)
Rašymas / Skaitymas
Be abejo, bus tuose prisiminimuose vietos ir „rašymo-skaitymo-matematikos“ trijulei, kurią ir toliau jaukinamės. Liutaurui lyg ir visai neblogai sekasi. Ir nors vietomis reikia atsigriebti už pernai metus, kuomet buvo na... tiesiog laaaabai sunku su visomis tomis lietuvių kalbos pratybos, vis tik šiemet matau, kad labai pakilęs bendras suvokimas apie kalbą, apie jos struktūrą, todėl pokalbiai su Liutauru apie veiksnį ir tarinį, apie vienarūšes sakinio dalis ir jų skyrybą tampa daug prasmingesni ir randantys savo vietą po saule. Ko negaliu pasakyti apie Magdę, – joje matau atsikartojantį Liutauro modelį, kai prieš porą metų labai jau nesinorėjo nei rašyti, nei skaityti, todėl ir toliau su Magde laviruojame ties minimalia „reikia“ riba, vildamiesi, kad ir tai praeis... :)
Iriamės per pratybas po mažą žingsnelį – su Magde nagrinėdamos tekstus, atkreipdamos dėmesį į ilguosius ir trumpuosius balsius, sakinių struktūrą, daiktų ir reiškinių apibūdinimą. Su Liutauru, kaip jau minėjau, neriame į sakinio dalis, neišplėstinius ir išplėstinius sakinius, jų skyrybą. Rašome diktantą apie balandžius, nagrinėjame logines pasakojimo sekas... O ir kažkaip natūralai, net nepastebėję, peršokome iš trigubai liniuotų sąsiuvinių tipo į vienos linijos formatą... Matomai, tiesiog atėjo tam laikas...
Su skaitymu už tat po vasaros sunkiai... Iš karto jaučiasi, kad kitais reikalais buvome užsiėmę ir mažai su knygomis bendravome, todėl skaitymo tempai visai sulėtėję... :/ Skaityti noro nėra, įdomių knygų paieškos vyksta sunkiai. Tai tik konkstatuojam faktą ir judam toliau.
Matematika
Matematikos padangėje irgi panašūs vėjai pučia: Magdei taip šiaip sau su motyvacija, Liutauras gi jau ir pats inicijuoja sėdimąsi prie užduočių, o ir vis rečiau būna tų „nenooooriu, per sunkuuuu, nedaryyyyysiu“... Taigi pakankamai sėkmingai perkrimtome daugybos kartojimą, prisikasdami iki dalybos kampu, kurios pernai nepalietėme. Ir iš tiesų džiaugiuosi, kad iki jos priėjome tik šiemet, nes matau, kad net ir dabar jam nėra paprasta suprasti, kaip ten kur kas dalijasi, nors panašu, jog per savaitę prisikasėme iki tiesos ir įtvirtinome šiokius tokius įgūdžius. O jei ir jums sudėtinga su dalyba kampu, labai rekomenduoju šio mokytojo pamoką youtube: Kodėl veikia dalyba kampu. Man asmeniškai labai padėjo. Nes aš pati irgi buvau primiršusi, kas ten prie ko kur rašosi... :) Tiesa, per vasarą daugybos lentelė prisimiršo, bet mes kažkaip natūraliai ją jaukinamės, todėl šioje vietoje visai nestresuoju. Tuo labiau, kad ir pats Liutauras kurią tai dieną pareiškė: „Žinai, rekėtų man geriau tą lentelę išmokti“... Taigi vilties yra... :) Tuo pačiu prasiėjome ir per trupmenų, skaitinių reiškinių bei lygčių kartojimą.
Magdei tuo tarpu iššūkis buvo su dviženklių skaičių sudėtimi, bet panašu, kad irgi įveikėme. Tai turbūt pirma šių metų tokia rimtesnė tema, kuri jai buvo nauja, nes iki tol kartotos sudėties, atimties ir tyrimo atlikimo temos buvo daugmaž intuityviai aiškios.
Anglų kalba
Pakankamai disciplinuotai šiemet (bent jau kol kas) pavyksta susidoroti ir su anglų. Nežinantiems pasakysiu, kad anglų vaikams, nors mokykloje fiksuojama kaip pirmoji užsienio kalba, realiai yra jau antroji, nes jie prieš porą metų savarankiškai pramoko rusų kalbos ir iki šiol labai sėkmingai ją tobulina, kartais jau aplenkdami žodynu ir kalbėjimu mane... Bet grįžkime prie anglų. Šįsyk mūsų pamokos nukrypo į kūno dalis, vienaskaitos ir daugiskaitos suvokimą, daiktų apibūdinimą. Nors, kaip ir prie kitų akademinių dalykų, ne itin noriai abu sėdasi, tačiau prisėdę vis tik susikaupia, ir padarome tai, ką reikia.
Muzika
Na, o dabar – tas „wow“ momentas, kurio vis laukiau savo gyvenime. Nes visada žavėjausi kitų šeimų pasakojimais apie tai, kaip jų vaikai ima, kažkuo labai susidomi ir visa galva pasineria į tai... Mano vaikai ne iš tokių. Ir jau, iš tiesų, baigiu susitaikyti su tuo, kad neprisilygiuosi čia į visus, ir mano vaikai nėra kažkuo ypatingi, idant galėčiau statyti juos kam kitam pavyzdžiu. Visgi praeitą savaitę nutiko kai kas, kuo labai džiaugiuosi. Pamenate, kai mes su Liutauru gaminome „Biblijos knygų lentyną“, o aš rašiau, kad Magdė buvo kuo kitu užsiėmusi? Tai va, taip nutiko, kad davus vaikams, kaip įprastai, pasirinkti dienos užduotis, Magdė pasirinko pianiną. Vis pakalbėdavome, kad smagu būtų ir jai pramokti groti pianinu. Ir štai, mergina prisėdo... Na, galvoju, bent 15 minučių tegu pasipraktikuoja, su natomis susipažįsta – mat per solfedžio pamokas pasirodė, kad jai ten tarp porą metų vyresnių vaikų solfedis sekasi kol kas sunkiausiai. Ir ką jūs sau manot – kai mergina sėdo, tai daugiau nei tris valandas nuo instrumento nepakilo. Per tą laiką spėjo susipažinti su penkiomis C-dur gamos natomis, pasipraktikuoti jas groti, taip pat – su boso raktu ir trimis kairės rankos natomis. Visa tai jai leido toliau mokytis jau ir akompanimento su dvigarsiais. Aš tik priešokiais atsitraukdama nuo kartu su Liutauru daromo projekto vis užmesdavau akį ir negalėjau atsižavėti šiuo vyksmu... Kitądien pasikartojo panaši situacija. Žiūrėsime, kur visa tai nuves ir kaip ilgai mergina išlaikys entuziazmą.
Tuo tarpu solfedžio pamokoje vaikai mokėsi apie pastoviuosius ir nepastoviuosius gamos laipsnius, dainavo ir solfedžiavo įvairias daineles. Irgi gerai...
Judesys
Taip ir gyvename. Šiuo bei tuo užsiimdami, saulėto oro likučius gaudydami, dviračius karts nuo karto pasigriebdami ar ko kito prasimanydami...
Ką pavyko užfiksuoti video formate, galite pasižiūrėti čia:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą