Artėjant naujiems mokslo metams vėl tenka raitotis rankoves ir viską pradėti iš pradžių. Ankstesnių metų patirtis, be abejo, vis kirbina tą amžiną klausimą – ką daryti kitaip, kad tie planai, kuriuos mokslo metų pradžioje taip kruopščiai susidėlioji, veiktų, o ne ir liktų tik ant popieriaus ar kompiuterio ekrane...
Dairydamasi, kaip šią problemą sprendžia daug patirties turinčios amerikietės, radau nuostabų paaiškinimą, kad tų planų reikia ne tiek visų smulkmenų susidėliojimui padieniui, kiek tam, jog susipažintumėte su visomis tais metais jums aktualiomis mokymosi temomis, peržvelgtumėte turimus resursus, apmąstytumėte visa tai per vaiko (-ų) prizmę, ir paslėptumėte savo smegenų vingių saugykloje.
Pavadinkime tai kelione nuo taško A iki taško B. Jei jūs esate bent dalinai pasimaišę dėl planavimo (ar atvirkščiai, kaip kad aš, – dėl planavimo įgūdžių trūkumo, todėl tam skiriate labai daug laiko ir pastangų, idant gudriai visa tai užmaskuotumėte:) – jums nepakenks žinoti starto ir finišo vietą, o t. y., bent preliminariai žinoti, kokias vietas aplankysite ir kokiu transportu vyksite. Tai nereiškia, kad kelionės metu niekas nesikeis, bet jūs bent apgraibomis žinosite, kurlink judate. Ir bet kada, be abejo, galėsite žvilgterėti į savo planus, juos pakoreaguoti pagal realią situaciją ir judėti toliau.
Kaip planavau pernai
Jei pamenate, mano pernai metų planai turėjo tokį formatą:
Baltuose langeliuose buvo dalykai, kurių vaikai mokėsi kartu, spalvotuose – atskirai kiekvieno iš vaikų lietuvių ir matematikos užduotys. Visų dalykų, išskyrus pasaulio pažinimą (projektus) ir tikybą, planus buvau persikėlysu copy/paste iš „Vaivorykštės“ ir „Taip“ vadovėlių mokymosi planų. Taigi, kaip suprantate, dėl didžiosios dalies planų galvos nesukau. Svarbiausią dėmesį skyriau pasaulio pažinimo temoms, kurias ėmiau atsižvelgdama į mūsų šeimos interesus ir poreikius ir kurie mums tarnavo kaip pagrindas projektinei veiklai.
Visas savaites po vieną atsispausdinusi ant atskirų lapų ir susidėjusi į segtuvą, savaitės pabaigoje sužymėdavau, ką pavykdavo įgyvendinti. Ir tai mums iš teisų veikdavo. Kol...
Ateidavo koks gruodis, ir pasimatydavo, kad vieni dalykai nubėga greičiau į priekį, kiti kažkur velkasi uodegoje, ir visa kontekstinio-projektinio mokymosi struktūra realiai pabyra... Pradeda imti lengva panika, ir tu tarsi koks paukštelis bandai susirinkti trupinius iš to, kas praleista, kažkaip užlopyti tas skyles ir judėti toliau. Finale, žinoma, kažkaip išplaukiame visi į krantą, bet esmė ta, kad likę pusės metų planai nebeatlieka savo darbo... Ir nors man iš tiesų labai patikdavo tas bendras savaitės vaizdas, kurį pasiėmusi aš matydavau rėmus, matydavau, ką reikia apmąstyti, kokius resursus pasiruošti, įsigyti, užsisakyti iš bibliotekos ar susižvejoti sena.lt knygų jūroje, visgi... Tai man realiai sukurdavo dar papildomo planuojamojo darbo, norint kažkaip pratempti tą pusmetį.
Jei pamenate, pernai sausio mėnesį, būtent dėl šio planų išsibarstymo padariau vaikams „Žinių kuprines“:
Į jas buvo perkeltas supaprastintas Bendrųjų ugdymo planų (BUP'o) variantas, kuriame taip pat užsispalvinome tai, ką jau išmokome, su kuo susipažinome.
Gera žinia ta, kad BUP'as yra sudarytas dviejų metu blokais, todėl šiemet to pakartotinai daryti nereikės, o ir šių metų planavimui tai man buvo atspirties taškas.
Kaip planavau šiemet
Panašaus formato, kaip kad mano kątik minėtos „mokslo kuprinės“, planus anglakalbiai mėgsta vadinti „year at a glance“ lentelėmis. Viename lape gali iš karto matyti tai, kas suplanuota visiems metams.
Kadangi toks formatas mums pasiteisino labiau nei prieš tai buvęs savaitinis išdėstymas, šiemet planuodama pasinaudojau būtent juo.
Pradėjau nuo griaučių – bendrų temų, daugmaž primesdama, kiek laiko tam galima būtų skirti. Tik lietuvių ir matematiką, kaip ir pernai, ilgai prieš tai mąsčiusi ir dvejojusi, vėl paėmiau iš „Taip“ serijos vadovėlių. Nieko gudriau nesugalvojau... Angliškų khanų maniškiai dėl anglų kalbos neįkanda, tad tenka rinktis iš to, kas yra. Anglų kalbos po ilgų ieškojimų pasirinkome mokytis iš Oxford leidyklos „Family and friends“ medžiagos. Su anglų šiemet planuojame pasispausti, taigi palinkėkite sėkmės... Pasaulio pažinimo temas, pervertusi BUP'ą, daugmaž parinkau pagal tai, ko pernai neužgriebėme, ir kas iš kiekvienos kategorijos mums dar liko, kas vaikų buvo siūlyta. Tikybos temas susikomplektavau iš Vaikų krikščioniško ugdymo draugijos medžiagos, kūno kultūros veiklas taip pat per daug nesukdama galvos, paėmiau iš BUP'o. Linksmiausia dalis buvo su daile ir muzika. Nes tai – mūsų mėgstamiausi dalykai, todėl ir daryti su jais norisi kažką ne taip formaliai, kaip numato tas vis linksniuojamas BUP'as. Taigi pusei muzikos veiklų paėmiau pažintį su garsiausiais muzikais ir kompozitoriais, kitai pusei – su muzikos raiška, jos klausymu, stiliais ir žanrais bei intrumentais susijusias temas. Su daile išėjo tas pats: pusė veiklų skirta garsiems dailininkams, kita pusė – įvarioms technikoms, temoms, raiškoms elementams išbandyti. Taip po truputį susidėliojo tas planas maximum.
Kai jau šie griaučiai sugulė ant lapo, atėjo metas susižymėti tai, kas man patiko iš ankstesnių metų planų, o t.y., resursai, kuriuos galiu panaudoti vienai ar kitai temai. Nes metų eigoje, kai galvoje ir taip galybė visokių rūpesčių, dažnai pasimiršta, ką turi lentynoje. O štai kai atskirai skiri tam laiko, pamatai, kad pats iš tiesų turi daug visokio gėrio. Kadangi pas mane lentynose dauguma knygų sudėta pagal temas ir kategorijas, norėdama peržiūrėti, kas mums tiktų muzikos pamokoms, peržiūriu su muzika susijusias grožines ir dalykines knygas. Tokiu principu peršukuoju savo biblioteką, kad paskui nebūtų: „O, taigi šitą knygą turėjau, kaip galėjau pamiršti...“ Taip pat labai pasiteisina elektroninis namų bibliotekos katalogas, į kurį, tiesa, ne pilnai dar esu suvedusi turimas knygas, taigi ir paieška jame kol kas ne iki galo efektyvi... Vis tik turiu viltį jį po truputį įveikti, kad nereikėtų kas kartą kilnoti visų lentynoje esančių knygų. ;) Plius visada eigoje dar pagūglinu konkrečiai temai tinkamų knygų, kurias mėgstame užsisakyti bibliotekoje ar, jei jau kitaip neišeina, įsigyti.
Taigi... Resursų rinkimo proceso, kaip suprantate, dar nebaigiau, tačiau idėją, manau, suprasite. Štai taip dar išsiplėtė (ir dar plečiasi) kiekvieno dalyko lentelės:
Jas įvairiais video, audio šaltiniais, literatūra pildysiu palaipsniui, kai ką dar spėdama iki mokslo metų pradžios peržiūrėti, kai ką – prieš savaitę ar dieną. Pagal situaciją. Visgi ankstesnių metų patirtis parodė, kad kuo daugiau padarysiu dabar (nesvarbu, kad paskui ir ne viskuo pasinaudosime), tuo mažiau darbo ir įtampos bus paskui. Nes, kaip jau sakiau – svarbiausia viską turėti galvoje, o jau paskui pagal visa tai lanksčiai improvizuoti ir pasiekti bent jau planą minimum. ;)
O dabar linksmoji dalis...
Kadangi vaikai irgi pareiškė norą dalyvauti renkantis vienas ar kitas veiklas, jiems ketinu atspausdinti kiek kitokius planus, nors realiai – su ta pačia informacija. Spalvomis išskirti teminiai blokai, kuriuos galima bus rinktis bet kuria tvarka. Tačiau jau pasirinkus kažkurį bloką, jį reikės „praeiti“ visą. Tarkime, pradžioje iš matematikos temų galima rintis įvairius matavimus, paskui – lygčių bloką, o tada daugybą. Lygiaip taip su projektais – apie išradimus ir jų išradėjus projektą galima pasirinkti daryti tiek sausį, tiek ir rugsėjį...
Tai irgi tas pats „year at a glance“ principas, kurį vaikai nuolat matys prieš akis ir, atlikę vieną ar kitą projektą ar jo dalį, galės užsispalvinti, ar kokių lipdukų pagalba susižymėti, kas jau išmokta. Principas panašus į taip vadinamo „mokslo namą“, kai vaikas mato, kiek ko jis yra išmokęs, o ką dar reikia išmokti. Bent jau maniškiams tai anksčiau patiko. Ar patiks šiemet, gyvenimas parodys... :)
Kaip atrodys mūsų savaitė, vis dar negaliu tiksliai pasakyti. Minčių dėliojasi įvairių. Turime variantą minimum, turime ir variantą maximum. Aš kaip ir būčiau linkusi išbandyti kilpinio planavimo metodą, kuriame vaikai ratu žingsniuotų per pasirenkamas užduotis, kurias, apart būtinųjų (lietuvių, matematikos, anglų ir smuiko namų darbų) galėtų dėliotis jiems patinkama tvarka. Kol kas toks mūsų variantas atrodo taip:
Kaip matote, mes ir toliau žaidžiame su savo mylimais magnetukais, kurių nenori atsisakyti nei vaikai, nei aš – na tiesiog limpa jie mums ir patinka. Kadangi pernai lenta, atsiradus dviejų vaikų skirtingiems grafikams, buvo perkrauta, radau kitokį sprendimą, kaip atskirti abiejų vaikų grafikus. Tam šalia mūsų ikonėlių paėmiau mini magnetukus-figūrėles, kiekvienam vaikui po vieną. Jei jau supratote, lentoje šį kartą yra dvi dalys – centre yra būtinieji dalykai, kuriuos reikia atlikti kasdien, ratu gi išdėlioti į žiedinį planavimą visi kiti. Padarius būtinuosius, galima judėti ratu. Magnetukus galima keisti vietomis, tik su sąlyga, kad jie negali būti perkelti prieš jau atliktas užduotis. T.y. tik neatliktų užduočių atkarpoje jie gali būti sukeičiami vietomis. Atliktos užduotys negali būti iškeistos į neatliktas ir atvirkščiai.
Apačioje rato brūkšnys atsirado Liutauro pageidavimu, mat jam labai patiko iškelti į kitą vietą tuos magnetukus, kurie žymi jau atliktas užduotis. Nepaneigsi – vizualūs sprendimai patinka ne man vienai mūsų šeimoje... :D
Tiesą pasakius, nežinau kol kas, ar vėl man neteks daryti vaikams atskirų lentų, nes dėl eiliškumo, faktas, bus nemažai peštynių, kita vertus, dalis uždučių yra atliekamos kartu, todėl susitarimas būtinas. Niekur nedingsi – lavinsime derybų ir kompromisų priėmimo įgūdžius. :)
Tiek turbūt šiam kartui žinių iš mano varpinės, o ten jau bus matyti, kaip visa tai veiks ar neveiks... :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą