Kai žvelgi pro langą ir vis dar matai romantiškai besisukiojančias snaiges, imi nebesuprasti žmogus, kur dingo pavasaris... Ar čia mes jį beprasidedantį pražiopsojome, ar jis užsikonservavo geresniems laikams?
Na bet... žiūri į kalendorių ir matai, kad kovo pabaiga, tad kaip ir viskas turėtų būti tvarkoje... Va – kovo vienuoliktoji praėjo. Pažadino mus iš sąstingio ir pakuždėjo: „puiki proga pasidaryti mini projektėlį apie Lietuvą“. Todėl, nors jau buvome planavę čiupti už pakarpos kitą stambų projektą, nusprendėme jį porai savaičių atidėti ir „įspaišyti“ taip ekspromtu su Lietuva. Tiesa, dviejų savaitėlių bent jau man pasirodė kiek mažoka (žinote, kaip būna – tų kelių studentiškų naktų pritrūko), na bet – kartais reikia išmokti ir maksimalizmo kartelę nuleisti. Todėl kviečiu paskaityti, kaip čia mums sekėsi.
Projektas / Istorija / Pasaulio pažinimas
Be abejonės žinote posakį „iš klaidų mokomės“. Tai va – jei ne ta klaida-neklaida vaikams skirtoje knygelėje „Tautiška giesmė“, mes turbūt taip būtume ir praplaukę pro šalį. Bet štai vieną dieną nutarę su vaikais himną pasikartoti, ėmėme vartyti minėtąją knygelę. Žiūrime ir matome: klaida! Vietoj „Tegul saulė Lietuvoj“ parašyta... „Saulė Lietuvos“.
Ir ką jūs sau galvojate? Imame ir sužinome, kad tai – ne visai klaida, nes senuosiuose Tautiškos giesmės variantuose visaip ten su žodžiais būta:
Tiesa, viskas būtų tvarkoje, jei mūsų vartomoje knygelėje būtų ir „tamsumus“, o na „tamsumas“ prašalina – tada tikrai gal lengviau būtų suprasti, kad čia naudojamas būtent senasis Lietuvos himno variantas. O dabar – tikrai peršasi mintis, kad knygelės autoriai prie senojo varianto visai nenorėjo prisirišti, ir tiesiog oficialioje himno versijoje įsivėlė apmaudi klaida... Klaida, kuri mums išėjo į gera, nes užvedė ant minčių čia nesustoti.
Pirmiausiai, aišku, himną mokėmės groti ukulėle. O kol grojome, ir kitos mintys pasibeldė...
Pradžioje buvo minčių padaryti mini liap-knygę su pagrindiniais Lietuvos atributais ir faktais. Tačiau kai kompiuteryje pradėjau ruošti virtualų aplanką, patekau į tikrą įdomybių skruzdėlyną, iš kurios sunku buvo išsikabaroti. Mat jei viename liap-knygės atvarte greituoju būdu susidėliojo Lietuvos žemėlapiukai su upėmis, ežerais ir miškais, o taip pat ir etnografiniais regionais bei šventėmis, o per centrą gražiai įsipaišė himnas, herbas, vėliava ir žemėlapis su miestais, tai kitoje atvarto pusėje turėjo sugulti iinformacija apie Lietuvos valdovus.
Išduosiu paslaptį – kelerius metus jau varvinu seilę žiūrėdama į angliškoje ir rusiškoje „Classical conversations“ metodo medžiagoje naudojamas JAV ir Rusijos valdovų eiles, svajodama, kad kažkada ir lietuviškai turėsiu savo rankose ką nors panašaus.
Tiesa, gal aš nežinau, ir iš tiesų kas nors tikrai yra sudėliojęs visus valdovus į vieną vietą, kad matytųsi bendras Lietuvą valdžiusių asmenų paveikslas, ir tokia schema ilsisi kokioje nors istorijos knygoje, tačiau internete tokių vaizdų aptikti nesugebėjau... O kai rasti nesugebi, tenka daryti pačiam, ar ne? :D Todėl pasiraitojau rankoves ir pasiryžau vaikams sudaryti tokią pat Lietuvos valdytojų lentelę. Ir štai, po poros dienų darbo turėjau rezultatą. Visi 54 (+6 pasikartojančios pozicijos) Lietuvos valdovai nuo Mindaugo iki dabartinio prezidento.
Kad tai neliktų tik lapu su daug panašių galvų, teko suskaidyti visus valdovus į skirtingus periodus. Taip vieni nuo kitų atsiskyrė ankstyvieji kunigaikščiai, Gediminaičiai, Jogailaičiai, tuomet – Abiejų Tautų Respublikos, Caro okupacijos laikų valdovai, Lietuvos valstybės kūrėjai po 1918 m. vasario 16-osios, Tarybų sajungos vadovai ir Atkurtos Lietuvos prezidentai. Galiausiai viską sudėjome į tris armonikėlės-knygeles, kurias vaikai suklijavo į savo liap-knyges. Viskas atrodė taip:
Tautiška giesmė užrašyta, belieka dailiai ją lapą įkompnuoti.
Magdė puoselėja savo viziją...
Čia jau aš padariau klaidą, ne taip vaikams įvardindama Abiejų Tautų Respubliką.
Tuo pačiu dar kartelį prisiminėme mūsų anksčiau dainuotas daineles apie ilgiausias Lietuvos upes, didžiausius ežerus ir miestus. Nauja vaikams buvo tik girios ir Lietuvos regionai, su kuriais pažintį pratęsėme ne tik klausydamiesi įvairių tarmių youtube kanale, bet ir tėvelio pagalba. Kadangi jis pas mus iš Šiaulių, vaikai prašė ir prašė jo pakalbėti šiaulietiškai, vis bandydami sakyti, kad vienoks ar kitoks žodis turi būti sakomas ne taip, ypatingai juokdamiesi iš tarmiškai tariamų vardų: Vyts, Tads, Liuds, Vykints... Kaip suprantate, ir šį kartą pas mus buvo linksma...
Bet grįžkime prie Lietuvos valdovų... Nes čia persipynė viskas – ir skaitymas, ir rašymas, ir... matematika. Mat sugaudžius visus valdovus, prasidėjo įdomioji dalis – Liutaurui teko užduotis suskaičiuoti, kuris valdovas kiek metų valdė. Pakeliui aptarėme tų laikų žmonių gyvenimus ir valdovų rūpesčius.
Tuomet atrinkome, kurie valdovai valdė ilgiau nei 10 metų, ir paruošiau vaikams diagramos lentelę, kurioje jie užspalvino, kam kiek tų metų teko...
Taip pat supažindinau vaikus ir su skrituline diagrama, kuri jiems dar iki šiol buvo nematyta. Joje jie turėjo pažymėti (atspausdinau jiems be skaičių), kiek kokiu laiku skirtingų valdytojų valdė. Vėlgi gerai pasimatė, kokiu periodu skirtingų valdovų turėjome. Tiesa, čia matematika susiginčijo su tikrove, nes nors viso skirtingų valdovų suskaičiavome 54, visgi vienas jų pateko į du skirtingus periodus, todėl mūsų statistika šiek tiek išsikreipė... Na, bet esmės tai nekeičia, todėl keliaukime toliau.
Kai viskas buvo baigta, vaikų liap-knygės atrodė štai taip:
Liutauras pasirinko tradicines trispalvės spalvas, Magdei norėjosi neprisirišti prie tautinių spalvų, todėl ji liko ištikima rožinei-violetinei paletei.
Viską, kaip ir praeitą kartą, karūnavo šio mini projekto pristatymas (kurį, kaip visada, rasite žemiau įdėto video antroje pusėje). Tada jau beliko pasinerti į... kaip jūs galvojate, ką?.. Tikrai taip – į muziką. :D
Jei galvojate, kad vaikams ruošiausi pristatyti visus Lietuvos valdovus su visomis jų gyvenimo ir valdymo smulkmenomis, gausite galvoti iš naujo ir keletą metų palūkėti. Dabar gi buvo užduotis bendrai susipažinti, kad tokie štai buvo, susipažinti su jų vardais, pasitikrinti, kurie jų jau girdėti, pasmalsauti, kaip keitėsi valdovų atvaizdų stilius (pvz., perukai vaikams tuoj išdavė, kad čia maždaug tas amžius, kai gyveno Mocartas ir Bachas) ir pan. Visgi neatsispyriau pagundai iš to paties „Classical conversations“ metodo pasiimti ir Valdovų dainelės idėją. Vėlgi – galite pasiklausyti, kaip tai daro amerikiečiai ir rusai (pastarųjų dainelės video klipas man ypatingai gražiai išpildytas). Juo labiau, kad jau su keliautojais pasitikrinome, kad vardus ir pavardes dainuoti gali būti visai smagu. Todėl vėl sėdau prie kūrybos, tačiau visos dainelės dar gausite palaukti, nes šiandienai teturiu sukurtą tik pirmąją jos dalį, apie ankstyvuosius kunigaikščius, kurią vaikai jau palankiai įvertino ir „leido“ kurti toliau... :D
Beje, turbūt žinote apie Lietuvos istorijos repą? Daug apdovanojimų pelnęs kūrinys, gaila tik, kad su vienu kitu grubesniu žodžiu, keiksmažodžiu, be kurių kūrinys būtų buvęs tikrai daug smagesnis. Su saviškiais gi žiūrėjome ir išnaudojome progą aptarti, kas apskritai yra repas, kas jį kuria, ir kodėl tokio stiliaus kūriniuose naudojama kitokia leksika. Na o jūs jau patys spręskite, ar jūsų šeimai toks kūrinys priimtinas.
Aš tuo tarpu dar dalinuosi Lietuvos valdovų genealogijos plakatu, jei nesate tokio užmatę. Deja, patys jo užsisakyti ir atsisiųsti nespėjome, tad kuriant dainą pačiai teko atrinkinėti, kas kieno brolis, sūnus ar tėvas. :))
Literatūra
Kadangi po savo Keliautojų projekto buvome nusprendę pasidaryti poros dienų pertrauką smegenims pravėdinti, jas pasirinkome praleisti skaitydami knygas. Tokiu būdu įveikėme „Tilės laiko mašiną“ ir „Pinokio nuotykius“ su puikiomis K. Kasparavičiaus iliustracijomis. Keliams pažliugus ir į miestą važiuojant tik būtiniausiais reikalais, knygas apie Lietuvos valdovus tespėjome užsisakyti visai į savaitės pabaigą, todėl jas pasiliekame ateinančios savaitės pradžiai ir vėlesniems metams, kai vėl grįšime prie šios temos. O jūs, jei turite poreikį sugaudyti visa, kas apie Lietuvą vaikams parašyta, bandykite užsukti į „Meškiuko biblioteką“ čia, čia, čia ir čia.
Biblija
Kai jau skaityti pavargome, prisėdome prie giesmių. Tam kartui atsirinkome 10 giesmių, kurias pritariant ukulėlei „sukome“ vieną po kitos. „Nuostabi malonė“, „Koks didis Tu“, „Ateiki prie kyžiaus“, „Užuovėja kryžius yra“ ir „Meilės melodija“ jau tapo favoritėmis, kitas dar jaukinamės. :)
Rašymas / Skaitymas / Matematika / Charakteris
Kai jau smegenys pailsėjo, nutarėme sudalyvauti „Olympio“ konkurse. Nors pernai vaikai nusivylė, kuomet svajonės ką nors tame konkurse laimėti taip ir liko svajonėmis, visgi gavę pasirinkimą daryti paprastas užduotis ar dalyvauti konkurse, pasirinko pastarąjį.
Gamtos pažinimo ir informatikos testai pasirodė pakankamai lengvi tiek Magdei, tiek Liutaurui. Tiesa, Magdei užduotis skaičiau aš, ir laiko viską atlikti iki galo pasirodė net per daug (24 užduotims skiriama 40 minučių).
Tačiau kai ties puse matematikos uždavinių liko mažiau nei pusė laiko, Liutauras sustresavo ir puolė į paniką... Atrodo, kad bernužėlis ėmė nematyti nei užduočių, nei ko kito, o tik tą ekrano viršuje rodomą tirpstantį laiką... Kadangi mūsų tikslas nebuvo pasižiūrėti, ar spėsime, ar ne, o verčiau susigaudyti, kiek kuris geba išspręsti pateiktų uždavinių, padėjau Liutaurui greičiau perskaityti užduotis ir sulig paskutinėmis sekundėmis visgi spėjome. Panašiai nutiko ir su lietuvių kalbos testu. Kai viską baigėme, ši patirtis buvo puiki proga pakalbėti apie stresą ir mūsų atsaką į jį, apie testus ir ne visada realias žinias atspindinčius jų rezultatus. Taip pat apie tai, kokia šioje vietoje svarbi savikontrolė, koncentracija, ir kad tų dalykų mes mokomės visą gyvenimą.
Anglų kalba
Visa kita išsibarstė dienose po truputį. Anglų kalbos pamokoms ir toliau naudojome vooks.com platformą su jos nuostabiomis įgarsintomis knygelėmis. Klausėmės, kartojome, nurašinėjome. Vaikams kol kas patinka... :)
Išvykos, susitikimai
Tiesa, pasinaudodami kovo vienuoliktosios laisvadieniu, išdūmėme prie Žaliųjų ežerų. Nors diena pasitaikė žvarboka, vis tiek smagiai pasivaikščiojome užšalusiu ežero ledu, sukrimtome po karštą vaflį su šokoladu, užsigerdami arbata, o Liutauras dar ir besmilkstančią grilinę aptiko, kurioje, nors ir trumpam, bet pavyko įkurti ugnelę rankoms pasišildyti... :)
Žodžiu, smagiai prasiblaškėme ir vėl grįžome į šiltus namus...
Žaidimai
Juose keletą dienų iš eilės karaliavo kortų žaidimas „Saboteur“ – užsukusi vieną dieną į paštą netikėtai aptikau žaidimų išpardavimą. Pasinaudojusi proga, papildžiau mūsų žaidimų kolekciją. Neapsirikau: strateginis nykštukų lobio paieškos žaidimas taip įtraukė mus į nykštukų ir diversantų grumtynes, kad buvo sunku atsitraukti... :D
Muzika
Vis tik atsitraukti tenka, nes pabaigai turiu vieną naujieną. Vaikų ukulėlės mokytoja Monika išleido smagią interaktyvią Ukulėlės knygelę. Jei norite savarankiškai pramokti groti ukulėle bei daugiau apie ją sužinoti, neabejokite ir griebkite – išleisti eurai tikrai atsipirks! Кas bent kartą kūrė ką nors interaktyvaus, žino, kiek tai reikalauja laiko ir pastangų sudėti viską į vieną leidinį, viską sustyguoti ir paruošti vartotojui...
Na ir visai visai pabaigai – tradicinis mūsų video:
Jūs žiūrėkite, o mes bėgam dainų kurti ir knygų skaityti... :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą