Liaudies išmintis byloja, kad prieš Kalėdas reikia pabaigti visus nebaigtus darbus. Galvodama, iš kur ši nuostata atėjusi, imu mąstyti, kad dienoms vis trumpėjant ir karantinui griežtėjant nori nenori daugiau tūnai namuose, o čia, kur sukus apsukus, po akimis painiojasi visokie nepabaigti galai... Tai štai – kol tie nebaigti darbai galutinai akių neišbadė, čiupom mes juos už ragų ir subaigėm...
Projektas
Pradėjome nuo ten, kur praeitą kartą sustojome – nuo mūsų projekto apie tai, ką ir kodėl mes valgome. Baigėme ruošti atskirų, mūsų organizmą sudarančių elementų korteles, ant kurių išsidėliojo ir patys maisto produktai, kuriuose tų elementų yra, ir žmogaus organai, kuriems tie elementai reikalingi. Tuomet Liutauras surašė visų elementų pavadinimus bei dažniausiai mūsų valgomus produktus, kuriuose tų elementų yra. Čia tuo pačiu lavinome ir ištvermę, ir kantrybę, ir gebėjimą pabaigti darbą iki galo. Vis tik supildyti 20 kortelių buvo ką veikti. Magdė tuo tarpu piešė plakato pavadinimą ir viską klijavo į savo vietas.
Kai jau smulkieji elementai buvo surūšiuoti, ėmėmės pagrindinių elementų – deguonies, anglies, vandenilio, azoto – skalės. Bandėme susigaudyti, kaip be liniuotės pavaizduoti reikalingus 65 procentus deguonies mūsų kūne – šimtą dalijome pusiau ir gavome 50, likusius 50 dalijome į penkias dalis ir dar po dešimt išskirstėme, tuomet reikiamą dešimtį dalijome pusiau ir gavome penkis. Sudėję 50, 10 ir 5 jau gavome 65 procentus. Lygiai taip pat iš akies dalijome ir likusias dalis.
Galiausiai plakatas buvo baigtas ir pakabintas vaikų kambaryje ant durų. Kad dar kurį laiką po akimis pasivaidentų ir į atmintį sulįstų.
Tiesa, iki planuotos receptų knygos, kurią anksčiau buvome planavę padaryti, taip ir neprisikasėme. Nebespėjome... Tik keletą naujų receptų išbandėme... Nors dar tos minties nepametame, ir gal kada nors išpildysime...
Charakteris / Socialinė veikla
Tam kartui judėjome toliau. Kol dar karantinas nebuvo įsibėgėjęs, taip sukrito aplinkybės, kad pasisiūlėme draugų šeimai padėti atnaujinti jų ne per seniausiai įsigyto namo svetainę. Žinote, kartais taip nutinka – kalbiesi su žmonėmis, ir jie pasiguodžia, kad ko nors norėtų, bet nežino, nuo ko pradėti tas savo svajones įgyvendinti nei kaip apskritai tai padaryti. O tu klausaisi, ir supranti, kad tas dalykas tau atrodo labai paprastas, nes tu žinai, kas tai per procesas, ko jam reikia ir kaip tai padaryti. Ir nors savų reikalų – iki kaklo, tas jausmas, kad galėtumei padėti, niekur nedingsta. Jis tik auga, kol galiausiai paimi telefoną, paskambini ir pasakai: „Mes jums padėsime“. Kitame laido gale išgirsti džiaugsmą ir, apsiginklavęs remonto įrankiais, važiuoji į pagalbą.
Tinkuojant bei šlifuojant lubų ir sienų sujungimo siūles, didelės pagalbos iš vaikų nesulauksi, tačiau visas šis procesas – puiki proga parodyti vaikams pavyzdį ir pakalbėti apie tai, kaip mes, visi turėdami skirtingus gebėjimus, galime dalintis jais ir padėti vieni kitiems. Ateinančią savaitę laukia dažymo darbai, kur jau, tikimės, ir vaikai galės/norės prisidėti. O tam kartui grįžtame namo ir savus darbus užbaigiame...
Pasaulio pažinimas
Įsikūrimas naujuose namuose visuomet išsitęsia, kol į vietas sugula visos interjero detalės, kol visi daiktai atranda savas vietas. Kalbamės su vaikais apie tai, kas kuria namų jaukumą. Prieškalėdinis metas tam ypač palankus. Kai vieni namus dabina žaliaskarėmis, kiti – pušų vainikais ar tiesiog į žvakides susispietusiomis žvakėmis, mes kabiname užuolaidas, baigiame pradėtus piešti paveikslus, nudažome ir sumontuojame paskutiniąsias, iki šiol taip trūkusias bibliotekoje, kėdes, stalus užklojame šventinėmis staltiesėmis, mokomės serviruoti stalą, galiausiai – po savęs susitvarkyti...
Išvykos, susitikimai / Biblija
Karantinui sustabdžius visas edukacijas, nebetekome galimybės nuvykti į anksčiau suplanuotas edukacines veiklas. Vis tik išnaudojome iki galo galimybę bendrauti su klasiokais ir pas tuos pačius „remontinius“ draugus vieną dieną nuskubėjome į gimtadienį. Dabar jau, kai susitikimai apriboti iki dviejų šeimų ūkių, beliks ramiai tą remontą pabaigti, o su didesniais gimtadieniais geresnių laikų palaukti...
Gera buvo pasimatyti su kitais šeimose besimokančiais, o Sandros dėka ir jos paruoštus smagius žaidimus, estafetes išbandyti...
Sandra ne tik smagių atrakcijų tąkart paruošė, bet ir nuostabią istoriją apie misionierių Jacob DeShazer papasakojo. Persirengusi kariu, apsiginklavusi vaizdingomis pasakojimą iliustruojančiomis detalėmis apie tai, kaip žmogaus neapykanta Dievo meilės ir Kristaus aukos dėka gali būt pakeista į meilę savo priešui, Sandra tiesiog prikaustė vaikų dėmesį. Kaip Liutauras po gimtadienio sakė, jam šis pasakojimas padarė didžiausią įspūdį visame gimtadienyje... Magdei gi labiausiai estafetės patiko.
Rašymas
Smagiai su draugais pasibuvus galima jau sėsti ir prie didesnio susikaupimo reikalaujančių darbų. Magdė toliau rašytines raides ir žodžius raitė, kartais jau, žiūrėk, pajusdama ir saldžių mokslo vaisių skonį – kai žodžius nebe tik apvedžioti išeina, bet ir savarankiškai parašyti. Kartais dar ne visai taisyklingai tas raideles sujungiant, bet jau jau, žiūrėk, kažkas juda į priekį...
Su Liutauru toliau mokomės pasakoti bei užrašyti įspūdžius, kremtame priesagų mįsles. Nežinau, kaip jums, bet man savu laiku labai patiko „žaisti“ žodžių dalimis, narplioti jas, kapstytis po tuos niuansus, kuriuos žodžiams suteikia skirtingi priešdėliai ar priesagos. Panašu, kad Liutaurui irgi visai smagus šis užsiėmimas...
Matematika
Su matematika šį kartą kiek kebliau. Magdė tarsi kažkur strigo – tarsi tam tikri matematiniai veiksmai ėmė ir užblokavo elementarų suvokimą apie dviženklius skaičius, todėl kiek atsargiai grįžtame prie ankstesnės medžiagos pasikartojimo...
Liutauras gi mėgaujasi geometrijos intarpu, džiaugdamasis, kad gali kiek atsipūsti nuo intensyvių skaičiavimų su skaičiais tūkstančio ribose.
Smailūs, buki ir statūs kampai, simetrijos ašys, apskritimo centras ir spindulys – nauji burtažodžiai, kurie persikelia ir į kitas sferas...
Skaitymas
Tiesa, visai pamiršau – jei tikėjotės, kad šis įrašas bylos apie adventą ir visokius advento kalendorius, turiu jus nuvilti. Šių tradicijų mūsų šeimoje nėra, nors, tiesa, viena šio meto idėja pasinaudojome ir mes. Atsisiuntę vis labiau populiarėjančius „knygiukus“ ir juos susilankstę, nutarėme, kad labai smagu bent po vieną knygiuką per dieną perskaityti (labiausiai čia Magdei aktualu, kol didesnės knygos vis dar per daug netraukia mano mergaičiukės). Ta proga, kadangi kai kurių knygiukų autorės Monikos buvau paprašyta pasidalinti, kaip aš lankstau knygiukus (buvau pernai sakiusi jai, kad lankstau kitaip, nei standartiškai siūloma), nufilmavau, kaip tai darau. Jei ir jūs pasimaišę dėl milimetrų ir popieriaus storio paklaidos, šis įrašas – kaip tik jums... :)
O jei jums gerai sulankstyti ir paprastuoju būdu, Monika yra nufilmavusi, kaip tai padaryti. Gero skaitymo!
Dailė
Jei netyčia pristigote idėjų, ką prieš Kalėdas apart atviručių galite piešti, galite susiorganizuoti kalėdinius burtus – jums reikės 12 nedidelių lapelių. Ant pusės iš jų pasirašykite šešių spalvų pavadinimus arba tiesiog spalvotais pieštukais pasižymėkite tas spalvas, ant kitų šešių lapelių užsirašykite ar eskiziškai nusipieškite šešis su žiema ir kalėdomis susijusius simbolius. Vienus ir kitus lapelius sudėkite į atskiras krūveles. Tuomet sulankstykite visus lapelius, tris kartus traukite pakaitomis lapelius iš kiekvienos krūvelės ir žiūrėkite, kas išeis. Tai, ką ištrauksite, turėsite nupiešti, iš viso to sukomponuojant vieną piešinį.
Tokią užduotį Magdė gavo dailės būrelyje. Išsitraukusi raudoną dovaną, žalią eglutės vazoną ir rožinę širdelę, Magdė viską suguldė į štai tokį paveikslą:
Kitąkart užduotis buvo susijusi su dizainu. Reikėjo nupiešti kokių nors įprastų neįprasto dizaino objektų. Taip gimė ilgas žemas violetinis staliukas, ant jo – skirtingų formų puodeliai, vaza, lemputės ir girliandos. Kiek vėliau reikėjo išsirinkti vieną daiktą ir jį detalizuoti. Tuomet Magdė prisiminė, kad pamiršo savo interjere nupiešti laikrodį, tad nusprendė tiesiog jį nupiešti ir detalizuoti...
Visa kita praėjo kasdieniškai, paprastai, neužfiksuotai... Tik mūsų sodybos simbolis baltas katinas Kipsas viską stebėjo...
...kaip vaikai kanonų ir sutartinių klausėsti, kaip nuo sofos ant sėdmaišio į tolį šokinėjo ir visaip kaip kitaip per galvą vertėsi, kaip su draugais tradiciškai Minecraft'ą žaidė, smuiku grojo, šėliojo, kambarius vertė ir juos vėl tvarkė, pešėsi ir vėl draugavo, močiutei gimtadienio atvirutes piešė ir atostogų kalėdinių laukė...
Tačiau katino dienų jiems dar teks šiek tiek palaukti. Nors naujo projekto iki Kalėdų neužsuksime, tačiau rašymo, skaitymo ir matematikos trijulė laukia, kol vaikai įveiks paskutiniuosius pirmojo pratybų sąsiuvinio lapus. Tik tuomet paleis juos atsipūsti...
Žodžiu, likite su mumis, nesušalkite ir neapsirkite. O jei dar kantrybės turite, tai žiupsnelį padrikų mūsų gyvenimo akimirkų galite pasižiūrėti...
- Kaip maistas, kurį valgome, veikia mūsų smegenis (su lietuviškais subtitrais)
- Kaip cukrus veikia mūsų smegenis (angliškai)
- Žmogaus kūnas – mokslas vaikams (angliškai)
- Šešios pagrindinės maisto medžiagos (angliškai)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą