Kas seka mano planavimo odisėją, žino, kad mūsuose nėra nieko pastovesnio už kaitą. O kas nežino, apie ką aš čia, trumpai papasakosiu... Kuomet vaikai dar nemokėjo skaityti, o man ir jiems reikėjo kokio tai vizualaus supratimo, ką mes čia veikiame, pasidariau štai tokius magnetukus. Nusipiešiau ikonėles, atsispausdinau jas, priklijavau ant 3 mm storio kartono ir ant magnetinės plėvelės. Tuomet išsipjausčiau viską ir „susandėliavau“ netikėtai tam reikalui idealiai tikusioje tuščioje saldainių dėžutėje.
Naudojau juos ant šaldytuvo, kai prireikdavo, iki kol Liutauras netapo pirmokas. Tuomet pribrendo reikalas viską labiau struktūrizuoti ir, perdariusi mums netinkamą turėtą magnetinį kalendorių į štai tokią lentą, padariau Liutaurui pamokų tvarkaraštį.
Viskas, regis, buvo labai paprasta – viršuje sudėliojome magnetukus-užduotis, kurias reikia atlikti, ir jos per savaitę sukeliaudavo po truputėlį apačion. Tokia sistema mums sėkmingai veikė ir pasiteisino porą metų, tačiau štai šiemet užgriuvo bėda... Į visą šį reikalą visu rimtumu teko įtraukti ir Magdę. Kas čia tokio, – galėtumėte pagalvoti, jei esate pratę prie mokyklinių tvarkaraščių, kuriuos susirašo kiekvienas mokinukas. Deja, kuomet kalba pakrypsta apie ugdymą šeimoje, atskiri tvarkaraščiai griūna, nes dalis mokslų vyksta drauge, dalis atskirai, kai ko mokosi vyresnysis, bet nesimoko jaunesnis vaikas, plius abu turi skirtingų pomėgių ir veiklų, ir visa tai tenka derinti.
Pernai, kuomet Magdė buvo priešmokyklinukė, lentą vertėm ant šono ir kiek patobulinom. Suskaidėm ją į tris dalis, kairiojoje sudėliodami visas savaitės užduotis, per vidurį perkeldami tas, kurias suplanuodavome atlikti konkrečią dieną, o dešinėn keliaudavo jau atliktos užduotys. Liutauras darydavo viską, kas lentoje, Magdė plius minus darė, ką brolis.
Vaikams tiko ir patiko ši sistema, visgi man buvo šioks toks noras labiau sugaudyti sąryšį tarp tų abstrakčių magnetukų ir konkrečių mokymosi planų, todėl bandžiau kažkaip suktis iš padėties, atsispausdindama konkrečias užduotis ir kišdama jas po magnetukais – skirtingomis spalvomis žymekliu užspalvinusi, kuri užduotis skirta kuriam vaikui. Deja, tie lapeliai nebuvo geriausias sprendimas, nes mėgo neplanuotai skraidyti po visą kambarį netyčia užkliuvu suž kokio magnetuko. Todėl į mokslo metų pabaigą tokia sistema nebeveikė, ir mes vėl kažkaip apgraibomis, be jokios sistemos vienaip ar kitaip sukomės iš situacijos.
Šie metai man iškėlė dar sudėtingesnį uždavinį – kaip jau minėjau: atrasti formatą, kuris galėtų būti tinkamas abiems vaikams, o ir man pačiai. Todėl pabandžiau padvigubinti magnetukų skaičių (abiems vaikams po pusę lentos) ir po akimis čia pat turėti reikalingas atlikti užduotis (teko įsigyti didesnę lentą, nes į ankstesnę nebetilpo abiejų vaikų užduotys). Jas atsispausdinau taip, kad kiekvieną užduotį būtų galima uždengti magnetuku, kai ji yra atlikta.
Iš dalies tai buvo patogu, tačiau savaitės pabaigoje likus kai kurioms neatliktoms užduotims, jaukdavosi mano mokymo planai, ir man juos tekdavo nuolat performatuoti – šis papildomas darbas man visai nepatiko... Be to, toks formatas netiko todėl, kad vaikai bendrai atliekamas užduotis (tokiais, kaip projektinė veikla, Biblijos, literatūros skaitymas, muzikos, dailės, kūno kultūros pamokos) pradėjo rinktis atskirai, ir tokiu būdu viskas apskritai susimalė... Vėl teko sukti galvą, kaip padaryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avys sveikos.
Kuomet galvojau atradusi visai patogų variantą, kurio viršuje trijose skiltyse puikavosi bendri ir individualūs dalykai, o žemiau – kiekvieno atlikti dalykai, vos pakabinusi lentą ant sienos supratau, kad vietoj supaprastinimo išėjo dar griozdiškesnis, dar sudėtingesnis variantas, į kurį dabar jau ne tik vaikai žiūrėjo kaip ožiukai į vartus, bet ir aš pati gerokai abejojau, ar nesusipainiosiu pati... Kitaip tariant, norėjau kaip geriau, o išejo... dar blogiau... Todėl praėjus dar vienai savaitei vėl mąsčiau, ką čia padarius...
Per kelias savaites išbandžiau visokiausius variantus... Vis tik sukus apsukus teko grįžti prie pradinio šių metų varianto ir, atsispyrus nuo jo, ieškoti tobulybės... :D
Šiaip ne taip radau kompromisą.
Nusižiūrėjusi idėją apie užduočių suskaidymą mokymosi blokais, pabandžiau ir aš „sukapoti“ užduočių blokus gabalais po tris, įterpiant tarp jų fizinę veiklą. Viršutinę lentos dalį skyriau užduočių „planui“, apatinę – magnetukų „rezervui“. Į pirmąjį viršutinės dalies bloką įkėliau pagrindines rašymo-skaitymo-matematikos užduotis, sukonkretindama jas. Matydama, kad Liutauras vengia rinktis rašymą, jei žino, kad reikės kurti rašinėlį, vietoj to bandydamas išsiderėti eiti rašyti tik dailyraštį, įvedžiau labai konkrečias kategorijas – rašymas (pratybos), rašymas (dailyraštis), rašymas (rašinėlis), taip pat pažymėdama būrelius ir laiką, reikalingą būrelių namų darbams atlikti. Tai įtakojo ir jau kiek aiškiau susidėliojusi mūsų mokymosi rutina bei išryškėję vaikų polinkiai pasirinkti/nepasirinkti vienokias ar kitokias užduotis. Po fizinės veiklos išsidėliojo kitas blokas iš trijų užduočių, galiausiai tvarkaraščio apačioje sukrito būreliai, jiems reikalingi namų darbai ir vakaro skaitiniai, stalo žaidimai. Viską sukėlusi į savaitės dienas gavau štai tokį variantą:
Kairėje – visi magnetukai prieš pradedant savaitę,
dešinėje – magnetukai keliauja viršun, užpildydami atliktų užduočių vietą.
Iš pirmo žvilgsnio viskas ne per daug kuo skiriasi nuo pirmojo šių metų varianto, ar ne? Visgi, kaip sakoma, grožis slypi detalėse. Tuščias, nekonkretizuotas savaitės šablonas leido matyti savaitės struktūrą, bet tuo pačiu paliko ir laisvės rinktis užduočių eiliškumą bloko rėmuose. Išdėliojusi tvarkaraštį dienomis, o ne atskiriant vaikų tvarkaraščius, plius apjungus tuos dalykus, kurie turėtų būti daromi kartu, tapo aiškiau, ką vaikai gali rinktis atskirai, o ką privalo rinktis sutarę kartu. Taip pat atsiskyrė būreliai, kurie tarsi nepriklauso pagrindinėms užduotims, bet vis tiek yra čia, ir primena vaikams, kad reikia pagroti, užbaigti dailės būrelyje pradėtą darbą ar paruošti robotikos namų darbą.
Laikykit kumščius, kad šitas variantas veiktų, nes man jau atsibodo viską perdarinėti... :D
O kaip sekasi jums dėliotis ugdymo planus ir tvarkaraščius?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą