Per dvi savaites visai spėjo nuplikti medžiai, cepelinų spalva nusidažyti dangus, karantinas įgauti pagreitį. Viskas logiška – vasara juk negali tęstis amžinai...
Todėl tenka pristabdyti intensyvias veiklas, susirangyti arčiau židinio, prigriebti kokią knygą ir jaukiai leisti rūke paskendusias dienas... Ar kas begali būti geriau introvertų šeimynėlei?.. :) Na bet, kaip visada – apie viską iš eilės.
Planavimas
Savo planavimo odisėją aprašiau praeitame įraše, todėl čia nebesikartosiu, visgi vieno dalyko negaliu palikti nepaminėjusi. Praeitą savaitę teko perlipti per savo perfekcionizmą, nuleisti kartelę, pripažinti, kad kiekvienas vaikas unikalus, ir kad kartais mažiau yra daugiau... Kuomet Liutauras jau kurį laiką kartojo, kad jam per sunkios yra rašymo užduotys, skiriamos jam iš pratybų sąsiuvinių, ne visai norėjau tai girdėti. Na jau, – galvojau, – kas čia sunkaus imti ir parašyti puslapio rašinėlį ar atlikti puslapį užduočių. Visgi pastebėjau, kad kuo toliau, tuo labiau jis ėmė vengti, išsisukinėti nuo rašymo, kas man labai nepatiko. Galiausiai pamačiau, kad Magdė taip pat pradėjo „nekęsti“ matematikos, nors pernai taip ją mėgo. Po vieno uždavinio, kuomet vos ne pusvalandį bandėme išsiaiškinti, kaip vyksta dviženklių skaičių sudėtis stulpeliu, pamačiau, kad mergužėlei niekaip nesusiveda, kas ča prie ko... Ir tada ėmiau savęs klausti: kas geriau? Laužti, lenkti, versti ir turėti matematikos ar rašymo nekenčiantį vaiką, ar tam kartui pristabdyti arklius ir paieškoti kažkokio kitokios sprendimo? Kadangi po ranka turėjau neišnaudotus pernykščius „Vaivorykštės“ pratybų sąsiuvinius (juos pakeitėme tąsyk į „Taip“ pratybas), ėmiau ir atsiverčiau juos. Supratau, kad turiu pabandyti tiek Liutaurui pasiūlyti „sugrįžti“ į antrą klasę, tiek Magdei pasiūlyti kiek paprastesnį priėjimą prie matematikos. Šios pratybos man tam kartui pasirodė labai tinkamos... Tiek, kad dirbant namuose man jų formatas, išskaidytas mėnesiais, netiko. Todėl nurėžusi visų pratybų susegimus, paverčiau jas atskirų lapų rinkiniu ir susidėliojau ne mėnesiais, o dalykais. Taip turėjau atskirą pratybų komplektą Magdės matematikai ir Liutauro lietuvių kalbai.
Kaip visa tai suveikė?..
Rašymas
Nepatikėsite, bet vos daviau Liutaurui lengvesnes užduotis, vaikinas tarsi atsigavo... Negana to, po savaitės pareiškė, kad jam labai patiko rašyti, ir netgi norėtų pabandyti kas vakarą rašyti dienoraštį, kaip kad daro jo draugas Simonas (ar užteks tam valios, laikas parodys, tačiau iniciatyva tikrai džiuginanti).
Net ir sugalvoti rašinėlį nebeatrodė taip baisu, kaip tai atrodė dar prieš savaitę ar dvi...
Magdė tuo tarpu toliau mokosi raityti rašytines raides ir jas jungti. Kai kurios raidės pasiduoda visai lengvai, kitos gi, ypač mažoji „k“ kol kas dar nėra iš tų, kurias Magdė labai mėgtų... Todėl visaip čia būna su tom pratybom – užduodi užduotį, o atėjęs žiūri, kad mergužėlė ne raidžių prirašiusi, o pratybų sąsiuvinio iliustracijas „pagražinusi“... :D
Anglų kalba / Rusų kalba
Po sėkmingos Liutauro rašymo praktikos net anglų kalba ėjosi lengviau, kuriai pritaikiau tą patį „mažiau yra daugiau“ principą. Sugrįžome šiek tiek atgal ir pasikartojome tai, kas užmiršta...
Kadangi vaikai pernai pirma pasigavo rusų kalbą, norėjau kad įtvirtintų ją, todėl su anglų neskubėjome. Viso to pasekoje dabar yra dar ką veikti ir pagal antros klasės „programą“. Tačiau viliuosi, kad kai bus noras, vaikai atsigriebs. :)
Matematika
Pasitaisė reikalai ir su matematika. Vos gavusi pratybas su daugiau iliustracijų, mano mažoji mokinukė daug mieliau sėdo jų spręsti, nors kol kas ir negaliu dar pasidžiaugti stipriai šoktelėjusia motyvacija, kaip kad nutiko su Liutauro rašymu, visgi turiu vilties, kad viskas priešakyje...
Kaip jau minėjau, prie dviženklių skaičių sudėties su vienaženkliu sėdėjome ilgai... Ir vis tiek Magdei nesusivedė, kas čia prie ko... Vos paėmus paprastesnį sudėties stulpeliu pristatymo variantą, sugaudėme galus, todėl, tikiuosi, galėsime keliauti toliau...
Liutauras gi per matematiką įsisavino labai svarbų dalyką – kad visko galima išmokti, jei tik darai tai nuosekliai ir nepasiduodi... Kelias pamokas keliavome per kelių triženklių ir dviženklių skaičių sudėtį stulpeliu. Reikėjo matyti, kaip nervinosi Liutauras vos susidūręs su šiuo reiškiniu. Pyko, mėtė pieštukus, teigė, kad matematika yra kvailas dalykas, tačiau po kelių dienų jau, žiūrėk, juokėsi, kaip čia viskas paprasta ir lengva...
Tiesa, turiu pripažinti, kad ir dar vienoj vietoj turėjau nusileisti lapteliu žemyn savo perfekcionistiniame pasaulio matyme. Turėjau paklausti savęs, kas man svarbiau – ar kad visi pratybų lapai būtų šimtu procentų užpildyti, ar kad vaikai išmoktų tai, ką reikia išmokti, leidžiant sau ir jiems praleisti tuos uždavinius, kurie akivaizdžiai jiems aiškūs, lengvi ir yra iš dalies tik laikui užimti?.. Ar versdama Liutaurą atlikti visas iki vienos užduotis, aš laimėsiu, ar pralaimėsiu?.. Kaip parodė šios savaitės praktika, vis tik mažiau yra šiuo atveju daugiau. Vaikai – išmokę, ką turėjo išmokti, aš – neįsitempusi, kad nespėjome užpildyti visų pratybų sąsiuvinio lapų. Todėl keliaukime toliau...
Skaitymas
Kad principas „mažiau yra daugiau“ suveiks ir su skaitymu, tikrai nesitikėjau. Leidusi vaikams pasirinkti, ar skaityti 15 minučių bet garsiai, ar 20 minučių tyliai, nustebau, kad vaikai pasirinko garsų skaitymą. Magdė, kuri paprastai bandydavo visais įmanomais būdais išsisukti nuo skaitymo, pamatė, matomai, kad išvengti pareigų nepavyks, todėl kartu su broliu kibo į knygų ir žurnalų atlapus.
Tiesa, Liutaurui į pagalbą atėjo parduotuvėje užmatytas „Minecraft“ žurnalas vaikams, kurio negalėjau nenupirkti. Per porą dienų buvo „suskaitytas“ ir išbandytas praktikoje... :D
Biblija / Literatūra
Toliau keliaudami per Dievo Trejybės asmenis, šį kartą nagrinėjome, kas yra Šventoji Dvasia ir koks jos vaidmuo Trejybėje. Piešėme penkialapę gėlę, į kurią sutalpinome penkias pagrindinius Šv. Dvasios atliktus mums darbus: apsigyvenimą tikinčiojo žmogaus dvasioje, dvasinį apipjaustymą, atnaujinimą, pakrikštijimą (perkėlimą) į Kristaus kūną ir užantspaudavimą, kaip amžinybės garantą. Piešėme kiekvienai sąvokai atitinkamus simbolius, taip įtvirtindami išgirstą informaciją.
Atėjus skaitymo vaikams laikui, vaikai paprašė ne „Emilį iš Lionebergos“ tęsti, bet paskaityti Bibliją. Nuomonėms išsiskyrus, ar skaitysime tikrą Bibliją, ar jos pasakojimus, pritaikytus vaikams, finale nutarėme į rankas pasiimti nepaprastai gražiai išleistus S. Lloyd-Jones ir Jago „Biblijos pasakojimus apie Jėzų“. Anksčiau šis leidinys niekaip mums vis neprilipdavo. Atskirai skaitomos jos istorijos man neatrodė informatyvios, o ir vaikai vis atidėdavo šią knygą į šalį, kai tik siūlydavau. Matomai, ne tas laikas buvo. Dabar gi paėmėme šią knygą ir per keletą kartų atsisėdę šiltai prie krosnies nuo-iki perskaitėme.
Ir nors knygoje man akis vietomis rėžė netikslūs įvykių perteikimai (ypač Pradžios knygoje), skaitant ją štai taip vienu ypu nepaprastai gražiai atsiskleidė visas Dievo planas žmonijai, Kristaus aukos prasmė ir nuodėmės atsiradimo bei sunaikinimo linija. Tad sumoj užskaitau šią knygelę – net ir joje esantys netikslumai gali išeiti į naudą, jei skaitai kartu su vaikais ir tinkamoje vietoje gali paaiškinti, kaip iš tiesų apie tai rašoma Biblijoje, ir koks tai yra geras Biblijos iškraipymo pavyzdys.
Taip pat tai buvo labai gera įžanga į kitą mūsų temą apie nuodėmę. Ta proga jūsų dėmesiui ir nauja dainelė apie tai pagal Rom 6:16-18 eilutes.
Muzika
O kad jau prakalbome apie daineles, negaliu nutylėti nepasidžiaugusi, kad mūsų namuose apsigyveno naujas „žaislas“. Šį kartą – mano... Kelerius metus nuo mano jubiliejaus kaip draugų dovana ir sena mano svajonė kantriai laukęs, kol įsikursime naujuose namuose. Ir štai pagaliau atkeliavo: šviežutėlis, naujutėlis, blizgantis, skambantis, viliojantis. Nuo tada, kai pardaviau savo vaikystės pianiną, laukiau progos, kai galėsiu prisiliesti prie elektrinio jo giminaičio. Žinau, kad tai vis tiek neprilygs tikram instrumentui, visgi vienas iš svarbiausių mano prioritetų buvo galimybė groti instrument užsidėjus ausines, kuomet visi miega, o aš niekieno netrukdoma galiu groti, kurti, improvizuoti... Tad pastaroji dainelė jau įrašyta šiuo gražuoliu. Vokalinė linija, be abejo, šį kartą dar labai tobulintina, tačiau šį sykį vadovaujuosi geru anglišku posakiu: „better done than perfect“ („geriau apskritai padaryta, negu tobulai nepadaryta.“), nes naujuose namuose kol kas neradau akustiškai tinkamos vietos įrašymui, todėl gausite lukterėti geresnės kokybės kūrinių. :)
Vaikams naujasis instrumentas irgi, be abejonės, smagus „žaislas“. Šmaikščiajam Liutaurui labai knieti pasukinėti alteracijos ratuką (ar kaip čia jį lietuviškai pavadinus), Magdei smagu išbandyti įvairiausius instrumentus. Ta proga kalbėjomės su vaikais apie skirtingus instrumentų tembrus, prisiminėme dinamikos ženklus, kurių gausu Liutauro smuiko natose. Bevartant jas, žiūrėk, ir Magdė vėl ima kalbėti apie smuiko pamokas. Tačiau kol viskas persikėlę į nuotolinių pamokų formatą, atidedame tą reikalą kitiems metams. Dabar tegul pasimaudo dar dailėje.
Dailė
Dailės pastaruoju metu tikrai netrūko. Magdė piešė ir dažais...
Ir iš birių produktų klijavo kompoziciją...
...piešė trijomis pagrindinėmis spalvomis.
Liutauras tuo tarpu bandė vis išsisukti nuo piešimo, teigdamas, kad jis nebus dailinkas, ir jam nereikia mokėti piešti, su kuo aš, žinoma, nesutikau, ir bandžiau visaip kaip jį kitaip motyvuoti. Kompromisą radome mūsų mėnesio projekto rėmuose...
Projektas
Toliau aiškinomės, iš ko sudarytas mūsų organizmas, iš ko sudaryti maisto produktai, kaip visa tai susiję. Per cheminių elementų lentelę kartu su vaikais po truputį keliaujame jau porą metų (tiesa, ne per daug sistemingai, o daugiau priešokiais), todėl ši tema buvo labai gera proga vėl išsitraukti mūsų pildomą lentelę ir pratęsti pažintį su organizmo bei maisto sandara.
Pradėjome nuo bendro paveikslo – kokie elementai mūsų organizme „užima“ daugiausiai vietos. Paskui nagrinėjome smagią seriją skaidrių su 20 pagrindinių elementų, reikalingų mūsų organizmui. Vaikams labai patiko nagrinėti, kokio elemento kokiame maiste yra. Faktas, kad vaikų dėmesį pavyko išlaikyti daugiau nei valandą, kalba pats už save: tiek klausimų visokių kilo, tiek įdomių atradimų jiems ir man buvo, kad sunku buvo atsitraukti ir sustoti.
Gautų žinių užtvirtinimui iš parduotuvių prisirinkome katalogų – vaikai karpė įvairius maisto produktus ir klijavo ant atitinkamo cheminio elemento lapo. Magdė negalėjo atsidžiaugti, supratusi, kad net tokiame produkte kaip šokoladas, yra naudingų mums medžiagų, todėl viską, ką tik rado, kirpo ir klijavo... Štai taip ir išeina, kai nori vaikams apie daržovių naudą, vadinasi, papasakoti... :D
Liutauras į šį reikalą žvelgė praktiškiau – pasirinko chromą ir žuvis, kuriose yra šio elemento.
Kai jau nuo elementų kiek pavargom, ėmėme daryti plakatą. Šį sykį kažko labai gudraus nesugalvojau vaikams pasiūlyti – pasirinkome standartinį variantą, kartu nutarę, kad kartu darysime vieną bendrą plakatą. Sugalvojome, kad pusė plakato bus Liutauro, kita pusė – Magdės. Tuo tąkart mūsų projektas ir apsiribojo, pratęsime jį kitą savaitę...
Smagioji dalis – apvesti kūno kontūrus...
Pasaulio pažinimas / gamta
Taip po truputį ir pažindinamės su mus supančiu pasauliu. Karantinui kirtus per visas suplanuotas edukacijas ir išvykas į muziejus, tenkinamės tuo, ką galime rasti namuose ir aplink juos... Po langais dienų dienomis skraido kėkštai, slėpdami įvairiausias sėklytes, riešutus ir kitokį iš vištų nugvelbtą grobį (žr. video įrašo apačioje), kur ne kur lenda neįprastai šilto rudens nustebinti grybai...
...Lauko darbus vykdo vandens gręžinį įrenginėjantys darbininkai, kurie netikėtai paliko mus dešimčiai dienų be vandens – gręždami žemę pataikė į mūsų šulinio gyslą, ko pasekoje šulinio vandens horizontas staigiai krito 3 metrais žemyn, palikęs vandens siurblį kaboti ore ir sudrumstęs paskutinius vandens likučius šulinio dugne... Visa laimė, kad šalia – kaimynai, iš kurių gali atsinešti vandens gėrimui, nusiprausimui ir maisto gamybai, tačiau kiti patogumai liko nuošaly, kol sulaukėme gręžinio vandens pajungimo...
Kol visa tai vyko, mes laiko veltui neleidome. Stebėjome, kokį gruntą į žemės paviršių kelia darbininkai, galiausiai pasiekę 130-ties metrų gylį ir po vandeningu sluoksniu esantį žaliąjį molį. Pasinaudoję proga subėrėme į stiklinį indą po ruoželį visų sluoksnių atminčiai.
Judesys
Jei skaitėte prieš tai mano įkeltą įrašą apie planavimą, tuomet žinote, jog fizinę veiklą perkėlėme tarp mokymosi blokų – visiems išėjo tai į naudą – ir vaikams, ir man. Kiek sėsliau pasibuvus namuose, labai gera išbėgti oro gryno įkvėpti, iki naujojo kaimyno statomo namo prasibėgti, mankštelę padaryti... :)
Robotika
Grįžus namo ir atlikus užduotis, galima ir vėl prie kompiuterio prisėsti, pakonstruoti. Liutauras robotikos namų darbams buvo gavęs sukonstruoti iš Lego kokį nors muzikinį instrumentą, o Minecraft'e – kokį nors labai didelį instrumentą, kuris galėtų būti matomas iš tolimiausių kampelių. Taip mūsų namuose atsirado štai toks pianinas... :)
O Minecraft'e išdygo štai toks dangų siekiantis smuikas.
Čia šiokius tokius nuopelnus turiu prisiimti ir sau, mat Liutauras gavęs užduotį nežinojo, nuo ko galėtų pradėti. Kuomet paklausiau, ar jis norėtų padaryti, tarkime, didelį smuiką, jis atsakė, kad taip, bet kad nemoka. Tuomet aš jam padėjau internete surasti smuiko schemą (tam reikalui labai tinka siuvinėjimo kryželiu schemos, kuriose viskas, kaip ir minecraft'e, pagrįsta kvadratine matrica). Taigi. Schemą radome, kartu skaičiavome, Liutauras konstravo. Rezultatu liko labai patenkintas. Saugo dabar savo „pasaulyje“ kaip skulptūrą, šalia kurios įrengė lazerinius šviestuvus, kurie iš dalies atrodo tarsi smuiko strykas, o tuo pačiu ir matosi iš labai toli.
Išvykos, susitikimai / Žaidimai
Kaip jau minėjau, karantinas sustabdė visas mūsų išvykas, susitikimus, nors dar spėjome pradžioje vienus draugus aplankyti ir savo praeito mėnesio žaidimą jiems pristatyti. Kadangi buvome suplanavę pristatymą daryti ir mokykloje, tai ir dėžutę žaidimui pagaminau, kad viską kompaktiškai sudėlioti galėtume. Deja, nebespėjome, ir visų saugumo vardan atkėlėme šį reikalą geresniems laikams...
Na, o namuose vaikai patys susigalvoja visokiausių žaidimų ir veiklų. Gera proga išsitraukti seniai pamirštas išlankstomas knygeles...
... ilgais tamsiais vakarais po stalu sulįsti šešėlių teatro vaidinimui...
Taip ir prabėgo mūsų dienos, lydėdamos mus per visai į pabaigą besiritantį rudenį. Vaikai laukia nesulaukia žiemos, bandydami suprasti, kada jau čia to sniego galima būtų tikėtis... Mes tuo tarpu pildom kūdrą vandeniu – kad šaltukas nepasitiktų nepasiruošusius žiemos linksmybėms, kurių dar teks kiek palaukti, tačiau kaip ten sakoma – ruošk roges vasarą?.. ;)
Ačiū, kad skaitėte, dabar tradiciškai kviečiu žiūrėti:
Likit sveiki, nesušalkit, nesirkit, valgykit daug česnako, C vitamino turinčių vaisių ir daržovių, netrukus ir vėl susimatysime!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą