Kad mokslo šaknys būtų saldžios. II dalis. Motyvuojančios mokymosi aplinkos kūrimas.

Ką gi... Judame toliau. 

I dalyje susipažinome su PAK'ilios mokymosi aplinkos kūrimo įrankiais, o dabar metas pavyzdžiams, kaip tuos įrankius pritaikyti kasdienybėje.

Taigi. PAK'ilios (motyvuojančios) mokymosi aplinkos kūrimas. 

(14 skirtingų startegijų, kurių sąrašas nėra baigtinis)

1. Priartėk – Patylėk – Prisirišk

Paklauskite savęs, kada labiausiai esate linkę kontroliuoti savo vaikus? Kai esate pavargę, be energijos, kuomet vaikai neklauso – tai situacijos, kuomet mums sunku būti kantriems. Tada mes esame linkę šaukti, įžeisti, pasakyti ne tai, ką galvojame. Ką jaučia vaikas, kai ant jo yra šaukiama? Jis jaučiasi atskirtas nuo tėvų, yra sužadinama jo reaktyvioji smegenų dalis, kuri užgniaužia problemų sprendimą ir aukštesnius mąstymo gebėjimus. Jei trumpai – tai užniaužia motyvaciją. 

Jei pastebėsite, bendrauti su vaikais nuleistu tonu yra daug efektyviau nei ant jų šaukti. Tai reikalauja būti arti vaiko ir laiko vaiko dėmesį. Pabandykite prisiminti situacijų, kuomet pasielgėte toje pačioje situacijoje vienaip ar kitaip. 

Pvz., vaikas žiūri filmą. Kaip jis reaguoja, kai jūs šaukiate, kad eitų valgyti?..

– Tuoj… – Ir žiūri toliau, ar ne?

Kaip vaikas reaguoja, jei jūs prieinate, uždedate ranką jam ant peties, palaukiate, kol gaunate akių kontaktą ir tada ramiai pasakote:

– Pietūs paruošti. Norėčiau, kad sustabdytum filmą ir ateitum pavalgyti kartu su visais.

Kuomet su vaiku bendraujama ramiai, jis geba mąstyti ir suprasti, „suvirškinti“ jūsų prašymą. Jei jūs sekate trimis žingsniais Priartėk-Patylėk-Prisirišk ir atliepiate į visus tris PAK’ilią atmosferą formuojančius veiksnius, jūs kuriate savo namuose motyvacinę aplinką.

Jei jūsų dukra kuo nors užsiėmusi, o jums reikia, kad ji sėstų prie pradėto mėnesio projekto, ką jūs galite padaryti?

Jūs galite ramiai prieiti, uždėti ranką ant peties ir pasakyti:
– Matau, kad esi užsiėmusi.
Šiek tiek palaukti.
– Aš turiu šiek tiek laiko padėti tau prie projekto, kurį pasirinkome šį mėnesį. Ar norėtum, kad prisėstume prie jo dabar, ar po dešimties minučių?

2. Užpildykite tuštumą

Visiems pažįstamos situacijos, kuomet mūsų bandymai užkirsti kelią neigiamam vaikų elgesiui tik dar labiau pablogina situaciją.

– Nelipk į balą! 

– Nepraleidinėk skaitydamas raidžių

– Ne taip rašai!

Ką paprastai daro vaikas? Jis daro tai, ko jūs nenorite. Kodėl? Nes jam pasakoma, ko nereikia daryti, tačiau nepasakoma, ką vietoj to jis turėtų daryti:

– Apeik balą, kad kojos liktų sausos.

– Skaityk atidžiau, kad spėtum pamatyti visas raides.

– Parašyk štai taip...

Neigiamą kalbą pakeitę į teigiamą, mes leisime vaikams suprasti savo lūkesčius. Ne drausdami, bet leisdami vaikui suprasti, ko mes norime, mes aktyviname vaiko mąstymą. Tai leidžia vaikui pasijusti kompetentingu ir bendradarbiauti – taip sukuriama motyvacinė aplinka.

3. Klauskite, kodėl. Skatinkite smalsumą

Jei aš dabar paprašyčiau jūsų išeiti į gatvę, apeiti aplink medį/stulpą ir sugrįžti namo, koks būtų pirmasis klausimas, iškilęs jūsų galvoje?

– Kodėl? Dėl ko? Kam to reikia? Mes visų pirma turime suvokti tikslą – kam to reikia. Vaikams lygiai taip pat svarbu tai suprasti. Todėl ne vienas turbūt esame girdėję:

– Na kodėl aš turiu tai daryti? 

Koks paprastai būna pirmasis, impulsyvus atsakymas?

– Nes taip reikia...

– Nes aš taip pasakiau...

Kokią tai sukuria reakciją? Vaikas jaučiasi neturinti pasirinkimo laisvės, jis jaučiasi verčiamas, jis jaučiasi taip, tarsi nebūtų paisoma jo. Tai sukuria ne motyvaciją veikti, bet pasipriešinimą.

Taigi. Kokia alternatyva? Leisti suprasti vaikui tikrąjį vieno ar kito darbo tikslą. Vaikams svabu suprasti, koks yra jo indėlis į vieną ar kitą veiklą. Matant bendrą paveikslą, padidėja motyvacija. Todėl jei su vaiku kalbėsitės apie tai, kodėl svarbu išmokti sklandžiai reikšti savo mintis žodžiu ar raštu, sugebėti skaičiuoti, susikalbėti kita kalba ar suvokti cheminius ar fizinius mus supančius procesus, dėsnius, tai bus vienas svarbiausių žingsnių motyvacijos link.

Jei jums sunku sugalvoti, ką atsakyti vaikui, kuomet jis klausia, „Kodėl aš turėčiau..?“ pabandykite surengti minčių lietaus sesiją po pusryčių ar pietų, kad išsiryškintumėte jūsų šeimai svarbias vertybes, ir jas bet kada galėtumėte vaikams priminti.

Štai vienos šeimos pvz.:

1. Mokomės, kad galėtume sužinoti naujų dalykų ir suprasti mus supantį pasaulį.

2. Uždirbame ir taupome pinigų, kad galėtume išlaikyti save ir padėti kitiems.

3. Gyvename besivadovaudami krikščioniškomis vertybėmis, kad galėtume gyventi ramia sąžine ir džiaugsmingai.

4. Vertiname vienas kitą, nes visi esame unikalios asmenybės.

5. Esame atsakingi už save, savo turtą, savo elgesį ir taip, kaip elgiamės su kitais.

6. Dirbame drauge, padedame vienas kitam ir esame komanda, nes mums reikia vieniems kitų.

7. Padedame ir patarnaujame kitiems, nes mūsų indėlis svarbus

8. Keliaujame ir patiriame nuotykius, nes tai yra gyvenimo prieskoniai.

Pabandykite sukurti ką nors panašaus, ir pamatysite, kaip iš tokios sąrašo vaikai patys pasirinks atsakymus į jūsų klausimą: 

– Kaip manai, kodėl prašau tavęs padaryti tai ar tai..?

Vaiko kelyje į tikslą bus momentų, kuomet kelias, kuriuo einama, neves į tikslą. Tai bus nesėkmės, nusivylimai, Tokiais momentu į pagalbą ateis smalsumas. Tai – magiškas ingredientas, kuris padės vaikui ištirti alternatyvas, keliant klausimus „kas, jei?“ Atsakymai į tokius klausimus nuves į atsakymus, kaip įveikti iškilusias kliūtis.

Todėl:

• Stiprinkite smalsumo jausmą, užduodami klausimą „Kaip manai, kodėl taip nutiko?“
• Parūpinkite praktinių užduočių, kurios padėtų išmokti ir suprasti vienos ar kitos temos, kuria vaikas susidomėjęs, gilumą.
• Padėkite susigaudyti tyrinėjant alternatyvias galimybes ir problemų sprendimo būdus.
• Įdiekite meilę mokslui ir naujiems, nepažintiems dalykams.
• Paskatinkite daryti įprastus kasdienius dalykus kitokius nei įprasta būdu ar kitu nei įprasta metu.

4. Pasirūpinkite rutina 

– Na gi, greičiau! 

– Mes pavėluosime! 

– Ką tu darai? 

– Kodėl dar nesirengi? 

– Mums reikia eiti!

Nepastebėjote, kad tuomet, kuomet mums reikia paskubėti, vaikai dažnai tarsi sulėtėja, praranda koordinaciją ir nuovoką.

Neduokdie, pabandyčiau paskubinti savo septynmetę. Ji tuoj užsispirtų, pradėtų inkšti, kūno kalba bylodama, kad kėsinuosi į jos laisvę, ir vietoj to, kad mes išeitume anksčiau, tikrai vėluosime…

Vaikai, kurių buvo paklausta, kaip jie jaučiasi kuomet yra skubinami, atsakė, kad jaučia įtampą, kuri sukelia atminties užblokavimą. Jie nebeprisimena, ką turi padaryti, ko iš jų reikalaujama. Jaunesni vaikai, iš kurių per trumpą laiką reikalaujama labai daug, greitai pavargsta ir suirzta. Juo labiau, jei tėvai tokiu atveju pradeda rėkti ant vaiko, tai sukelia ryšio jausmo praradimą. Skubėjimas ir chaosas sukelia vaikams vieną iš reakcijų į stresą „kovok, dink arba sustink“ būseną (reakcija į stresą - fight flight or freeze), ir jie praranda gebėjimą mąstyti. 

Kokia išeitis iš viso šito chaoso? Rutinos įvedimas. Tai gali būti išsigelbėjimas jūsų šeimai.

Struktūra – tai kelias iš išsisėmimo. Tai beveik burtų lazdelė, kuri sustato viską į savo vietas, nes iš anksto nusprendę savo veiksmų seką mes išlaisviname save iš begalės turimų pasirinkimų. Ką mums tereikia daryti, tai tik sekti planu. Tai sutaupo energijos tiek jums, tiek vaikams.

Sunku pratybose – lengva mūšyje. Rutina labai svarbi ten, kur kyla daug stresinių situacijų. Esant rutinai, kiekvienas žino, kaip reikia elgtis nustatytoje situacijoje. Tai ypač svarbu galvojant apie santykius šeimoje. Ką mes darome, kai supykstame, kai esame pavargę?

Į pagalbą gali ateiti tam tikri rutinų rinkiniai, algoritmai, kaip pvz. „Operacija rytas“, „Vakaro rutina“. Vaikai mėgsta viską vizualizuoti. Vietoj to, kad vaikai bėgiotų kas minutę ir klausinėtų, ką dabar daryti, jie patys žino, kas turi būti padaryta. Galite tiesiog susirašyti, kas po ko bus daroma (su vyresniais vaikais), arba nusipiešti.

O dabar sunkiausia dalis – kad rutina taptų jūsų pagalbininke, jos reikia laikytis. Turi atsirasti įgūdis. Taigi pradžia čia sunkiausia. Tiek vaikams, tiek tėvams.

5. Nepamirškite perėjimų svarbos

Kadangi tėvai atsakingi už sklandų šeimos funkcionavimą, kuriame gausu reikalų, kuriuos reikia atlikti, ir vietų, į kurias reikia nuvykti. Dėl šio spaudimo mums norisi, kad vaikai mūsų klausytų nedvejodami ir paklustų mūsų prašymams. Tačiau apklausus vaikus, kaip jie jaučiasi, kuomet tėvai nuolatos pertraukinėja jų veiklą ir jiems įsakinėja, paaiškėjo, kad tai sukelia jiems pyktį, erzelį, suirutę. Pagalvokite apie save, kuomet esate įsitraukęs į kokią veiklą, ir jus kas nors nuolatos pertraukinėja. Jausmas ne iš maloniųjų, ar ne?

Kokia iš to išeitis? Pereinamasis įspėjimas. 

• „Už penkių minučių valgysime! 
• Jau tuoj turėsime išeiti!“ 
• „Nučiuožk nuo čiuožyklos dar du kartus, ir eisime.“ 
• Paauglių galite paklausti: „Kiek laiko tau dar reikia, kad tai užbaigtum?“ Suderėkite protingą laiką.

Sklandūs perėjimai nuo veiklos prie veiklos leidžia vaikų smegenims neužsiblokuoti, bet pakeisti vieną veiklą kita. Jei vaikui vis tiek sunku atsitraukti nuo tam tikros veiklos, priminkite, kad jis bet kada vėliau galės prie to grįžti. Pajutę, kad jūs gerbiate jo vieklą ir leisdami vaikui pabaigti, ką jis tuo metu daro, jūs stiprinate tarpusavio ryšį.

6. Kelkite įtraukiančius klausimus 

Ar būna, kad pagaunate save kartojant vaikams tą patį per tą patį? Kuomet vaikai neatsako į jūsų klausimus, mums atrodo, kad jie mūsų negirdi, ir mes vėl kartojame, kol, mūsų supratimu, vaikai tai „pagauna“. Deja, toks vaikų „mokymas“ vaikus tik erzina, dėl to jei dažnai praranda motyvaciją klausyti, tai juos nuvargina. 

Kokia išeitis? Uždavinėti jiems klausimus ir taip įtraukti į sprendimų ieškojimą, skatinant smegenis „pakapstyti“ vis giliau ir giliau. 

Pat Flynn knygoje „Ar jis skris?“ autorius moko savo sūnų sulankstyti iš popieriaus lėktuvėlį. Sūnus su užsidegimu lanksto savąjį modelį, tačiau kuomet jis paleistas rėžiasi į žemę, vaikas nusivilia. Vietoj to, kad pamoralizuotų sūnų (Kaip tu čia padarei, pažiūrėk, kaip reikia lankstyti, truputį kruopščiau… ir pan…), tėvas paklausė:– Kaip manai kodėl tavo lėktuvas neskrenda taip, kaip maniškis?Vaikas atsakė, kad tėtis padarė geriau. Tuomet tėtis paklausė: – Kuo gi geriau? Kaip manai, dėl ko skrenda mano lėktuvas?Taip vaikas įsitraukė į diskusiją apie spranus, kruopštumą ir kitus modelio darymui reikalingus aspektus. Ar tai buvo efektyviau nei išdėstyti nurodymai, kaip daryti modelį? Kuomet berniukas iš naujo išlankstė naują lėktuvėlį ir jį paleido, šis nuskrido. Patenkintas berniukas sušuko:– Tėti, jis skrenda! Аr tu gali patikėti, kad aš tai padariau?!

Amy Morin, psichoterapeutė, tyrinėjanti sėkmingų ir stiprių asmenybių elgseną, teigia, kad teisingai užduoti klausimai yra asmenybės keitimo raktas. O orientuojat vaikus į klausimus apie jų ateities elgseną, didina motyvaciją.

Taigi – ką daryti? Vietoj to, kad lieptumėte jiems, klauskite jų. 

Vietoj „Eik, pasiklok, išsivalyk dantis ir susišukuok“, klauskite: „Kokius penkis dalykus turėtum padaryti iš ryto?“
Vietoj: „Turi eiti pagroti“ – „Ko tau reikėtų pasiruošimui groti?“
Vietoj: „Eik išsiurbk kambarį“ – „Kokius ruošos darbus turėtum padaryti šįryt?“
Vietoj: „Tu turi tai atlikti“ – „Kas tave stabdo pradėti šį darbą?“

Kuomet tėvai ramiai užduoda įtraukiančius klausimus, vaikai ima aktyviai domėtis ir mokytis. Tai savaime pakelia jų motyvaciją. Klausimai leidžia vaikams patiems atrasti, įsitraukti ir išspręsti jų pačių problemas.

Klausimai ir bendravimas su vaiku stiprina tarpusavio ryšį, leidžia vaikui pasijusti autonomišku ir įgyti tam tikrų įgūdžių. Išmokęs pats spręsti savo problemas, vaikas įgyja kompetencijos ir išmoksta mokytis.

Tarkime, jūsų dvylikametė dukra vis atidėlioja namų darbų darymą. Vietoj to, kad nuolatos prikaišiotumėte jai, kad ji vis dar jų nepadarė ar kad turi padaryti, atsisėskite šalia ir ramiai pasakykite: „Tu vis dar nepradėjai daryti namų darbų.“ Padarykite pauzę, leisdami jai paaiškinti, jei ji turi tam priežastį. Jei ji neatsako, paklauskite: „Kokias užduotis tau reikia padaryti?“ Vėl padarykite pauzę ir palaukite atsakymo. Tada galite paklausti, „Kada planuoji pradėti?“ arba „Kokie tavo planai?“ Padrąsinkite imtis jos išsakyto plano. Pasiūlykite pagalbą, jei jos reikia, ir erdvės pradėti. Kai matysite, kad ji jau pradėjo, pagirkite, kad ji yra atsakinga už savo mokymąsi ir įsipareigojimus. Tai padeda išmokti prisimti įsipareigojimus ir atlikti darbus iki galo.

Jei matote, kad jūsų vaikas užstrigo kur nors, vietoj to, kad įsakinėtumėte ar nurodinėtumėte, klauskite klausimų. 

7. Padėkite įgyti kokį nors gebėjimą:

Išsiaiškinkite, kas jis yra iš tiesų. Vaikui svarbu suprasti, kas jam rūpi. Jis turi turėti pagrindines vertybes, kurios juos vestų ir padėtų sunkiais momentais. 

Todėl:

• Leiskite vaikui pačiam išsiaiškinti, kas jis. Duokite erdvės. Nespauskite.
• Jei vaikas prašo pagalbos, klauskite atvirų klausimų apie tai, kuo jis tiki.
• Padėkite jiems įgyti gilių žinių temomis, kurios jiems rūpi.
• Jei jiems neaišku, kokia jų pozicija vienu ar kitu klausimu, suteikite informacijos ar duokite pasiskaityti, ką apie tai mano viena ir kita pusė. Tai padės jiems rasti atsakymus, pasitvirtinti savo tikėjimą ir suprasti kitą medalio pusę.
• Padiskutuokie apie moralę ir etiką.
• Įsitikinkite, kad tai, ko vaikas mokosi, yra saugu. Stebėkite, tačiau nesikiškite į tai, ką jis daro.
• Padrąsinkite, kai to reikia: „Pažiūrėk, kaip tau gerai pavyksta! Тaip ir toliau!“ Jei jam sunku ar jis dvejoja, išmokykite gebėjimo, kurio jam trūksta, pademonstruodami tai kaip nors paprasčiau, jam suprantamiau, kad jis galėtų suprasti.
• Leiskite jam bandyti, kol stebite visą procesą. Jei jis pavargsta ar pasijunta per daug nusivylęs, padarykite pertrauką ir grįžkite prie to reikalo vėliau. 

8. Susidarykite planą, kaip pasiekti tikslą

Ką jūs galite padaryti?

Užsibrėžkite tikslą pasipraktikuoti kooperaciną veiklą. Atsisėskite kartu ir prisijukite tik tada, kai būsite paprašytas.

• Pasakykite vaikui, kad tai – jo veikla ir kad jis yra už ją atsakingas. Svarbu, kad tikslas būtų vaikui reikšmingas. Paaiškinkite vaikui, kad svarbiausia dalis siekinat tikslo yra jų pastangos, o ne pats tikslas savaime. 
• Pasidalinkite savo patirtimi, kaip jūs siekėte kokio nors tikslo. Ar tai būtų taupymas kokiam nors pirkiniui, ar įgūdis, kurį norėjote įgyti.
• Pradėkite nuo naudos aptarimo. Kas tai, ko vaikas nori pasiekti? Paklauskite, kaip jis jausis, jei pasiseks. Užrašykite ar leiskite jam tai užrašyti.
• Padėkite išskaidyti dudelį tikslą mažesniais žingsniais. Bet kuris tikslas turi būti SMART – Specifinis, Matuojamas, Apribotas laike, Realistiškas ir Tikrai pasiekiamas.
• Skaidydami tikslą į konkrečias užduotis, išsiaiškinkite, kaip greitai vaikas nori jį pasiekti – rytoj, kitą savaitę, už mėnesio?
• Nusibrėžkite riboženklius, ties kuria galėsite pasitikrinti progresą (po savaitės – tas ir tas padaryta, po mėnesio - ta sir tas…).
• Pasikabinkite planą su daromais žingsniais matomoje vietoje – ant šaldytuvo ar kambario durų. Idėja tokia, kad vaikas tai matytų bent kelis kartus per dieną.
• Susidarykite lentelę su skiltimis skiltimis Nauda, Tikslas, Užduotys (su laiko tarpais) ir pakabinkite matomoje vietoje.

Vaikui labai svarbu turėti planą. Tai padeda jam įsivaizduoti, kur jis yra pakeliui į savo svajones ar tikslus. Tačiau nepaprastai svarbu yra to plano laikytis, nes kitaip vaikas praras motyvaciją. Vaikui svarbu žinoti, kad sėkmė neateina savaime. Ji ateina atkakliai siekiant užsibrėžto tikslo.

Ką jūs galite padaryti?

• Reguliariai susėskite peržvelgti susidaryto plano. Tai gali būti kartas į savaitę ar kartas per mėnesį, priklausomai nuo vaiko ir nuo turimo plano.
• Aptarite, kas ėjosi gerai, o ką reikėtų patobulinti.
• Pagirkite už pastangas, ne už sėkmę. Pasiekimai tėra visų pastangų produktas.
• Lygiai taip pat nekritikuokite, jei buvo šauta pro šalį. Vietoj to nukreipkite mintis, kaip būtų galima grįžti atgal į vėžes.
• Nesiūlykite kyšių už tikslo pasiekimą.

9. Švęskite mažas pergales

Ugdant ištvermę, net ir patys garžiausi planai ir pačios apčiuopiamiausios naudos gali vaikui atrodyti tolimos ir sunkiai pasiekiamos. Todėl labai svarbu pasidžiaugti net ir mažiausiais laimėjimais.

Ką jūs galite padaryti?

• Padėkite vaikui siekiant mažų, nedaug laiko reikalaujančių tikslų.
• Negailėkite pagyrų vaikui, kuomet jis išlenda iš savo komforto zonos. Nedidelės pagal amžių pamatuotos rizikos moko labai svarbių pamokų, net jei finale ir nepasiseka.
• Švęskite nedidels pergales ir atliktus žingsnius. Atkreipkite dėmesį į tai, kad nors žingsneliai maži, bet jie visi veda didesnio tikslo link.

10. Išmokykite suprasti, kad tikėtinas ir regresas, o klaidos – neišvengiamos

Vaikai dažnai pervertina savo jėgas, todėl normalu, kad gali nusivilti be susierzinti, negavę norimo rezultato. 

Ką jūs galite padaryti?

• Papasakokite, kaip jums nepavyko įgyvendinti vieno ar kito tikslo. Paaiškinkite, kad pastangos ir ištvermė reikalingi sėkmei pasiekti. Pasidalinkite, kaip ilgai jums teko darbuotis, kad suprastumėte, jog savo tikslo nepasieksite.
• Leiskite vaikui savarankiškai įveikti iššūkius. Būkite konsultantas, o ne problemų sprendėjas.
• Būkite atviri mokydami savo vaiką. Paaiškinkite, kad ugdant ištvermę sunkumų bei nesėkmių tikrai bus.
• Paaiškinkite vaikui, kad jam priklauso tiek sėkmės, tiek nesėkmės pakeliui į tikslą. Ne visada jų valioje yra sėkmės, tačiau įdedamos pastangos visuomet atsiperka.
• Padėkite vaikui suprasti, kad regresas yra galimas. Ir kad tai yra galimybė pasjusti, kuo skiriasi sėkmė nuo nesėkmės.
• Būkite šalia tuomet, kai jūsų vaikams sunku ar kai nesiseka. Pasiūlykite pagalbą susigaudant, kodėl išėjo ne taip, kaip tikėtasi, padėkite pakeisti planus.
• Padėkite įveikti atidėliojimą. Lbai lengva nuslįsti į kompiuterinius žaidimus, ko nors pirkimą, persivalgymą ar tiesiog vengimą imtis sunkesnių užduočių, reikalingų atlikti tikslui pasiekti.

11. Išmokykite praktikoje pritaikyti tai, ko išmoko.

Vienas iš būdų susidoroti su regresu, peržvelgti ir aptarti, ką būtų galima toje situacijoje daryti kitaip. Tai moko vaikus kritinio mąstymo, o rasti nauji sprendimai suteiks pasitikėjimo savimi ir ugdys ištvermę siekiant kitų tikslų bei įveikiant iškilusias kliūtis.

Ką jūs galite padaryti?

• Padėkite suprasti, kad kažkas nutiko ne taip, kaip tikėtasi. Dažnai žmonės nepripažįsta, kad kažkas nepavyko. Vaikams reikia žinoti, kad klysti žmogiška ir jie turi turėti galimybę apie tai mąstyti.
• Padėkite išanalizuoti, kas buvo ne taip. Užrašykite ar padėkite vaikui užrašyti, kas vedė link šios nesėkmės ir kas iš tiesų nutiko. Raskite ką nors, kas galėtų į situaciją pasižiūrėti iš kito kampo.
• Padiskutuokite, ko galima iš to pasimokyti. Užduokite vaikui daug klausimų, kad išsiaiškintumėte, ar vaikas tikrai suprato šią pamoką.

12. Padėkite priimant sprendimus.

Sprendimų priiminėjimas užima labai didelę vaiko gyvenimo dalį, nori to ar ne. Pagrindinis raktas, ugdant vaiko ištvermę ir ištikimybę tikslui yra mokėjimas įvertinti situaciją ir teisingai, išmintingai pasirinkti.

Ką jūs galite padaryti?

• Padrąsinkite vaiką priimti sprendimą, leisdami pasirinkti jam pačiam. Pasidalinkite savo įžvalgomis ir patarimais, bet renkasi tegu jis pats.
• Išmokykite atsargiai pasverti visus pasirinkimus ir išsirinkti geriausią iš jų. Svarbu pabrėžti, kad dažnai kompromisai nepriartins jų prie tikslo, o greičiausiai tik atitolins.
• Pasitelkite pavyzdžių iš realių žmonių ar personažų, kurie galėtų pailiuostruoti, kaip jie įveikė panašią problemą.
• Padėkite jiems surasti žmones, kurie įveikė panašias kliūtis. Padiskutuokite, kaip jie jas įveikė ir ar tai tinka vaiko problemai spręsti, aptardami kiekvieną patarimą.

13. Prisiriškite prie to, kas iš tiesų svarbu

Kartais vaikams sunku siekti savo užsibrėžto tikslo dėl iškylančių etinių dalykų, kurie juos glumina. Tai gali juos versti blaškytis tarp kelių dalykų. Todėl svarbu laikytis savo įsitikinimų, kurie padėtų siekti tikslo.

Ką jūs galite padaryti?

• Išmokykite juos klausyti savo sąžinės. Tai padės jiems susidoroti su etinėmis kliūtimis.
• Išmokykite atsipalaidavimo pratimų, kad bet kuriuo met vaikas galėtų nuraminti jį užklupusias slogias mintis ir susitelkti į tikslo siekimą.
• Paskalbėkite apie etiką ir moralę. Pasitelkite pavyzdžių iš istorijos, atitinkančių jūsų pasaulėžiūrą.
• Padėkite jiems pradėti rašyti dienoraštį, kuriame jie galėtų užrašyti savo mintis ir jausmus.

14. Pasirūpinkite sveikata

Rūpinimasis sveikata yra vienas svarbiausių veiksnių atėjus iššūkiams ir siekiant tikslų. Turbūt nesunku įsivaizduoti, kad gulėdamas lovoje su gripu vargiai ar atliktum kokią sudėtingą užduotį.

Ką jūs galite padaryti?

• Padiskutuokite su vaiku apie miego ir gero poilsio naudą. Daugumai vaikų reikia nuo 7 iki 9 valandų miego, o jaunesniems ir daugiau.
• Aptarkite sveikos mitybos naudą. Venkite rafinuoto maisto, pakeidami jį pilnaverčiais produktais ir patiekalais. Pasirūpinkite, kad vaikai gautų pakankamai daržovių ir vaisių.
• Skatinkite vaikus užsiimti fizine veikla. Tai nereiškia, kad jie turėtų lankyti gimnastiką ar imtų bėgti maratonus. Bet kokia fizinė veikla, kaip kad važinėjimasis dviračiu, žaidimai kamuoliu ar buities darbai privers pajudėti.
• Išmokykite atsipalaidavimo pratimų, kurie padėtų susidūrus su stresu ar susierzinimu.

- - - - - - - 

Tam kartui strategijų tiek. Jei nežinote, no ko pradėti, pasirinkite vieną kažkurią, kuri jums atrodo aktualiausia, ir pradėkite ją taikyti. Kai jau pamatysite, kad ją įveikėte, imkitės kitos. Jei nežinote, kuri jums svarbiausia, pradėkite nuo ryšio užmezgimo. Jūsų vaikams reikia jaustis mylimiems ir priklausomiems nuo jūsų.

Nepamirškite, kad motyvacinė aplinka nesukuriama per dieną. Tai – kelionė per prieraišumo didinimą, pasirinkimus ir įgūdžių lavinimą. Ir ji vyksta kasdien. Nepamirškite, kad tik ten, kur vaikas jaučasi saugus, mylimas ir apsuptas rūpesčiu, žydi motyvacija.

Jei manote nepažįstantis savo vaiko ir norite geriau jį pažinti, užduokite jam šiuos klausimus:

1. Kas tave labiausiai gąsdina?

2. Kaip tu nugeli baimes?

3. Kaip tu jautiesi, kai esi skubinamas?

4. Ar tu atsimeni viską, kas tavęs yra prašoma padaryti?

5. Ar tau patinka, kai gali pasirinkti?

6. Kokie pasirinkimai tave uždega?

7. Kada tu jautiesi mylimas?

8. Kada tu geriau išgirsti, ko esi prašomas – ar kai klausiu tyliai, ar kai rėkiu?

9. Kada tau yra sunku klausytis?

10. Ar tau patinka išmokti ką nors naujo?

11. Ko norėtum kartu su manimi išmokti?

12. Kas tave verčia didžiuotis tavimi?

13. Ar tau patinka, kai aš užduodu tau klausimą „Kodėl?“ Ar tai pakelia tavo motyvaciją?

14. Ar rutina tau padeda prisiminti, ką turi padaryti?

15. Ar tau patinka, kai gauni kelias minutes pabaigti tai, ką darai?

16. Kai aš mokau tave, kaip tu jautiesi?

17. Kas yra sunkiausia būnant vaiku?

Apmąstykite atsakymus...

- - - - - -

Paruošta pagal Lee David Daniels knygą „Grit for Kids“ ir Damara Simmons knygą „Self motivated kids“