Praėję mokslo metai buvo kaip niekada įtempti. Visko vienu metu vyko labai daug – visomis kryptimis gyvenimas žėrė vieną naujovę po kitos – nebuvo, regis, kada nei atsipūsti, nei įkvėpti, nei susivokti, kur link kas juda. Liutauro pirma klasė, persikraustymas, remontai, statybos, tėtės priežiūra, tėtės buto iškraustymas, archyvų tvarkymas, visa vasara su intensyviu leteringo kursu, kurį ką tik sėkmingai pabaigiau, svečiai, kelionės, naujų mokslo metų planavimas...
Šalia viso to su savo poreikiais, svajonėmis ir vaikiškais rūpestėliais 24/7 sukosi vaikai. Kartais kiek pyktelėję, kad mama ir tėtis nuolat bėgime, kartais – laimingi, galėdami kartu dalyvauti tame, kas vadinama gyvenimo universitetu...
Taip ir mokėmės iš gyvenimo imti tai, kas duodama, ir pasidirbinti tai, ko norima... :) Ar tai būtų namelis iš putplasčio, ar popierinė mašinėlė, į veiksmą įtraukiant net ir kaimyną Liudą ar tėvelį...
O padirbėję mokėmės tvarkytis... Liutauras jau anksčiau peržengė šią ribą ir daugiau mažiau paprašytas išmoko apsitvarkyti savo rūbus, žaislus. Šįkart atėjo Magdės eilė. Princesės, kuri per dieną gali dešimt kartų persirengti ir lygiai tiek pat kartų po savęs palikti „išnarų” krūveles... Tad su ja tam kartui kalba buvo rimčiausia. Iš pradžių nenoromis, o paskui jau, žiūrėk, ir visai geranoriškai, mergina pradėjo tvarkytis. Ir nustebino, manau, net pati save. Panašu, kad atėjo laikas, kai mergina suprato, kad tvarkymasis jau yra jos jėgoms. Ir kad viskas pasidaro bedarant. Kad net ir didžiausia rūbų krūva gali gražiai sugulti stalčiuose, jei juos atidarai ir viską po truputį dėlioji...
Tvarkos prašyte prašėsi ir mūsų kiemas. Reikėjo sudėlioti atvežtas malkas, sukūrenti galybę šiukšlių. Papildomos rankelės labai pravertė. Išmokydamos, kad kartu dirbant viskas pasidaro daug greičiau. O ir dirbti kartu daug smagiau nei vienam kalnus versti.
Šiukšles gi kūrenti – darbas paprastesnis ir smagesnis. O dar jei šalia – pusbrolis Andrius iš Amerikos!
Rimčiausi gi darbai tam kartui nusimatė prie namo statybų. Ąžuolo lentų paieška grindims, jų rinkimas, ilga laukimo diena svetimoje vietoje – šiokie tokie išbandymai vaikams, mokantys kantrybės ir tarpusavio supratimo.
Paskui dar akmenų židinio papėdei rinkimas...
Veiksmo, žodžiu, netrūko. O dar, žiūrėk, pas kaimyną gręžinį daro – kaip nenueisi pažiūrėti! Įdomu be galo. Ir žiūrėti, ir su atvažiavusiais geologais-tyrėjais pakalbėti, apie grunto savybes sužinoti.
Įspūdžių pasikrovėm, sustiprėjom, paaugom, padirbėjom... Eime toliau!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą