Žodžiu, turėjo Liutauras progą sudalyvauti smuiko dienos stovykloje. Iš pat ryto išsiruošėm, nuvažiavom. Kadangi tai – pirmas toks kartas, palikau vaikui galimybę bet kada paprašyti mokytojos, kad man paskambintų, jei jau labai nepatiks ar nusibos. Tad po keturių valandų skambučio ir sulaukiau. Prisipažino, kad labai pavargo. Dėmesio nebenulaikė. Namų ir tylos pasiilgo. Bet vis tiek smagu, kad pabandė, pasibuvo, su naujais vaikais susipažino, bendruomeniškumo paragavo. Tiesa, susidūrė ir su patyčių užuomazgom, kuomet vaikai tualete privatumo nepaisė ir juokėsi, ramiai reikalų atlikti neleido... Na bet... Bloga patirtis, sakoma, irgi patirtis... :)
Kaip ten bebūtų, vakare paklaustas, kokie bendrai įspūdžiai iš stovyklos, sakė, kad labai patiko. Vadinasi, reikia tikėtis, kad blynas pirmas, bet ne paskutinis... :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą