Naujas mėnuo padiktavo mums su bendraminčiais naują temą. Šį kartą sugalvojome panagrinėti, kaip atsiranda įvairūs daiktai, reiškiniai. Ta proga sumanėme namie perdirbti popierių.
Laikraščių namie neskaitome ir neturime, todėl perdirbimui paėmėme kątik iš knygų mugės parsineštą ir jau nebereikalingą bukletą. Tai buvo dvispalvė (juoda, mėlyna) spauda, tai ir mūsų popieriaus masė išėjo tokia pilkšvai melsva. O masę padaryti labai paprasta: Imate bet kokį nebenaudojamą leidinį, suplėšote skuteliais, užpilate vandeniu, kad gerai apsemtų, ir paliekate nakčiai.
Ryte jau galima imti bet kokį daržovių smulkintuvą ir viską susmulkinti iki norimos frakcijos – kuo grubesnio popieriaus norite, tuo mažiau reikia smulkinti.
Štai ir viskas – masė paruošta. Įpilame šiek tiek prieš tai su vandeniu praskiesto lipalo, dar šiek tiek vandens, kad masė būtų skystesnė, tada pilame į kokį nors platų turimą indą (mes naudojome stiklinį kepimo indą) ir tuomet jau bandome tinkleliu ant rėmelio pasemti kiek tai tos košės. Rėmelį nesunkiai pasigaminau tiesiog iš storo kartono – apklijavau jį lipnia juosta, kad ne taip greitai peršlaptų, kanceliariniu segtuvu prisegiojau tinklelio nuo uodų atraižą ir viskas. Tam kartui labai gerai suėjo. Kampai šiek tiek sudrėko, bet tam kartui atlaikė.
Popieriaus masė
Taigi semiame popieriaus masę. Kiek įmanoma tolygiau. Tuomet traukiame lauk ir su kokia kempine sausiname.
Rėmelis su pasemta popieriaus mase
Tada jau laikas tą šlapio popieriaus gabalėlį atskirti nuo tinklelio. Atsakingas darbas. Mažoms rankelėms ir nekantrioms galvelėms ši dalis nepatiko, pabėgo žaist. Tad turėjau tęsti darbą viena... Kai jau nuo rėmelio atskyriau, vėl pakviečiau, pasiūliau padekoruoti kokiais nors prieskoniais. Vaikai pipirus su citrina pasirinko – tie gelsvi plėmai ant mūsų lakšto būtent dėl to čia atsirado.
Tuomet dedame savo kūrinį dar tarp keleto popieriaus lapų, kad šieji ištraukų didžiąją dalį vandens. Po kiek laiko procesą kartojame, t.y., keičiame popierių sausesniu ir spaudžiame po dideliu svoriu. Ir taip, kol viskas gražiai išdžiūva.
Mes, deja, buvome labai nekantrūs, tai džiovinome karštu lygintuvu. Todėl ir išėjo toks susigarankščiavęs... :) Linkiu būti kantresniais ir padaryti viską tvarkingai.
Popierius po apipjaustymo...
Žodžiu, reziumuojant: galvojau, kad vaikams šis popieriaus gimimo procesas bus labai įdomus, tačiau klydau – pritrūko jiems kantrybės stebėti visą ilgą ir lėtą procesą. Nors pats faktas, kad taip galima padaryti naują popierių, padarė įspūdį. Pasičiupę po vieną lapelį abu skubėjo išbandyti, kaip ant jo rašosi, piešiasi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą