Galvodama apie tai, kad visi šiais laikais tik ir kalba apie kritinį mąstymą, kurį turėtume ugdyti vaikuose, dažnai sukioju mintis apie tai, kad realiai vaikams pateikdami vieną kokią nors teoriją (gr. theōria – požiūris, paremtas stebėjimo faktais, tyrimas) už gryną pinigą, mes kaip ir automatiškai juos apribojame tvirtindami, kad yra tik taip ir ne kitaip... O ne paslaptis juk, kad tos teorijos, paremtos tyrinėjimais, nuolatos kinta, ir mokslo „faktai“ yra nuolat perrašinėjami. Štai kad ir banalus pavyzdys su Plutonu, kurią mokykloj besimokydami mes tvirtai priskirdavom prie Saulės sistemos planetų. O štai dabar, atsiradus vėlesniems tyrinėjimams, žiūrėk, jis nebeidentifikuojamas kaip planeta, o greičiau kaip nykštukinė planeta...
Žodžiu, nutariau, kad vaikai te patys mąsto, stebi, kelia klausimus ir aiškinasi... Bibliškai visas planetų modelis yra geocentriškas (Dievui Žemė ir žmogus – Jo plano centre), pasaulietiškai – heliocentriškas (Žemė – tik viena iš milijonų kitų, viskas sukasi apie įvairiose kultūrose garbinamą Saulę). Kodėl Venera yra karštesnė už Merkurijų, jei ji toliau nuo Saulės (heliocentrinio modelio atžvilgiu) – ar dėl to, kad jos sandara kitokia, ar dėl to, kad galbūt ji, o ne Merkurijus yra arčiausiai Saulės?.. Žodžiu, te mąsto patys...
O tam kartui – dainelė, tinkanti bet kuriam požiūriui. ;)
Yra žemė ir septynios planetos,
keliaujančios dangumi:
Merkurijus, Venera, Marsas ir Jupiteris,
Saturnas, Uranas ir Neptūnas.
Merkurijus pats mažiausias,
Venera – karščiausia ir šviesiausia.
Marse daugiausia kanjonų ir vulkanų,
Jupiteris didžiausia planeta – ji iš dujų.
Saturnas pasipuošęs žiedu ledo ir dulkių,
Uranas pasivertęs šonu – kaip kamuolys rieda,
Na, o Neptūnas – mėlynas ir šaltas,
Daug audrų jame, bet ar dėl to jis kaltas..?
O tiems, kas mėgsta natas į pilną komplektą, prašau:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą