Mėgaujuosi iš tolo stebėdama Liutauro žaidimus. Paprasti jie, regis, bet kas kartą mane stebina. Gal dėl to, kad, kaip ten bebūtų, tas vyriškas pasaulis man svetimas...
Gulim su Magde hamake. Dainas dainuojam, peraugusius pušų pumpurus ir augančius kankorėžius tyrinėjam... Liutauras tuo tarpu prie vandens vonios kažką kurpia. Tėvelis jau pasakė, kad vandens pompos nejungs, nes vandens ir taip prilijo su kaupu... Bet vaikiui taip norisi kažkur kažką perpilti...
Nusitvėręs šlangą, vaikišką laistytuvą pasiėmęs pilsto, iš įvairių galų orą pučia, eksperimentuoja... Neša grūnantį kibirėlį į smėlio krūvą, įtaiso ten jį ir tęsia savo bandymus. Ir taip gal kokią valandą... :)
Užsukus kaimynų berniukams (9 ir 4 metų), Magdė vėl lieka užribyje, tad eina sau gėlių skinti, knygelių spalvinti, piešti... Berniukai tuo tarpu tuoj įsitraukia į savo žaidimus. Gražu žiūrėti, kaip šie trys skirtingo amžiaus vaikiai planuoja ir per didžiulę smėlio krūvą tiesia visokias automobilių trąsas, kasa tunelius, renčia tiltus, stato servisus, vertina stichijos įtaką... Jei ne laikas miegoti, žaistų, turbūt, dar ilgai... Deja, diena su galu.
Bet, laimei, yra kita diena, ir berniukai laimingi tęsia savo žaidimus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą