47-oji savaitė. Botanikos sodas. Pavasario trofėjai. Paukščiai

Kam Kalėdų metas būna įtempčiausias, o kam – pavasaris... Mes iš pastarųjų. Kuomet reikia skubėti su sėja, kad paskui netektų liepos vidury kukurūzų sėti (kaip kad nutiko pernai man su Magde ant rankų ir velėna užėjusio sodo prievartavimu kastuvo pagalba...). O kur dar pasiruošimas statybų sezonui?.. Tad sukamės kaip tik galim. Atidedam į šoną visas kitas veiklas, ir mėgaujamės – kas tinkamu tam oru, kas laisve žaisti visą dieną gryname ore.

O žaidimai tokie, kad nieko nepridursi – juk ar gali būti kas vaikams geriau nei smėlio krūva ir vonia lietaus vandens šalia? Ar gali būti kas geriau nei kibiras „košės malošės“, galimybė pasiturkšti su visais rūbais jau minėtoje vonioje ir saulė bei vėjas, kurie tuojau pat viską išdžiovina?...

Duok dar vaikams kopėčias, ir jie sugalvos, ką su jomis veikti... Žodžiu, šią savaitę pilnai išpildėm ir net viršijom Šarlotės Meison rekomendacijas vaikams praleisti per dieną gryname ore 6-8 valandas.

Viso to pasekoje neišvengiamai susidūrėme su gamtos „veikėjais“. Tiek su gyvais, tiek mirusiais...
Pirmiausiai glostėm kaimynų arkliuką (ar kada pagalvojot, kad žodis „arklys“ susijęs su žodžiais „arklas“, „arti“?).

Paskui tyrinėjom varles, sliekus, keršosios meškutės vikšrus ir vėl pas mus užsukusį gegužvabalį – tą patį gražuolį, su kuriuo susipažinome pernai.

Labai svarbu tai, ką matei, įamžinti. Tad susipažinkite – Magdė ir jos varlė.

Savaitės pažintį su gyvūnais vainikavo pasivaikščiojimo pamiške radinys – šerno žandikaulis. Žadą atėmė ne tik vaikams, bet ir mums. Buvo nuostabi proga patyrinėti dantų struktūrą ir kaulo sandarą, gyvų organizmų yrimo procesus.

Nuo sodybos reikalų atitrūkome tik ketvirtadienį, kuomet su kitomis bendruomenės mamomis ir vaikais susitikome Vingio parke. Botanikos sodas pradeda džiuginti vis gausiau žydinčiais gėlynais – hiacintai svaigina savo kvapu ne mažiau nei vėliau pražysiantys jazminai ar alyvos. 

Tulpių žydėjimas dar nepasiekė savo apogėjaus, bet pasižvalgyti po besiskleidžiančių gražuolių sodą jau jau galima... Žinoma, vaikams vieniems labiau, kitiems mažiau rūpėjo tos tulpės, tačiau Liutauras labai susidomėjęs uostinėjo žiedus ir tyrinėjo jų žiedlapius.

Kaip visada, vaikus traukė ir Botanikos sodo scena. Turėjom pasiėmę lūpinę armonikėlę, tad ant scenos buvo visko – ir „šokių“ su dainomis (Magdė), ir sporto elementų (Viljamas).

O radę prie gėlyno kopetėles, vaikai visai atgijo...

Pojūčius gamtoje lavinome ir savaitgalį Valakampiuose. Nuostabus buvo šeštadienį oras, tiesa? Vaikus „iš upės“ ištraukti buvo tikrai nelengva... Būtume pabuvę ir ilgiau, jei ne kaitri saulė, kurioje nesinorėjo perdegti.

Na ir, turiu prisipažinti, kad vos nepamiršau – ši savaitė buvo ypatinga paukščių stebėjime! 

Keliu rankas aukštyn – paukščius pažįstu (na, bent jau iki šiol pažinojau) labai ribotai. Kiek koją čia kiša mano trumparegystė, nes jei paukštis toliau nei už kokių 5 metrų, man jau sunku jį atskirti. Kita vertus, pastaruoju metu vis dažniau atsiranda galimybė išvysti vieną ar kitą skrajūną pakankamai arti, todėl džiūgauju kaip mažas vaikas... :) Jei praeitą savaitę mėgavomės juodojo strazdo gražumu, tai šią savaitę arčiau mus prisileido ir pulkelis varnėnų Vingio parke, ir (mano atradimas) smagiosios kielės, šmaikščiai „vizginančios“ savo uodegėlėmis, ir netgi kikilių porelė Valakampiuose. Jau nekalbu apie zylių šeimynėlę, kuri susisuko lizdą mūsų prieš trejus metus iškeltame ant beržo inkile! O dar kur gražuolės šarkos kaimyno laukuose... Nuostabi savaitė – ne kitaip. ;)

Namuose praleidome tikrai labai nedaug laiko. Bet jo pakako tiek eksperimentams, tiek kitokiai veiklai...

 (stebine, kaip vanduo įveikia žemės trauką ir kyla audiniu aukštyn)

 (pieną galima gerti per ilgą ilgą žarnelę.
Kiek pastangų reikia, kad pienas pasiektų burną...)

Liutauras susidomėjo braižymu (tiek su liniuote, tiek skirtingų daiktų apvedžiojimu), žaidė įvairius žaidimus, Magdė daug spalvino, dėliojo paveikslėlių ir raidžių loto.

Savaitė prabėgo žaibiškai. Tad ir atspindžiai tokie – greitai greitai, pavasariškai. Neriam į pavasario darbus toliau. Būsite netoliese – užsukite. ;)