Žengiam per Naujųjų slenkstį...

Na ką, brangieji... Ta su Naujais! Te 2017-ieji būna ramūs, šviesūs, palankūs mokymuisi. Šeimoje. Namuose. Visur ir visame kame. O besimokant te gausėja išminties. Kaip kad ir Rašte rašoma: „Išmintis yra svarbiausias dalykas: todėl įsigyk išmintį; ir su viskuo, ką įsigysi, įsigyk supratimą“ (Patarlių knyga, 4:7).

Tačiau prieš žengiant į Naujus, sugrįžkime dar į paskutinę metų savaitę, kurios, tiesa, net nepriskaičiavau prie tų, per kurias mokėmės. Pavadinkime tai nemokyklinimo paragavimu. :) Aš išsijuosusi kurpiau detalius ateinančių mėnesių planus (nes vis tik esu iš tų, kuriems pasiteisina ta tiesa, kad kuo daugiau prisiplanuoji, tuo daugiau ir nuveikti išeina), archyvavau praeito pusmečio vaikų darbus/pratybas/piešinius bei kitokius jų veiklos „įrodymus“, tvarkiau ir rūšiavau knygų lentynas, kurias sėkmingai papildžiau naujomis atsargomis, paskutinę metų dieną nusiaubusi užsidarantį geraknyga.lt knygyną (bet apie tai gal kurią kitą savaitę), žodžiu, „nešiausi“ per visas įmanomas namų erdves, su tikslu išmesti/atiduoti tai, ko nebereikia, ir atlaisvinti vietą tiems dalykams, kurie dabar mums aktualiausi...

Mano lentyna. Viskas suplanuota, viskas suruošta...
Kaip kad neseniai viename tinklaraštyje skaičiau labai patikusią mintį:
„Nebegaliu leisti sau tokios prabangos, kaip kad gyvenimas neplanuojant... :)

Tiesa, antrą Kalėdų dieną važiavom į Šiaulius aplankyti Dariaus pusbrolio, tai porą dienų smagiai bendravom tiek mes, tiek ir Liutauras bei Magdė su savo keliolika metų vyresne pussesere. O jau linksma vaikams buvo... :) Per pastarąsias savaites išmokę savarankiškai prisigalvoti įvairios veiklos, ir svečiuose statė iš visko, ką rado, palapines, kvietėsi ten svečius, kūrė žaidimų siužetus, žodžiu, kryptingai lavino savo vaizduotę...

Linksma asmenukė su pussesere atminčiai. :)

Grįžę atgal į Vilnių, skubėjome aplankyti Katedros aikštės eglę bei pamatyti kalėdinį spektaklį, kurį, tiesa, iš vakaro youtub'e pasižiūrėjom. Nors įspūdžio labai didelio nepaliko, tačiau nutarėm, kad vis tiek smagu būtų pamatyti šį reginį realiai, tad iškulniavom. Deja, į kalėdinį traukinuką nebespėjom – kaip ir įtarėm, tokiomis dienomis jis sausakimšas, tad bandysime dar grįžti ir pasivažinėti darbo dieną...

Kalėdinės pasakos Katedros aikštėje belaukiant...

Tuo tarpu kitos dienos ėjo smagiai užsiimant viskuo, kas sukosi aplink mano tvarkymąsi. „O, mamyte, šitie CD nebereikalingi? Labai gerai... Imsime ir padarysime savo nameliui ratus...“ Gražūs ratai, blizga, atvaizdus visokius ir vaivorykštes rodo... Pasaka tiesiog... Imam, dažom, klijuojam, montuojam, spektaklį kartu su tėveliu apie mešką, į trobelę netilpusią, kuriam... :) Kas gali būti smagiau? :)

– O, mamyte, ką čia radai?.. 

O radau tai prieš porą metų „Mamų mugėje“ įsigytą kokią tai popierinę sumontuojamą gatvę su nameliais, žmogeliais ir visokiais kitais gatvės atributais. Užkišta už spintos šono laukė, kol vaikai ūgtelės... :)) Vėl veiklos gerai valandai, kitai...

Aš tuo tarpu toliau namus kuopiu, planus kurpiu... Čia man į pagalbą tuoj viską išbandyt pasiryžę vaikai lekia... Mat pažindinsimės po truputį su Lietuvos ir pasaulio žemėlapiais. Tai vieną iš „Pasaulio atlaso“ (labai jau patraukli man jo stilistika) ėmiau, nusiskanavusi, atspausdinusi ir įlaminavusi vaikams žaidimą padariau, tuoj abu puolė tikrinti, dėlioti, spėlioti... Na bet rimčiau į tai nersim nuo kitos savaitės, tad neužbėginėsiu įvykiams už akių...

Galiausiai atskirą žodį reikia tarti dėlionėms, nes jų net tris gavom per Kalėdas dovanų. Paskutinioji, 300 dalių, įspūdingai šviečianti tamsoje, atkeliavo iš Kanadoje gyvenančių giminaičių, o kad jau atkeliavo ji gruodžio 31-ąją, turėjom smagią progą imti ją ir čia pat visą sudėti... 

Fejerverkai už lango šaudo, besmegenis ant stalo šviečia, keliaujam toliau... :)