14-oji savaitė. Ugnis

Skubam su namo statyba, naudodamiesi šiltais orais, kol dar galim. Tad pažinimui lieka simboliška vieta, tačiau turint omenyje, kad beliko vos dvi savaitėles iki kol meteorologai žada vėsą, tiesiog giliai įkvepiam ir, vakarais užsidegę laužą, bandom bristi per rugsėjį…

Biblija

Danieliaus ir liūtų istorija. Trumpai susipažinom, o kad jau ir savaitės raidė buvo D, tai labai smagiai viską sudėjom į krūvą. Pirštų antspaudais prisipiešėm akvarele liūtų, Danielių, tada kirpom ir klijavom. Na, o ugninga D pasitarnavo dar ir istorijai apie Danieliaus draugų įmetimą į krosnį bei jų išgelbėjimą.

Įgūdžiai

Toliau laikomės tvarkos ir paklusnumo linijos. Didesnių pamokų vaikai šią savaitę išvengė. Kažkaip daugmaž pavykdavo susitarti, iškilus nesutarimams. Kadangi darbai prie namo statybų veja vienas kitą, vaikai turi daug progų padėti bei savarankiškai, kiek tai įmanoma, palaikyti tvarką mobiliame namelyje. Tiesa, savarankiškai dar, deja, nesugalvoja, kad po savęs reikia susitvarkyti, bet paprašius tai padaryti, dažniausiai neprieštarauja. Smagu.

Gamta. 5 pojūčiai

Kad jau vakarai grėsmingai trumpėja, šios savaitės ugninga tema mums buvo labai laiku. Dar iki vaikams sugulant spėjam užsikurti vakare laužą ir trumpai prie jo pasėdėti. Tiesa, laužo kūrimas visiškai patikėtas Liutaurui. Tad mums belieka laiku prisijungti jau prie liepsnojančios ugnelės… 

Norėjau suorganizuoti vaikams išvyką į muilo gamybos iš pelenų dirbtuves, deja, pavėlavau – taip senoviškai muilą gaminanti netoliese gyvenanti šeima jau tik kitą gegužę gamins naują muilo iš pelenų partiją. Šiemet nebeturi pelenų šarmo. Tad pasitenkinome kalbomis apie kylančias nuo laužo žarijas ir raudonai šviečiantį įkaitusį metalą (Liutaurui tai buvo turbūt įspūdingiausia, nes ne vieną vakarą vis kišo metalinį strypą į laužą, laukdamas, kol šis paraudonuos). Galiausiai tamsoje žiūrėjome į žvaigždes, tad buvo puiki proga papasakoti vaikams, kad žvaigždės yra panašios į saulę, tik jos yra daug toliau. O saulė yra ne kas kita, kaip didžiulis ugnies kamuolys. Ir kaip kad laužas skleidžia šviesą ir šilumą, taip ir saulė, tik žymiai stipriau. Galiausiai susipažinome su Grįžulo ratais ir su Kasiopėjos žvaigždynu.

Žaidimai

Mūsų kieme vėl šventė: vietoj grindims lieti išnaudotos žvyro krūvos atsirado nauja – gražutėlio minkštutėlio smėlio. Net aš pamenu iš savo vaikystės tą neapsakomą jausmą, kuomet į smėlio dėžę atveždavo švaraus, naujo smėlio. Tad ką kalbėti, kai štai dabar vaikams padovanojams visas jo kalnas!? Tad ir žaidimai šios savaitės tokie smėlėti: kasti, rausti smėlyje duobes, čiuožti nuo jo ant užpakalio, važiuoti nuo jo mašinėle, sijoti jį, padėti mamai pilti jį į maišyklę, kurioje sukasi molio tyrė… 

Tuo tarpu iš kambarinių žaidimų vėl buvo prisimintos mano dar pavasarį atspaustos atminties kortelės. Išsitraukė jas vaikai iš segtuvo ir, pradžioje su manimi, o paskui ir vieni, žaidė…

Literatūra

Džiaugiausi, džiaugiausi praeitą savaitę, kad L. Ingalls „Namelį prerijose“ skaitome išsijuosę, o štai šią savaitę su skaitiniais visai beveik sustojome… Perskaitėme vos porą  knygos skirsnių, vos apie 30 puslapių... Ką jau kalbėti apie kitas knygeles… Vakarinis laužas perstūmė vaikų miegą taip, kad ryte keliasi tik apie 9:30-10 valandą, tad tuoj lekia į lauką, „dirba“ savus darbus, o ir mudu su Darium skubam šiaudus į namo sienas kišti, atvažiuojančius sienų moliuoti talkininkus sutikti… 

Dailyraštis

Panašu, kad Magdei atsivėrė koks tai raidžių pažinimo ir rašymo langas. Kiekvienas rytas dabar prasideda prašymu: „Mamyte, noriu vedžioti“ – suprask, nori vaikas apvedžioti raides. Kadangi vardą vedžioti tampa nuobodoka, ėmėmės pavardės. Nesunkiai įveikta užduotis. 

Tuomet iš mano ruošinių segtuvo buvo ištrauktos dar likusios nevedžiotos mūsų raidės. Tačiau vietoj to, kad pasitenkintų viena raide, Magdė iš eilės penkias įveikė. Kitądien – dar penketą, užkrėsdama tuo ir brolį. Tokiu būdu išnaudojom visus turėtus ruošinius. Teko tuomet piešti vaikams raidę E, kad šie galėtų ir iš jos ką nors padaryti. Liutauras jau turėjo idėją – aplipinti ją šiaudais. Pagalvojau, kad visai gera sąsaja su Ežiu ir jo spygliais. Tokios tad spygliuotos tapo vaikų E.

Kaip jau buvau planavusi, neberašau Liutaurui jo vardo taškeliais. Kadangi vaikinas vis dar nedrįsta rašyti savo vardo pats (nepatinka jam, kad nesigauna taip gražiai, kaip vedžiojant), ėmėmės kitokios gudrybės: aš padedu taškelį, nuo kurio Liutauras parašo reikiamą raidę, tuomet dedu kitą taškelį, nuo kurio jis rašo sekančią raidę, ir taip – kol įveikiam visą vardą. Tokiu būdu raidės gula arčiau viena kitos, nebe taip padrikai – laimingas ir vaikas, ir mama. :)

Magdės gi šios savaitės atradimas – žodžių pirmoji raidė. Pagaliau mergina suvokė, kas yra pirmoji žodžio raidė. Ir nors būna, kad pasako ne taip, bet iš esmės jau mąsto ir atrinkinėja savo galvelėje. O tada pareiškia: „B – boružėlė… E – ežys… M – Magdė...“

Matematika

Visai buvau pamiršusi parašyti, kad kurią čia savaitę, kuomet rašiau, kad matematika atostogauja, ji visai neatostogavo – bandėm prisiminti visokius posakius ir išsireiškimus, kuriuose minimi skaičiai. Prisiminėm šiuos:

1. Vienas lauke – ne karys.

2. Kur du stos, daug padarys; dvi galvos geriau nei viena.

3. Kur du, ten trečias nereikalingas.

4. Tarp keturių sienų.

5. Kaip šuniui penkta koja.

6. Šešios žąsys su šešiais žąsyčiais

7. Boružėlė septyntaškė, septinmyliai batai.

8. Aštuonnytis rankšluostis.

9, 10. Devyni amatai, dešimtas – badas; devynis kartus atmatuok, dešimtą kirpk.

Tuo tarpu šią savaitę žaidėme ridenimo kauliuku. Bandžiau stebėti, ar Liutauras lengvai atpažįsta, kiek taškelių iškrito, ar vis dar skaičiuoja. Mano nuostabai, iš karto paprastai pasako, kiek taškelių iškrito. Magdė, sekdama broliu, irgi bando skaičiuoti. Nesunkiai įveikia 1, 2 ir 3. Iškritus didesniam taškelių skaičiui paprastai sako bet ką, kad tik sakyti. Tačiau jau matau, kad yra pagavusi skaičiavimo idėją ir supranta, kam tie skaičiai skirti ir kad skaičiuojame atskirus objektus, o ne tiesiog sakome skaičių seką.

Tuo tarpu bandant vedžioti „sujunk taškus“ paveikslėlius, kur taškai sunumeruoti skaičiais, Liutaurui visgi dar sunkoka su skaičių seka. Panašu, kad žodinė ir simbolinė skaičių reikšmės kažkur nesusiveda, pasimiršę.

Dailė, muzika, poezija. 

Kaip visada, nuskriausta ši mūsų trijulė. Sėdi kantriai ir laukia grįžimo į miestą, kur yra elektra, vakarai, nepriklausomi nuo saulės laidos, ir internetas su savo lobynais bei spausdintuvas. Na, pasiguoskime eilinį kartą, kar laukti nebeliko daug… :)