2-oji savaitė. Žemėlapis. Ąžuolų karalienė.

Biblija:

Rytais, kai galėjom, skaitėm dienos citatas iš „Atminties dėžutės“.

Įpročiai: 
Mandagumas, dėkingumas – praktikuojam.

Gamta, 5 pojūčiai:

Praeitos savaitės mūsų vikšrelis, apvirtus kibirėliui, ėmė ir pabėgo… Tad teko laukti, kol susirasime naują. Sužinojome, kad tie gražūs rudai juodi plaukuoti vikšrai yra keršosios meškutės. Vėl patalpinome į kibirėlį, pridėjome lapų, šakelių, žiūrėsime, kas šį kartą gausis… Jei ir vėl nepabėgs. O šiaip Liutaurui tie vikšrai labai patinka - glosto, žaidžia su jais, stebi.

Skatinu vaikus pažinti pasaulio šalis – kur saulė kyla, kur būna per pietus, kur leidžiasi vakare, o kur nakvoja…

Savaitės pradžioje pirkome kopėčias. Tai buvo puiki proga Liutaurui palavinti laipiojimo įgūdžius. Panašu, kad šis užsiėmimas labai patiko, vaikis įsidrąsino, džiugu. Kai pirmą kartą užlipo ant namo mansardos, norėjo tai daryti dar ir dar kartą. Paskui padrąsinau ir kitokias „kopėčias“ išbandyti – vaikų žaidimo trikampio laipynę, kaimynų supynių kopėčias. Gera žiūrėt, kaip Liutauras po truputį įveikia savo baimes ir kaip mažoji sesutė dažnai būna jam pavyzdys.

Išvykos: 

Ketvirtadienį ryte susiplanavom išvyką į Dūkštų ąžuolyną, ąžuolų karalienės apžiūrėti. Pradžioje sustojome prie Sudervės bažnyčios-rotondos, apžiūrėjome visas lauko skulptūras, patampėme gipsinio ožio ausis ir ragus, paskui pro durų grotas ir vidun žvilgterėjom. Patraukus keliauti toliau, pakelėje pamatėme prie Sudervės pradinės mokyklos įrengtas žaidimo aikšteles. Nepilnai valandai strigome ten, kol viską išbandėm ir apėjom. Vaikams labai patiko. Juo labiau, kad ir ten buvo kur palaipioti, tad savaitės aktualijos buvo labai į temą. O tada jau aplankėme ir ąžuolų karalienę. Vaikai klausė, kur gi ta karalienė – tas žmogus…:) Tad buvo gera proga paaiškinti, kad karaliai būna ne tik žmonės. Labai patiko įspūdingas ąžuolo žeivės mastelis, apsamanojęs ir apačioje skruzdėmis aplipęs medžio liemuo. Liutauras labai norėjo rasti gilių, deja, jų čia nepamatėme.

Žaidimai: 

Laipioti visur, kur tik įmanoma, buvo šios savaitės „vinis“. Tačiau ne mažiau norėjosi vaikams žaisti ir lobių paiešką pagal žemėlapį, kurį nusipiešėm jau pirmadienį iš pat ryto. 

Rankdarbiai:

Žemėlapis. Piešėm jį bendrom jėgom, labai abstrakčiai, sužymėdami tik pagrindinius objektus, pasipasakodami, kur kas. Nusipiešėm tik savo sklypą, to tam kartui pakako. Paskui jame žymėjom, kur paslepiamas lobis ir ėjom ne kartą jo ieškoti. Panašu, kad Liutauras norės tai dar pratęsti…

Literatūra:

Toliau skaitome iš bibliotekos parsineštas knygeles. Šios savaitės mėgstamiausia – Daniel Napp „Dėdė Nojus vasaroja“. Bandžiau Liutauro paprašyti atpasakoti keletą kartų jau skaitytą tekstą, tačiau kol kas sunkiai – atkartoja padrikus sakinius, įsiminusias frazes, bet pačio turinio – dar ne.

Dailyraštis:

Magdė visai neblogai vedžioja įvairias raides. Liutauras, paprašytas susikaupti, taip pat išlaiko dėmesį ir gražiai atlieka užduotį. Leidau vedžioti tai, kas patiems patiko.

Matematika:

Iš paruoštų segtuvo užduočių Liutaurui labai patiko tos, kuriose reikėjo apvesti, kas yra didžiausias, kas yra mažiausias, t. p. išbandėme figūrų sekas – kai kurios sekėsi lengviau, kai kurios sunkiau. Užduotys, kuriose reikia suskaičiuoti daiktus ir suvesti su atitinkamu skaičiumi, Liutaurui labai nesunkiai pasiduoda.  Suklupo tam kartui vaikis tik prie domino taškelių, kuomet pasimetė beskaičiuodamas 5+4 kauliuką. Tačiau sudėties kol kas dar nelabai fiksuoja - bendrai tiesiog skaičiuoja abejose krūvelėse esančius objektus.

Dailė / Muzika:

Tuščias lapas...

Poezija: 

Bandėm skaityti vienokius, kitokius eilėraščius, kol kas sunkiai, nerandu to, kas būtų jiems įdomu.